Aktualijos

Sekmadienio rytą atkarpoje Jonava–Gaižiūnai įvyko techninis geležinkelio infrastruktūros gedimas. Dėl to keičiamas traukinių eismas maršrutais Vilnius–Klaipėda–Vilnius, Vilnius–Šiauliai–Vilnius ir Kaunas–Šiauliai–Kaunas.

Lietuvoje populiarėja senelių darželiai. Ten renkasi senjorai, žaidžia, dainuoja ir kitaip smagiai leidžia laiką. Savotiški dienos centrai iš tiesų kuriami pagal vaikų darželių modelį, tik senjorai neguldomi pietų miego ir jiems neliepiama valgyti košės. Tokia veikla – išsigelbėjimas nuo vienatvės ir netgi depresijos, sako žmonės. Neretai į senelių darželį tėvus atveda vaikai, taip, kaip jie kadaise atvesdavo savo atžalas.

Utenos apskrityje šeštadienį rasti trijų žmonių lavonai, sekmadienį pranešė Utenos apskrities policija.  Apie 6 val. Zarasų rajone, Avilių antrajame kaime, rastas 1984 metais gimusio vyro kūnas be išorinių smurto žymių.  Apie 7 val. 36 min. Ignalinos rajone, Degutiškės pirmajame kaime, rastas 1946 metais gimusios moters kūnas be išorinių smurto žymių.  Apie 21 val. 15 min. 1964 metais gimusio vyrio kūnas be išorinių smurto žymių rastas Anykščių rajone, Zaviesiškio kaime.

Visagine moteris smurtavo prieš mažametę mergaitę, sekmadienį pranešė Utenos policija.  Anot policijos, šeštadienį apie 17 val. 05 min. Visagine, Statybininkų gatvėje, 1985 metais gimusi moteris sukėlė fizinį skausmą 2018 metais gimusiai mažametei.  Moteris sulaikyta ir uždaryta į Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato areštinę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Nuo vasario 1 d. Lietuvoje bus sudaryta galimybė suaugusiems revakcinuotis kokliušo vakcina. Anksčiau pakartotinai buvo galima pasiskiepyti tik nuo trijų infekcijų vienu metu – difterijos, stabligės ir kokliušo. Kaip nurodoma, vakcina su kokliušo komponentu suaugusiųjų revakcinacijai skiriama kas 10 metų po vakcinacijos. Jei moteris revakcinacijos metu laukiasi – vadovaujantis Lietuvos akušerių ginekologų draugijos rekomendacijomis.

Lietuvos pareigūnai pasienyje su Baltarusija praėjusią parą apgręžė 13 neteisėtai į šalį bandžiusių patekti migrantų, sekmadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Latvijos pasienyje šeštadienį fiksuotas 31 bandymas neteisėtai kirsti sieną, Lenkijos pareigūnai į šalį penktadienį neįleido 103 migrantų.  Didžiausias apgręžimų skaičius šiemet fiksuotas rugsėjo 20 dieną, kai Lietuvos pasienyje apgręžti 135 migrantai.

Šeštadienį išdaužus lango stiklą iš gyvenamojo namo pavogti alkoholiniai gėrimai bei monetų rinkiniai, pranešė Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. Vagystė įvyko 13 val. 30 min. Panevėžyje, Šermukšnių gatvėje. Išdaužus namo lango stiklą, iš namo pavogti įvairūs alkoholiniai gėrimai, Lietuvos ir užsienio šalių monetos, kardas, Lietuvos banko leidžiami lietuviškų monetų rinkiniai. Pranešama, kad nuostolis siekia beveik 1,8 tūkst. eurų.

Vis daugiau gyvūnų prieglaudų šventiniu laikotarpiu nebedovanoja augintinių. Esą to imtis privertė ilgametė skaudi patirtis. Prieš šventes žmonės, besidairydami dovanų artimiesiems ar pažįstamiems, nusprendžia įteikti mielą gyvūnėlį kartais net nepasitarę. Deja, šventiniam šurmuliui nutilus tokie gyvūnai vėl atsiduria prieglaudose ar dar blogiau – yra tiesiog išmetami į gatvę.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnu prisistatęs sukčius šeštadienį iš vilniečio išviliojo 105 tūkst. eurų, pranešė Vilniaus apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas. Komisariatas pranešė šeštadienį gavęs 1979 metais gimusio vyro pareiškimą, kad apie 12 val. būnant namuose Vilniuje, Jonažolių gatvėje, jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambino FNTT darbuotoju prisistatęs asmuo, kuris apgaule išviliojo 105 tūkst. eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Šeštadienį Vilniuje bute neblaivi moteris peiliu sužalojo vyrą, pranešė Vilniaus apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas. Apie 13 val. 55 min. Vilniuje, Tyzenhauzų gatvėje esančiame bute, peiliu sužalotas 1979 metais gimęs vyras, jis dėl sužalojimų paguldytas į ligoninę.  Neblaivi (2,24 prom.) 1984 metais gimusi įtariamoji uždaryta į areštinę.  Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo.

Sekmadienio rytą šalies keliuose yra slidžių ruožų, kai kuriuose regionuose eismo sąlygas sunkina plikledis, perspėja kelininkai.  Eismo informacijos centro 6 val. duomenimis, pagrindinių valstybinės reikšmės kelių dangos drėgnos arba sausos, tačiau šiaurės vakarų Lietuvoje ir Raseinių rajone vietomis slidžios dėl plikledžio arba šarmos. Mažesnio eismo intensyvumo rajoninių kelių dangos provėžotos, padengtos ledu, pažliugusio arba prispausto sniego sluoksniu.

Per Šv. Kalėdas į šalį sugrįš žymesnis šaltukas, įspėja Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos sinoptikai. Gruodžio 25-os naktį sniego tikimybė nedidelė. Vietomis plikledis, rūkas, šerkšnas. Vėjas rytų, pietryčių, 2–7 m/s. Žemiausia temperatūra 3–8, rytiniuose rajonuose kai kur 10–12 laipsnių šalčio. Dieną be žymesnio sniego. Vietomis plikledis. Vėjas pietryčių, 3–8 m/s. Aukščiausia temperatūra 0–5, rytiniuose rajonuose kai kur apie 7 laipsnius šalčio.

Kauno mokslininkai kuria vaistus nuo raupų. Dabar tyrinėja vabzdžiais mintančius plėšriuosius augalus – purpurines saracėnijas. Aiškėja, kad ne tik šiuose augaluose, bet net ir vynuogėse randamos medžiagos naikina pavojingą ligą – raupus. O tokie vaistai reikalingi, mat pažabota liga šiemet vėl sugrįžo. Ateitis kelia nerimą, juolab, kad rizikos grupėms priklausantys asmenys neskuba skiepytis nuo šios ligos.

Saugomose teritorijose lankytojus fiksuos skaičiuotuvai, iki vasaros pabaigos jų planuojama įrengti 76, šią savaitę pranešė Aplinkos ministerija. Pasak pranešimo, specialius įrenginius, fiksuojančius lankytojų srautą, nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose diegia Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba. Dažniausiai jie statomi prie lankomų objektų – apžvalgos bokštų, piliakalnių, gamtos ir kultūros paveldo objektų, pažintiniuose takuose.

Sakoma, kad priešingybės traukia, bet iš tikrųjų galvodami apie panašių partnerių pritraukimą – klystame. Kokie signalai gali išduoti, kad santykiai yra pritempti ir laikini? Kokias klaidas dažniausiai darome santykių paieškoje? Daugiau apie tai „Žinių radijo“ laidoje „(Ne)toksiški santykiai“ pasakoja kognityvinės elgesio terapijos praktikė, koučingo specialistė Daiva Babilevičienė.

Atėjus Kūčių vakarui, etninės kultūros žinovai ragina pasirūpinti ne tik vaišių stalu, bet ir žaidimais. Bent jau netikintys Kūčių burtais po šventinės vakarienės gali smagiai pažaisti, o štai tie, kurie jais tiki, – sukluskite:  į Dzūkijoje vykusią advento vakaronę susirinkę etninės kultūros žinovai dalijasi labai mažai girdėtais ar matytais Kūčių burtais ir papročiais.

Kūčių vakarienė – nemenkas išbandymas šeimininkėms. Juk nuo seno įprasta, kad ant stalo turi būti 12 patiekalų. O šiais laikais šeimininkės dar labiau pasistengia ir stalus nukrauna dar gausiau, tad išlaidos Kūčių stalui nemenkai patuština ir pinigines. Tačiau specialistai sako, kad 12 patiekalų galima paruošti ir neišlaidaujant. Tereikia pasidomėti, kaip ir iš ko Kūčių valgius ruošdavo mūsų seneliai ir proseneliai.  Ir nepamiršti svarbiausio, kad jie skirti ne tik skrandžiui prikimšti.

Neringos savivaldybės taryba priėmė sprendimą uždrausti naudoti civilines pirotechnikos priemones visoje Neringoje, tad šventės vyks be fejerverkų, pranešė savivaldybė. Šis sprendimas įsigalios jau artėjančių didžiųjų metų švenčių išvakarėse. Pernai Neringa atsisakė šventinių miesto fejerverkų. Tai padaryta miesto valdžiai atsižvelgus į gyventojų apklausos rezultatus. Nuo šiol sutikti šventes be pirotechnikos priemonių kviečiami ir kurorto gyventojai bei svečiai, skelbia savivaldybė.

Rusai šiandien surengė žudynes pačiame Chersono centre. Apšaudė turgavietę ir gyvenamuosius namus pražudydami ir sunkiai sužeisdami daugybę gatvėse tuo metu buvusių žmonių. Zelenskis įspėja – Putinas ruošiasi sugadinti ukrainiečių žiemos šventes. Bet šie nepasiduoda – net karščiausiame fronto taške Bachmute puošia kalėdinę eglutę. Daugiau aktualiausių Lietuvos ir pasaulio naujienų – TV3 Žiniose arba transliacijoje.

Sveikindami gyventojus Kalėdų proga Lietuvos vadovai ragina džiaugtis namais ir taika. „Kūčių vakaras visada atneša tą taip trokštamą šilumos ir jaukumo nuojautą. Laukdami Didžiojo gimimo stebuklo, ypač gerai suvokiame, koks gražus ir nepakartojamas yra Gyvenimas. Apglėbia ramybės jausmas, kad viskas bus gerai... Pasaulyje, Tėvynėje, mūsų namuose“, – sakoma prezidento Gitano Nausėdos ir pirmosios ponios Dianos Nausėdienės sveikinime.

Žiauriai su gyvūnu pasielgę asmenys tam tikrą laiką negalės jų laikyti, šią savaitę priėmęs tokius Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimus nustatė Seimas. Pataisų iniciatorė, Laisvės frakcijos atstovė Ieva Pakarklytė sako, kad pakeitimais norima užkirsti kelią situacijoms, kai gyvūną suluošinęs ar net nužudęs asmuo kitą dieną be jokių apribojimų gali įsigyti kitą.

Klaipėdos Maksimo Gorkio mokykla bus pervadinta Uostamiesčio progimnazija, nusprendė Klaipėdos taryba. Tokiam sprendimui po diskusijų ketvirtadienį pritarė 24, prieštaravo vienas, susilaikė trys tarybos nariai.  Anot Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjos Laimos Prižgintienės, Kultūros, švietimo ir sporto komitetas siūlyti Maksimo Gorkio bendruomenei svarstyti naują mokyklos pavadinimą nutarė dar balandį.

Tautinių bendrijų atstovų Lietuvoje mažėja dėl emigracijos, menkstančio gimstamumo, tačiau ši tendencija nėra drastiška, sako mokslininkai. Statistikos departamento šią savaitę paskelbtais duomenimis, lyginant 2001 ir 2021 metų surašymų duomenis matyti, jog labiausiai sumažėjo rusų tautybės gyventojų dalis – nuo 6,3 proc. iki 5 procentų. Kiek mažiau traukėsi lenkų dalis – nuo 6,7 proc. iki 6,5 procento. Minėtu laikotarpiu mažėjo ir baltarusių – nuo 1,2 proc. iki 1 proc.

Lietuvos dvasininkai, Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, kviečia žmones prieglobsčio ieškoti bažnyčiose ar jų rūsiuose. Sienos ten storos, yra tualetai bei užtektinai erdvės. Už tokią kunigų iniciatyvą šalies valdžios atstovai siūlo šventoves net finansiškai paremti. O štai istorikai sako, kad bažnyčios nuo seno buvo žmonių priebėgos objektai. Tiesa, Dievo namų bokštai neretai tapdavo ir artilerijos ar aviacijos taikiniais.

Lietuvoje daugėja „naminukų“. Ir tai ne kokios mistinės būtybės. Taip yra vadinami vaikai, kuriuos tėvai užuot vedę į mokyklą nusprendė mokyti patys, savo šeimose. „Naminukų“ tėvai sako, kad mokantis namie gerėja vaikų pasiekimai, psichologinė būklė, mat jie gauna daugiau dėmesio nei mokykloje. Visgi pedagogai atkerta, kad mama ar tėtis mokytojo atstoti negali, o ir bendravimas su kitais vaikais naudingas.

Vis pasitaikant gyventojų skundams dėl gydymo įstaigų reikalaujamų susimokėti papildomų priemokų gaunant įprastas sveikatos paslaugas, Valstybinė ligonių kasa (VLK) paaiškina, kada toks elgesys yra teisėtas.  Lietuvoje sveikatos priežiūros paslaugas gali teikti tik tos gydymo įstaigos, kurios turi licencijas ir reikiamus žmogiškuosius bei materialinius išteklius. Tai gali būti viešosios ar privačios gydymo įstaigos.

Vyriausybė nusprendė nuo COVID-19 mirusių medikų artimiesiems išmokėti dar apie 275 tūkst. eurų kompensacijų. Tokiam Finansų ministerijos siūlymui dėl lėšų skyrimo šią savaitę pritarė Vyriausybė. Kaip BNS nurodė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), kol kas yra fiksuota dešimt atvejų, kai sveikatos priežiūros specialisto mirtis buvo susijusi su paslaugų teikimu pacientui, sergančiam COVID-19 liga, arba darbu ypač pavojingos užkrečiamosios ligos židinyje.

Lietuvos pasienyje su Baltarusija praėjusią parą nebuvo neteisėtai į šalį bandžiusių patekti migrantų, skelbia Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Latvijos pasienyje penktadienį fiksuota 40 bandymų neteisėtai kirsti sieną, Lenkijos pareigūnai į šalį ketvirtadienį neįleido 66 migrantų.  Didžiausias apgręžimų skaičius šiemet fiksuotas rugsėjo 20 dieną, kai Lietuvos pasienyje apgręžti 135 migrantai.

Čiurlius pražudžiusi ir jų perėjimo vietas renovuojant namą sunaikinusi įmonė atsipirko vos 7 eurų bauda, o už žalą gamtai atseikėjo tik 50 eurų. Tokius skaičius išgirdę gamtos mylėtojai kaip reikiant įpyko. Jie reikalauja didinti ir baudas, ir rūpintis čiurlių išsaugojimu. Tiesa, Aplinkos ministerija baudų didinti nežada, bet sako jau parengusi tvarką, pagal kurią namus renovuojantys gyventojai privalės pasirūpinti čiurliais ir jiems tai bus kompensuojama.

Žiemai pradėjus rodyti savo ragus ir nagus, į gyvūnų globos organizacijas pasipylė skambučiai, kad reikia gelbėti laukinius paukščius ir gyvūnus. Neva sušals ir numirs iš bado. Specialistai ir gamtininkai kategoriški: yra labai mažai išimčių, kuomet žmogus turi teisę kištis į laukinės gamtos procesus. Tad net jei matome sužeistą gyvūną – privalome palikti jį ten, kur radome. Net jei ir plyštų ir gailesčio širdis. Vilkaviškiečiui Donatui diena prasidėjo kiek neįprastai.

Iš darbo Vilniaus „Juventos“ gimnazijoje atleista mokytoja Astra Genovaitė Astrauskaitė nebedalyvaus Vilniaus mero rinkimuose. Apie tai ji pranešė savo feisbuko paskyroje. „Šiandien pasitraukiau iš Vilniaus rinkiminio, politinio turgaus. Kaip palengvėjo!  Pasitraukiau vardan to, kuris visą savo gyvenimą liudijo tiesą, neveidmainiavo ir niekada neišsižadėjo švento mums žodžio – tauta“, – rašė skandalingoji mokytoja.

Didžiosios metų šventės jau čia pat, tad tautiečiai skuba jas atšvęsti iš širdies. Prie prekybos centrų ir turgaviečių jau nuo ryto rikiuojasi automobilių spūstys. O parduotuvėse lietuviai kraunasi pilnus krepšius ir vežimus maisto. Dažnas pasiguodžia, kad dėl infliacijos Kūčios ir Kalėdos šiemet bus brangesnės negu pernai. Tačiau vaišėms dauguma pinigų netaupo ir skuba susitikti su artimaisiais. Automobilių spūstys jau priešpiet Vilniuje rikiuojasi prie didžiųjų prekybos centrų.

Dalyvaudama dvynių projekte, Lietuvos Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) padės Izraeliui suderinti maisto saugos teisinį reguliavimą pagal Europos Sąjungos (ES) reikalavimus, penktadienį pranešė įstaiga. Projektas truks 24 mėnesius, jame taip pat dalyvaus institucijos iš Graikijos, Austrijos ir Vengrijos. „(...) VMVT turi milžinišką patirtį įgyvendinant ES maisto saugą reglamentuojančius teisės aktus tiek stojimo į Europos Sąjungą metu, tiek esant ES Šalimi nare.

Seimas baigė rudens sesiją. Prieš išsiskirstydami parlamentarai sveikina vieni kitus ir dalijasi planais, kaip švęs Kūčias ir Kalėdas. Tautos išrinktieji sako, kad šias šventes sutiks Lietuvoje su šeimos nariais ir artimaisiais bei dalijasi, ką gamins ir valgys per šventes. Artėjančių švenčių proga, ir valdantieji, ir opozicijos atstovai vieni kitiems linki sutarimo ir mažiau pyktis.

Ant šventinio stalo – auksiniai baravykai. Taip žmonės juokauja pamatę džiovintų grybų kainas prekyvietėse. Kilogramas baravykų kainuoja nuo pusantro iki kone pustrečio šimto euro. O grybautojai atkerta, kad šiemet grybų mažai, o ir sudžiovinti juos tapo gerokai brangiau išaugus elektros kainoms. Tačiau ir brangius baravykus artėjant šventėms žmonės šluoja nuo prekystalių.

Seimo etikos sargai pripažino: skandalais pagarsėjęs parlamentaras Petras Gražulis per vieną Seimo posėdį balsavo už kitą Seimo narį šiam nematant. Už tai Gražuliui gresia apkalta ir parlamentaro mandato praradimas. Pats Gražulis sako, kad ar balsavo už Jonauską, ar ne – jis neatsimena, o nuo žurnalistų klausimų bando išsisukti juos puldamas. Seimo kolegų toks parlamentaro elgesys jau nebestebina, o dėl gresiančios apkaltos Seimo valdyba jam grūmoja šiemet nebe pirmą kartą.

Nepaisant išaugusių elektros kainų, miestai ir miesteliai mirga nuo šventinių girliandų. Ne išimtis ir Kybartai. Nedidelis pasienio miestelis garsėja vienu ypatingu daugiabučiu – per žiemos šventes namas ir kiemas virsta į šviesos pasaką. Pilką daugiabutį jau keleri metai iš eilės puošia paauglys iš Kybartų. Vaikinui pasirodė per niūru gimtajame mieste, tad sumanė pradžiuginti gyventojus ne tik šviesomis, bet ir muzika.

Neretai įsivaizduojama, kad per Kūčias ir Kalėdas tvyro stebuklų metas ir viskas turi klostytis tik gerai. Psichologė psichoterapeutė dr. Agnė Matulaitė ragina nesusikurti per didelių lūkesčių šiuo metu, nes po to galima ir stipriai nusivilti. „Viltis turėti nuostabias Kūčias yra blogiausia, ko galime palinkėti sau. Čia galėčiau ir sustoti, bet paaiškinsiu plačiau. Su viltimi kyla lūkesčiai. O tuo pačiu ir vis didesnė galimybė nusivilti.

Vadovauti didžiausiam šalies apygardos teismui – Vilniaus apygardos teismui – norą pareiškė vienintelė teisėja Loreta Braždienė. Ji nuo 2017 metų iki šių metų gruodžio pradžios jau ėjo šio teismo pirmininkės pareigas. Pretendentų į teisėjus atrankos komisija pripažino ja tinkama dar vieną kadenciją vadovauti teismui. L. Braždienė buvo vienintelė pretendentė į Vilniaus apygardos teismo pirmininko pareigas.

Vilniaus rajono savivaldybės merė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) narė Marija Rekst nebesieks dar vienos kadencijos. „Čia yra jos sprendimas. Turi labai didelį autoritetą ir palaikymą (...). Bet, aišku, priėmė sprendimą, kad jau paskutinė bus kadencija. Žmogus mato taip savo planus“, – BNS sakė europarlamentaras, LLRA-KŠS lyderis Waldemaras Tomaszewskis.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė ir Lietuvos švietimo įstaigų vadovų profesinės sąjungos pirmininkė Jolita Andrijauskienė penktadienį pasirašė Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinę sutartį. Joje susiderėta dėl švietimo įstaigų vadovų darbo, ekonominių ir socialinių sąlygų gerinimo.

Nuo sausio žurnalistams bus suteikta teisė gauti išsamius duomenis apie asmenų nekilnojamąjį turtą, pranešė Teisingumo ministerija (TM). Seimas penktadienį priėmė tokias Nekilnojamojo turto registro įstatymo pataisas, kuriomis išplėstas subjektų, galinčių gauti išsamius Nekilnojamojo turto registro duomenis, sąrašas. Pataisomis numatyta, kad žurnalistams bus suteikta galimybė gauti aktualius ir archyvinius duomenis apie visą asmens nekilnojamąjį turtą ir su juo susijusių asmenų duomenis.

Klimatologas doc. Gintautas Stankūnavičius pateikė apžvalgą, kokie mūsų laukia orai artimiausiu metu ir kokie gali būti Naujieji metai. „Nežinia ar šiais metais senolių pastebėjimai apie ilgalaikę orų kaitą išsipildys, pavyzdžiui, „...jei Martynas su bradu, tai Kalėdos su ledu“. Per šventą Martyną ledo tikrai nebuvo, bet buvo santykinai šilta ir šlapia, tačiau ar visur Kalėdas sutiksime „su ledu“ – dar neaišku.

Seimas baigė penktąją eilinę (rudens) sesiją. Joje daug dėmesio skirta krašto apsaugai, atsinaujinančios energetikos plėtrai, priimti sprendimai dėl 2023 m. valstybės, „Sodros“, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir su jais susijusių socialinės atskirties mažinimo klausimų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Stabdoma „Litovskij Kurjer“ savaitraščio leidyba, kitą savaitę pasirodys paskutinis spausdintas leidinys.  „Taip, deja. Ekonominė situacija tokia. Įmonė dėjo visas pastangas, kad pratęstų darbą, bet, deja, laikraštis negali išgyventi iš vieno tiražo, reklamos trūksta“, – BNS sakė bendrovės „LK Massmedia“, leidžiančios savaitraštį, direktorė Jolanta Andrejeva. Anot jos, paskutinis spausdintas leidinys pasirodys ketvirtadienį, gruodžio 29 dieną. Jame bus atsisveikinama su skaitytojais.

Kas kitais metais laukia taršių automobilių vairuotojų? Ar sovietinių daugiabučių dienos suskaičiuotos ir juos reikės griauti? Kaip valdžia ketina iki 2030 m. pasiekti tikslą, kad Lietuvoje neliktų atliekų? Apie tai, kas aplinkos apsaugos laukia artėjančiais metais naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ pasakoja aplinkos ministras Simonas Gentvilas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Generalinė prokuratūra ragina tobulinti Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos veiklą, kad ji efektyviau spręstų neteisėtų statybų leidimų problemas. Generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į aplinkos ministrą Simoną Gentvilą, prašydama apsvarstyti galimybę inicijuoti teisės aktų pakeitimus, kuriais inspekcijai būtų leista įgyvendinti visus įstatymų jai paskirtus įgaliojimus.

Šventiniu laikotarpiu Statistikos departamentas COVID-19 duomenis skelbs dieną vėliau. Tai reiškia, kad kasryt bus pateikiama ne praėjusios, o užpraėjusios dienos statistika. „Šiuo metu vykdomi duomenų paruošimo optimizavimo darbai, todėl šventiniu laikotarpiu skirsime vieną parą analitikams peržiūrėti automatiškai sugeneruotą statistiką prieš ją išleisdami į viešumą“, – BNS penktadienį informavo Statistikos departamentas.

Daugiabučių gyventojai sprendimus kai kuriais klausimais nuo kitų metų kovo galės priimti pakartotiniame susirinkime dalyvaujant penktadaliui savininkų, o garažų bendrijų savininkams kvorumas nebūtų reikalingas.  Seimas penktadienį priėmė tokias Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo pataisas, kuriomis siekiama spręsti gyventojų neaktyvumo problemą: už balsavo 103 Seimo nariai, o susilaikė du.