Aktualijos

Lietuvos politinėje padangėje užvirė peštynės. Valdantieji ir opozicionieriai  susirėmė dėl  100 eurų už skiepą pensininkui autorystės. Tiek vieni, tiek kiti įsitikinę, kad tai – idėjos pasisavinimas. Plačiau apie tai domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Gedimino kalno Vilniuje tvarkymo projekto rengėjai įspėja apie naujas grėsmes, Nacionalinis muziejus tikina nuolat stebintis situaciją ir pasirengęs reaguoti aptikus net ir nedidelių įtrūkimų.

Vaiko teisė į švietimą – nenuginčijama ir neliečiama. Pabėgėlių vaikams ministerija organizavo lietuvių kalbos pamokėles, o neabejingi pedagogai subūrė savanorių komandą ir pasiūlė kur kas daugiau mokomųjų dalykų. Savanorių koordinatorius atskleidė, kad likimo nuskriaustiems migrantų vaikams švietimas neapsakomai svarbus, o pabėgėlių gretose yra itin išsilavinusių žmonių. Vienas iš jų net prisijungė prie savanorių ir moko vaikus matematikos.

Seimas nustatė baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą žmogaus persekiojimą. Seimo šią savaitę priimtos Baudžiamojo kodekso pataisos numato, kad persekiojimas būtų laikomas baudžiamuoju nusižengimu ir už tai baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

Netrukus prasidės vilkų medžioklės sezonas. Šiemet bus leista sumedžioti 175 vilkus. Tokį skaičių nustatė mokslininkai, įvertinę vilkų populiacijos dydį ir jų pastaraisiais metais padarytą žalą ūkiniams gyvuliams. Ūkininkai sako, kad sumedžiotų vilkų skaičius turėtų būti didesnis, tačiau vilkų saugotojai tikina, kad medžioklė vilkų ir ūkininkų konflikto neišspręs. Netrukus, spalio viduryje vėl prasidės vilkų medžioklės sezonas. Vilkų medžioklę gyventojai vertina prieštaringai.

Aplinkosaugininkai tikisi, kad numatoma tvoros pasienyje su Baltarusija statyba nepakenks stumbrų bandos gausinimui. Aplinkos ministerija planuoja Varėnos rajone statyti stumbryną, kur adaptuotųsi iš centrinės Lietuvos ir kitų rajonų atkelti stumbrai. Vėliau stumbrai būtų paleidžiami į laisvę, kur jungtųsi su stumbrais iš Baltarusijos ir Lenkijos.

Praėjusią parą pasieniečiai apgręžė 91 neleistinose vietose į Lietuvą iš Baltarusijos bandžiusį patekti migrantą, sekmadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Nė vienas migrantas praėjusią parą nebuvo įleistas į Lietuvą. Apie vidurnaktį iš šeštadienio į sekmadienį ties Lazdijų rajonu prie sienos Baltarusijos pusėje buvo iššautos keturios signalinės raketos.

Kauno technologijos universiteto mokslininkų tyrimas gali tapti perversmu ankstyvojoje Alzheimerio ligos diagnostikoje. Jie skelbia sukūrę algoritmą, kone 100 procentų tikslumu nustatantį šios ligos pradžią. Kai simptomai dar sunkiai atpažįstami, bet nerimą keliantys pokyčiai jau pastebimi smegenų nuotraukose. Tiesa, norint jį taikyti medicinoje, dar būtini klinikiniai tyrimai.

Vizitai pas odontologus – neretai kelia baimę, nemalonius pojūčius bei gerokai paplonina pinigines. Daugelis vengia vizito net ir turėdami rimtų problemų, nes nežinia, kiek apsilankymų gali prireikti, kiek gali kainuoti nuolatinis profilaktinis gydymas. Pasitaiko gyventojams ir situacijų, kai po danties implanto įdėjimo praėjus kuriam laikui sužino, kad išleisti pinigai dar ne pabaiga, o teks penkerius metus nuolat eiti ir tikrintis, kad galiotų garantijos sąlygos.

Lietuvos epidemiologinis žemėlapis ir toliau dažosi juoda spalva. Koronaviruso plitimas atsiliepia ir kultūriniams renginiams – teatrams tenka atšaukti suplanuotus spektaklius. Apie renginio atšaukimą vos ne paskutinę sekundę sužinojusi mergina piktinosi, kad pandemija sujaukė jos vakaro planus, o teatrų atstovas atskleidė, kad su baime laukia, kol įsibėgės rudens sezonas.

Šilutiškiai siekia, kad jų gimtasis miestas taptų Lietuvos robotikos sostine. Būrys jaunų kūrėjų vieną po kito gamina prototipinius robotus ir jais stebina aplinkinius. Vienas robotas gali išvirti ir patiekti jums kavos, kitas – darbuotis žmonėms pavojingose zonose. Keturkojis robotas tipena Šilutės gatvėmis. Vos 15 tūkst. gyventojų turinčiame mieste robotika vis sparčiau vystosi. Ir žingsniuoja naujausias kūrėjų darbas. Jie pasakoja, kaip į tokį praeivį reaguoja aplinkiniai.

Šeštadienį per TV Žinias jūsų laukia svarbiausios naujienos iš Lietuvos ir pasaulio. Girta naktis gatvėje – nesiorientuojantis keleivis policijai demonstravo sėdmenis, įkliuvusi vairuotoja ašarodama maldavo paleisti. Mėnuo su galimybių pasu dalyje parduotuvių – didieji prekybininkai ir perdirbėjai skundžiasi apyvartomis, mažesnieji – trina rankomis.

Lietuvoje sparčiai augant susirgimų COVID-19 skaičiui, virusologas profesorius Saulius Čaplinskas paaiškina, kodėl pernai rugsėjį turėjome keliasdešimt kartų mažiau koronaviruso atvejų. Profesoriaus teigimu, situacija iš esmės pasikeitė dėl trijų priežasčių. Žemiau pateikiame profesoriaus S. Čaplinsko komentarą: PIRMA priežastimi įvardinčiau pasikeitusį gyventojų požiūrį į virusą.

Vilniuje – naujas kivirčų židinys, amerikiečių muzikanto Franko Zappos skveras. Žalumoje skendinčio skvero vietoje savivaldybė jau planuoja statyti naują statinį, medžius iškirsti, o paminklą perkelti į gatvę. Skvero gynėjai reikalauja projektą atšaukti ir išsaugoti medžius. Meras Remigijus Šimašius žada miestiečiams daugiau žalumos, tik kitose vietose.

Po Lietuvą keliaujantis vilnietis pasibaisėjo motociklininkų elgesiu. Vyras sako ne kartą pastebėjęs, kad motociklininkai dažnai važiuoja itin arti skiriamosios kelio juostos, kartais ją kerta ir važiuoja priešpriešinio eismo juosta. Tai, kaip sako vilnietis, labai erzina, mat iš priekio atvažiuojančios transporto priemonės yra priverstos kuo labiau pasitraukti į šoną. Policija ragina gyventojus pastebėjus tokius atvejus juos užfiksuoti ir apie tai pranešti policijai.

Dabartinė Lietuvos užsienio politika didžiųjų Rytų valstybių atžvilgiu susilaukia nemažai dėmesio ir atgrasių tarptautiniu mastu. Ilgą laiką aiškią vertybinę poziciją Rusijos atžvilgiu rodžiusi Lietuva per pastaruosius metus tapo viena aktyviausių Taivano liberalios demokratijos gynėjų, o tai lėmė pablogėjusius santykius su Kinija.

92-jų tėvą turinti Aušra Stančikienė sako susidūrusi su šokiruojančia patirtimi Respublikinėje Panevėžio ligoninėje. Pasak jos, su senjoru ligoninėje buvo elgiamasi nepagarbiai, o pasibaigus jo hospitalizacijai, iš ligoninės jis buvo išvestas ir paliktas tiesiog stovėti ant šaligatvio. Moteris mano, kad toks elgesys yra netinkamas. Ligoninė teigia dedanti visas pastangas, kad teikiamų paslaugų kokybė būtų kuo aukštesnė ir sako dėl šios situacijos dar negavusi jokio skundo.

Eidamas 82-uosius gyvenimo metus mirė Klaipėdoje puikiai žinomas fotožurnalistas, kino ir televizijos operatorius, neblėstančiu optimizmu ir gera nuotaika visada pasižymėjęs Eugenijus Macius, praneša „Vakarų ekspresas“. Nuo pat jaunystės su fotoaparatu neišsiskiriantis E. Macius buvo aktyvus iki paskutinės savo gyvenimo akimirkos: dalyvavo kultūriniuose renginiuose, Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) Klaipėdos skyriaus veikloje ir ekskursijose po įvairius Lietuvos kampelius – nuolat su šyp...

Vieninteliame Lietuvos uostamiestyje Klaipėdoje neįtikėtinai sunku nusipirkti šviežios, tik ką iš jūros ištrauktos žuvies. Prieš daugiau nei dvidešimt metų prekyba vyko tiesiai iš laivų. Tačiau dėl teisinių niuansų ši tradicija išnyko. Dabar žvejai idėją bando vėl atgaivinti, vis dėlto kliūčių tam tiek daug, kad procesas stringa.  Restorane Klaipėdoje skaniai kepa upėtakis.

Regis, dauguma ekspertų vienbalsiai sutinka, kad viena pagrindinių misijų kovoje su COVID-19 yra senjorų vakcinacija. Skiepytis vyresnio amžiaus asmenis žadama skatinti piniginėmis išmokomis, tačiau komunikacijos specialistas Arijus Katauskas sako, kad senjorus skiepytis labiau pastumėtų geresnė informacinė kampanija.

Naktį į Valdovų rūmus atvežta Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-iosios Konstitucija, šeštadienį pranešė muziejus. „Visų Abiejų Tautų Respublikos žemių istorijai brangus dokumentas saugomas Vyriausiajame senųjų aktų archyve Varšuvoje ir tik ypatingomis progomis palieka saugyklas“, – teigiama pranešime. Jame nurodoma, kad Valdovų rūmų muziejaus ir parodos partnerių Lenkijoje – Adomo Mickevičiaus instituto ir Varšuvos karališkosios pilies – pastangomis šį dokumentą leista išvežti į Lietuvą.

Kai kurie vairuotojai Lietuvoje jaučiasi apgaudinėjami degalinėse, mat į jų bakus kolonėlės įpila daugiau, nei gamintojo nurodyta bako talpa. Žmonės savo pyktį ir įtarimus apie galimą sukčiavimą lieja internete, negaili ir aštresnių žodelių.  TV3 žurnalistai, kartu su metrologijos inspektoriais, nusprendė patikrinti, kaip tiksliai degalinės matuoja parduodamus degalus ir kodėl į degalų baką telpa daugiau litrų nei nurodyta automobilio dokumentuose.

Į pedagogės Astros Astrauskaitės mitingą prieš pandemijos valdymą Vilniuje, Katedros aikštėje, šeštadienį susirinko apie pusantro šimto žmonių. Protesto akcijoje daugiausiai dalyvavo vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės, jie mosavo Lietuvos vėliavomis, laikė plakatus „STOP MED FAŠIZMUI“, „Stop crime against humanity“ (liet.

Grupė opozicijoje esančių „valstiečių“ siūlo gyventojams kompensuoti išmokas už ypatingas darbo sąlygas – jos dėl krizės buvo sumažintos 2010–2011 metais. Pinigus siūloma išmokėti per dvejus metus – 2022–2023-aisiais – po 45 proc. negrąžintos sumos, nes pernai – paskutiniais kompensacijų grąžinimo metais – buvo kompensuota 10 proc. šių išmokų, dar liko neišmokėta apie 5-6 mln. eurų.

Praėjusią parą nustatyta 2,7 tūkst. naujų COVID-19 atvejų, mirė 20 žmonių, šeštadienį pranešė Statistikos departamentas. Tarp mirusiųjų nuo COVID-19 buvo nepaskiepyta arba paskiepyta nepilnai 16 žmonių. Praėjusią parą 3148 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze. Iš viso per parą paskiepyta 8015 asmenų. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1599 COVID-19 sergantys žmonės – keliomis dešimtimis daugiau nei ankstesnę parą, 161 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta 12,9 tūkst.

Praėjusią parą pasieniečiai apgręžė 35 neleistinose vietose į Lietuvą iš Baltarusijos bandžiusius patekti migrantus, šeštadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Nė vienas migrantas praėjusią parą nebuvo įleistas į Lietuvą. Anot VSAT, tarnybinių ginklų, specialiųjų priemonių ar fizinės prievartos veiksmų Lietuvos pasieniečiams ir jiems talkinantiems kariams praėjusią parą panaudoti neteko. Sienos kontrolė Lietuvos pusėje vykdoma sustiprintu režimu.

Namus anglimi ir durpių briketais besišildantys vilniečiai, panašu, kad tai daro paskutinį sezoną. Vilniaus valdžia apsisprendė nuo kitų metų uždrausti šį kietąjį kurą. Valdininkai sako, kad jiems rūpi sostinės gyventojų sveikata ir oro tarša, o žmonės pyksta, nes jiems bus draudžiama šildytis pigiausiu kuru, kurio kai kurie tikina prisipirkę keleriems metams į priekį.

Orus Europoje šeštadienį lems viena didelė du centrus turinti aukšto slėgio sritis ir žemo slėgio sritys šiaurėje ir pietuose.  Europos padangę dengiantis debesų apklotas ganėtinai skylėtas. Nemažai saulės bus žemyno rytuose ir vakaruose. Kitur vyraus debesuotas dangus.  Gana šilta šeštadienį bus Viduržemio jūros pakrantėse ir žemyno vakaruose. Šiauriau bus vidutiniškai šilta, o Skandinavijoje kai kur jau ir vėsoka.  Pietų kurortuose įvairu.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) ėmėsi iniciatyvos parengti studiją, kam ateityje turėtų būti panaudotas Vilniaus centre įsikūręs Lukiškių kalėjimo kompleksas. „Genocido centras nutarė, kad vis dėlto reikėtų pagalvoti, kaip šis unikalus miesto centre esantis pastatas galėtų pasitarnauti pasakojant būtent laisvės kovų istorinę atmintį“, – BNS sakė Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė.

Savaitgalį baigiasi lašišų ir šlakių žvejybos rudeninis sezonas, pranešė Aplinkos ministerija. Žvejo mėgėjo kortelės suteikė teisę vykdyti limituotą šių žuvų žvejybą iki penktadienio, spalio 15-osios, tačiau šįmet spalio 16-oji yra šeštadienį, todėl draudimas žvejoti tam tikruose upių ruožuose įsigalios po savaitgalio.  Savaitgalį žvejoti leidžiama, tačiau visas atsitiktinai sugautas lašišas ir šlakius privaloma paleisti. Toks reikalavimas galioja jau nuo spalio 1-osios.

Lietuvos darbo rinkoje susiklostė paradoksali situacija – nors šalyje yra daugiau nei 200 tūkst. registruotų bedarbių, verslininkai skundžiasi darbuotojų trūkumu ir siūlo daugiau nei 60 tūkst. laisvų darbo vietų. Ekonomistas perspėja, kad darbdaviams didesniais atlyginimais viliojant darbuotojus, tai reikš neišvengiamą prekių ir paslaugų kainų augimą. Tačiau, specialisto nuomone, ne didesnė alga, o pašalpos panaikinimas priverstų ilgalaikius bedarbius dirbti.

BNS pateikia svarbiausių penktadienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą. Įtampa ligoninėse. Daugėjant COVID-19 pacientų, Vilniaus klinikinė ligoninė ir Santaros klinikos priima tik skubius pacientus, stabdo planinę hospitalizaciją. Mokami testai. Ketvirtadienį parlamentarai pirmajame balsavime pritarė, kad nuo COVID-19 nepasiskiepiję darbuotojai mokėtų už testus. Dėl projekto priėmimo turėtų būti balsuojama kitą savaitę. Žmogaus teisių taryba.

Kaimų krautuvėlės tampa bibliotekomis. Kupiškio rajono verslininkas keliose jam priklausančiose parduotuvėse sukalė lentynas ir įrengė bibliotekas. Knygos jose – pačių gyventojų dovanotos. Ir jokios registracijos nėra. Žmonėmis pasitikima ir vyksta savotiški mainai. Žmonės dovanoja savo perskaitytas knygas, namo ima kitų atneštas. Verslininkas žada, kad ateityje tokių bibliotekų kaimų parduotuvėse daugės.

COVID-19 neatleidžia savo gniaužtų. Ir toliau fiksuojami keli tūkstančiai naujų užsikrėtimų per dieną, virusas plinta ir į ugdymo įstaigose. „Juodžiausių“ savivaldybių atstovai džiaugiasi atsiradusia galimybe pačioms mokykloms spręsti dėl perėjimo į nuotolinį ugdymą – taip bus suteikta laisvė geriau valdyti kilusias rizikas. Pastebima, kad situacija ugdymo įstaigose nuolat keičiasi, o mokykloms tenka sukti galvas, kaip situaciją spręsti.

Vilniaus universitetas keičia tradicijas. Tiek dėstytojams, tiek studentams rekomenduoja vengti bendrinių žodžių, kuriais apibrėžiamos žmonių lytys – esą tai gali ką nors įžeisti. Tuo metu studentų atstovybė žengia dar toliau – prašo universiteto ne tik lyčiai neutralių tualetų, bet ir pripažinti lytines tapatybes. Taip pat nori, kad translyčiai būtų vadinami vardais, kuriais jie nori būti vadinami, o ne kokie įrašyti dokumentuose.

Sergamumo COVID-19 kreivei kylant aukštyn, jau pasigirsta diskusijų, ar nereikėtų pandemijos valdyti griežtesnėmis priemonėmis. Profesorius Mindaugas Stankūnas teigia, kad šiuo metu taikomi ribojimai neperlaužia į kitą pusę sergamumo kreivės, tačiau kartu pastebi, kad yra kita problema – gyventojai nenoriai skiepijasi. Kiti Vyriausybei patarinėjantys ekspertai sako, kad vieningos pozicijos dėl griežtesnių ribojimų nėra.

Keliolika į Lietuvą per sieną su Baltarusija patekusių nelegalų yra susiję su teroristinėmis organizacijomis. Tai patvirtina ir Krašto apsaugos ministerija, ir Seimo nacionalinio saugumo gynybos komiteto pirmininkas. 4 tokie nelegalai jau grąžinti į gimtąsias šalis, kiti izoliuoti Lietuvoje. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė bando raminti gyventojus, esą jokios grėsmės nelegalūs migrantai Lietuviams nekelia.

Jei Vyriausybė apsispręs privalomai skiepyti tam tikrų profesijų žmones, epidemiologas profesorius Saulius Čaplinkas tam pritartų. Jam ir dabar sunku suvokti, kaip su žmonėmis dirba nepasiskiepiję medikai ar mokytojai. Tuo metu policininkų ir mokytojų bendruomenės į tokias kalbas žiūri skeptiškai. Plačiau apie šią situaciją domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai. „Tas žodis privalomai turbūt skamba gan šokiruojančiai kai kuriems žmonėms.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigė, kad pastaruosius 30 metų Lietuva „gijo“ po sovietų okupacijos paliktų žaizdų. G. Landsbergio tvirtinimu, Lietuva jaučia atsakomybę būdama Vakarų bendruomenės dalimi, ypač šiuo metu, kai Vakaruose vyksta sudėtingas transformacijos procesas. „Kai mes sakome „transformacija“, aš kitaip apibūdinčiau tai, kas vyko Lietuvoje pastaruosius 30 metų. Aš sakyčiau, kad tai buvo gijimas.

Vos prieš mėnesį prasidėjusi neršti plaukiančioms lašišoms ir šlakiams apsaugoti skirta akcija „Lašiša 2021“ jau duoda pirmuosius rezultatus. Iš brakonierių atimti žūklės įrankiai rikiuojasi aplinkosaugininkų sandėliuose, užfiksuotas ir rekordas. Pas vieną brakonierių gamtosaugininkai aptiko net kelis kilometrus tinklų.  Šilutės aplinkosaugininkai atvyksta į brakonieriavimu įtariamo vyro brolio sodybą.

Statistikos departamentui atnaujinus duomenis, nuo koronaviruso trečiadienį mirė 39 žmonės – daugiausiai nuo sausio. Ketvirtadienį paskelbus operatyvią informaciją apie naujus mirties atvejus, jų fiksuota 28, tačiau kasdien platinamame pranešime pabrėžiama, kad tai – preliminari informacija, kuri ilgainiui kinta. „Paskutinės paros mirčių skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas pasipildo vėluojančiais įrašais“, – nurodo departamentas.

Ketvirtadienį įregistruotas sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio įsakymo projektas,  revakcinuoti visus pilnamečius gyventojus pastiprinamąja COVID-19 vakcinos doze. Projekte numatyta, kad skiepijimas būtų vykdomas tik „Pfizer“ ir „Janssen“ vakcinomis, tačiau pastaruoju preparatu skiepytis galėtų tik tie, kurie ir pirmąjį kartą gavo „Janssen“ vakcinos dozę. Vyriausybės sveikatos ekspertų tarybos narė profesorė Aurelijos Žvirblienės paaiškino šių sprendimų priežastis.

Nacionalinė švietimo agentūra informuoja, kad priimti brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos pakeitimai, rašoma pranešime spaudai. Mokiniai, kaip ir anksčiau, negalės keisti pasirinkto dalyko brandos egzamino ir jo tipo ar individualaus ugdymo plano dalyko brandos darbo, bet iki einamųjų metų kovo 15 dienos galės pareikšti mokyklos, kurioje teikė prašymą laikyti brandos egzaminus, vadovui atsisakymą raštu (elektroniniu būdu) laikyti vieną ar kelis iš pasirinktų brandos egzaminų.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas viešai pareiškė, kad tarp Lietuvoje esančių migrantų nustatyta „keliolika“ asmenų, kurie siejami su viena ar kita teroristine organizacija bei grupuote. Tačiau Migracijos departamentas, kuris gauna informaciją iš Valstybės saugumo departamento, jeigu užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui, per šiuos metus teišsiuntė vos 2 asmenis ir daugiau informacijos apie kitų asmenų galimai keliamą grėsmę neturi.

Užsienio reikalų ministerija (URM) kreipsis į Valstybės saugumo departamentą (VSD) dėl informacijos apie Lietuvos garbės konsulo Šveicarijoje ryšius su Rusijos prezidento Vladimiro Putino aplinkos asmenimis.

Nuo pirmadienio į raudoną zoną patenka Liuksemburgas, Nyderlandai ir Suomija, į geltonąją zoną grįžta Italijos ir Graikijos salos, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. Iš raudonos į geltoną zoną perkeliamos Rodo bei Santorino salos, į žalią zoną iš geltonos – Portugalijos sala Madeira. Žalią zoną taip pat papildė ir Prancūzijos užjūrio departamentas Reunjonas.

Epidemiologinė situacija ir toliau prastėja. Kasdien augant atvejų skaičiui ir mažėjant lovų ligoninėse COVID-19 pacientams dvi sostinės ligoninės priėmė sprendimą teikti tik būtinąją pagalbą. Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad kito būdo suvaldyti pandemijai nei vakcinacija, šiai dienai nėra.  Kasdienė naujų COVID-19 atvejų statistika, anot premjerės, yra šiek tiek apgaulinga. Jos teigimu, iš fiksuotų atvejų apie 20 proc.

Senjorų vakcinacija Lietuvos mastu – galvos skausmas. Pasiskiepijusių rodikliai nedžiugina, valdantieji ir savivaldybių atstovai ieško įvairiausių būdų, kaip paspartinti jų skiepijimą. Su iššūkiais skiepijant senjorus susiduria ir socialinių globos namų atstovai. Jų teigimu, neretai tenka pakovoti su prieš skiepus nusiteikusiais senjorų artimaisiais. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) informuoja globos įstaigų darbuotojų yra paskiepyta kiek daugiau nei 80 proc.

Penktadienį Seimo narių pašto dėžutes pasiekė Lietuvos žmogaus teisių centro inicijuotas tyrimas apie tos pačios lyties šeimų ir porų gyvenimą Lietuvoje. Spausdintą tyrimo medžiagą planuojama perduoti ir prezidentui Gitanui Nausėdai.