Aktualijos

Žmogaus teisių gynėjai vėl ragina ratifikuoti Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos, tuo metu valdančiųjų atstovai tikisi dokumentą priimti dar šią kadenciją.

Nobelio taikos premijos laureatė Nadia Murad prašo Lietuvos ir kitų Europos šalių pagalbos, užtikrinant „šimtų jazidų“ saugumą pasienyje su Baltarusija ir sudarant galimybes jiems prašyti prieglobsčio. „Pasienyje ir stovyklose yra šimtai jazidų. (...) Tiems, kurie siekia prieglobsčio, reikia padėti rasti saugų ir teisėtą būdą jį gauti ir vėl netapti prekiautojų žmonėmis aukomis“, – pirmadienį po susitikimo su premjere Ingrida Šimonyte žurnalistams sakė aktyvistė.

Sveikatos priežiūros įstaigų reformą inicijuojantis sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sulaukė dalies Seimo narių priekaištų, kad noras mažinti ligoninių lovų skaičių gali pagilinti perteklinių mirčių problemą Lietuvoje. Pats ministras šią kritiką laiko nepelnyta ir teigia, kad Lietuva pagal mirčių, kurių galima išvengti prevenciškai, skaičius dar iki koronaviruso pandemijos buvo Europos Sąjungos dugne.

Naujoji omikron atmaina susirūpinimą mokslininkams kelia ne tik galimo didesnio nei delta atmainos užkrečiamumo, bet ir mažesnio dabar naudojamų vakcinų efektyvumo. Kiek realu, kad išsipildytų juodžiausias scenarijus ir skiepų sukuriama apsauga stipriai kristų? Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) įspėja, kad omikron atmaina greičiausiai paplis po visą pasaulį ir daugiausiai žalos pridarys ten, kur yra mažiausiai imunizuotų populiacijų.

Šeštadienio vidurdienį priemiestiniame Kėdainių rajono kaime vyko neeilinė gelbėjimo operacija – ugniagesiai gelbėtojai pas ligonį tempė greitosios medicinos pagalbos automobilį, mat pažliugęs kelias šiems tapo tiesiog neįveikiamas. Skubėjo pas ligonį Po vidurdienio greitosios medicinos pagalbos medikai vyko į Kėdainių rajono Janušavos kaimo Gudobelių gatvę. Šioje gatvėje vos kelios sodybos.

Nuo kitų metų sausio 1 d. įsigalios nauji Kelių eismo taisyklių (KET) pakeitimai, apie kuriuos išsamiau praneša Susisiekimo ministerija. Jais įtvirtinama nauja eismo organizavimo tvarka: keičiama specialiųjų transporto priemonių praleidimo tvarka – bus sudaromas avarinis koridorius, tikslinama stovėjimo tvarka elektromobilių įkrovimo vietose, nustatomas draudimas stovėti gatvės ir įvažiavimo į teritoriją sankirtose.

Sostinėje tris kartus prie Vyriausybės ir prezidentūros pastato batus nusiavusios mamos, protestuojančios prieš galimybių pasą vaikams, sustoti neketina. Akcijos lyderė tikina, kad ir toliau neužmezgus dialogo su valdančiaisiais, bus galima tikėtis ne tik pratęsti protestų bangą, bet ir sulaukti „daug ko“. Tačiau kai kurie dalykai kelia diskusinių klausimų.

Premjerės Ingridos Šimonytės patarėju žemės ūkio klausimams pirmadienį pradėjo dirbti Ignas Jankauskas. Iki šiol jis buvo Lietuvos grūdų augintojų asociacijos administracijos vadovas.  I. Jankauskas yra dirbęs Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyboje, dalyvavęs kuriant naujus finansinius produktus žemės ūkyje, patirties įgijęs Lietuvos centrinėje kreditų unijoje, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.

Vis daugiau šalių nustatomi naujo pandeminio koronaviruso varianto omikron atvejai mokslininkams kelia susirūpinimą. Anot Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovo prof. Sauliaus Čaplinsko, visų pirma nerimas kyla dėl to, kad omikron pasižymi labai neįprastu mutacijų deriniu ir jos būtent toje viruso vietoje, kuri padeda virusui įsiskverbti į žmogaus organizmo ląsteles. „Vadinasi, tai gali turėti įtakos viruso užkrečiamumui ir plitimo greičiui.

Prokuroras mano, kad buvusiam koncerno „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui, kuriam už pluoštą įtariamų korupcinių nusikaltimų pasiūlyta pusseptintų metų laisvės atėmimo bausmė, negali būti grąžintas 25 tūkst. eurų piniginis užstatas.  Valstybės kaltintojas politinės korupcijos byloje prokuroras Justas Laucius Apeliaciniam teismui apskundė Vilniaus apygardos teismo nutartį panaikinti šią kardomąją priemonę.

Pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) gaires, nuo 2024 m. visi stojantieji į aukštąsias mokyklas turės būti išlaikę bent tris valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir trečią laisvai pasirenkamą, rašoma pranešime spaudai.  Šie egzaminai turės būti išlaikyti taip, kad jų vidurkis būtų bent 36 balai iš 100, jei stojantysis norės stoti į universitetines studijas.

Per gruodį maždaug 189 tūkst. nepasiturinčiųjų sulauks paramos maisto produktais ir higienos prekėmis, pirmadienį pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Parama bus dalijama daugiau nei 600 punktų visoje Lietuvoje. Dėl tikslaus dalijimo laiko gyventojai turėtų kreiptis į savo seniūniją arba šios informacijos ieškoti savivaldybės bei „Maisto banko“ interneto puslapiuose.

Per praėjusią parą, nuo sekmadienio vidurnakčio iki pirmadienio, pasieniečiai draudžiamose vietose iš Baltarusijos į Lietuvą neleido patekti 75 migrantams. Šeštadienį tokių neįleistųjų buvo 108, penktadienį – 45, ketvirtadienį – 29, trečiadienį – 55, antradienį – 9, pirmadienį – 18. Į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių sekmadienį nebuvo įleistas nė vienas užsienietis.

Lietuvai gali tekti reikšminga papildomo Europos Sąjungos finansavimo dėl patiriamos migrantų krizės dalis, sako prezidento patarėja. „Mes manome, kadangi mūsų siena su Baltarusija ilgiausia, kad galėtume pretenduoti į reikšmingą šią sumos dalį“, – LRT pirmadienį teigė prezidento patarėja Asta Skaisgirytė. Europos Komisija Lietuvai iš ES biudžeto papildomai skyrė 36,7 mln.

Vidaus reikalų ministerija siūlo Vyriausybei didinti atlyginimus valstybės įmonių vadovams, pirmadienį pranešė nacionalinis transliuotojas LRT. „Matome, kad skirtingų įstaigų ir įmonių vadovai gauna skirtingus atlygius ir nelabai kartais aišku, kokiu pagrindu, kodėl. Manome, kad atlygis turi priklausyti nuo to, koks yra rezultatas, kokios yra kompetencijos, nes neturi būti mokama už nieką, už pozicijos ar vietos užėmimą“, – teigė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Statybos inspekcija pakaunėje užfiksavo itin šiurkštų pažeidimą – nelegaliai statoma net 12 namų. Statytojui gresia beveik 30-ies tūkstančių eurų bauda. Pastaraisiais metais išaugus statybų mastams, leidimų išdavimas užsitęsia, tad daugelis statytojų darbus pradeda savavališkai, o pažeidimai fiksuojami šimtais.  Tuzinas vienbučių namų Vijūkuose Kauno rajone kyla savavališkai – ir ne tik sienos stūkso, kai kur jau ir stogo konstrukcijos įrengtos.

Kai kurios šalies ligoninės dalijasi labai santūriu optimizmu – Šiauliuose, Klaipėdoje ir Panevėžyje po truputį mažinama COVID-19 pacientams skirtų lovų. Situacija nesikeičia tik Kauno regione – lovų skaičius išliks tas pats. Vis dėlto ligoninių atstovai pabrėžia, kad situacija ir toliau yra stebima, laukiama, kaip sergamumo kreivę pakeis į klases grėžę moksleiviai. Situacijai pablogėjus pasirengta lovų skaičių vėl didinti.

Aukštas skyrybų rodiklis – viena opiausių Lietuvos problemų. Dėl to kasmet su vienu iš tėvų lieka gyventi apie 6 tūkstančius vaikų. Jei sutuoktiniai nusprendžia skirtis, jie vis tiek privalo užtikrinti vaiko gerovę, veikdami išvien kaip tėvai. Tai nelengva užduotis, ypač, kai abi pusės nesutaria, kaip geriau auklėti vaiką. Pasitaiko, kad riboja teisę bendrauti ne tik su skyriumi gyvenančiu tėvu, bet ir su artimiausiais giminaičiais.

Du didieji Lietuvos miestai – Vilnius ir Kaunas – jau įžiebė Kalėdines eglutes pagrindinėse aikštėse. Vilniaus eglė primena žiemišką snaigių pasaką, o Kauno žaliaskarė – vasarišką rojaus sodą. Tad kviečiame prisiminti kokios emocijos lydėjo jų įžiebimo metu. Žiniose ir tradicinis klausimas – kuri gi eglutė labiau žavi gyventojus. Kaune tūkstančiais smaragdinių švieselių sužibusi žaliaskarė šiemet itin vasariška. Ant jos supasi smilgos ir plazda drugeliai.

Klaipėdoje – širdį spaudžiantis įvykis. Negyvas šulinyje rastas net kelioliką dienų ieškotas šuo. Dar šią savaitę jo šeimininkė kreipėsi ir į naujienų portalą tv3.lt su pagalbos šauksmu ieškant dingusio šuns. „Lapkričio 14d Klaipėdoje, pietinėje miesto dalyje, pasivaikščiojimo metu dingo  kilmingas berno zenenhundas  kalytė vardu Beri.

Prezidentūroje dviejų svarbiausių Lietuvai tarptautinių institucijų vadovai: Europos komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, kurie akcentuoja, kad Lietuva, Lenkija, Latvija ne vienos kovoja su nelegalių migrantų antplūdžių iš Baltarusios. Prezidentas Gitanas Nausėda rėžia tiesiai šviesiai: Lukašenka sustoti neketina, dėl tiek Europos Sąjunga, tiek NATO turi veikti drauge.

Angelos Merkel skambutis Vladimirui Putinui tik dar vienas įrodymas, kad Vokietija neįsivaizduoja Europos saugumo be Rusijos įsitraukimo, sako ekspertai. Jų teigimu, ypatingas Berlyno ir Maskvos ryšys tęsiasi jau ne vieną dešimtmetį, tačiau daug klausimų kelia tai, kaip santykiai pasikeis A. Merkel paliekant kanclerio postą ir į valdžią ateinant „šviesoforo“ koalicijai, kurioje nuomonės dėl Rusijos skiriasi kardinaliai.

Praėjo jau beveik trys mėnesiai, kai rugpjūčio pabaigoje į Lietuvą atskraidinti lietuvių kariams Afganistane talkinę vertėjai. Sulaukę leidimų gyventi mūsų šalyje užsieniečiai dabar susiduria su niūria kasdienybe. Jiems sunkiai sekasi ieškoti būsto ir darbo, mat lietuviai bijo ir vengia savo butus nuomoti migrantams. Darbo net ir nekvalifikuoto kol kas niekam nepavyko gauti: „Trys žmonės gyvena viename kambaryje, trys kitame.

Jau nuo sausio Lietuvoje įsigalios draudimas algas gauti grynais pinigais. Darbdaviai privalės jas pervesti į banko sąskaitas. Tačiau bankų žadėtų naujų bankomatų mažesniuose miesteliuose iki šiol nėra.  Šimtą naujų Lietuvos bankas žada tik po pusmečio. Tiesa, pats Lietuvos banko vadovas jau perspėja, kad dėl įrangos tiekimo trikdžių gali laiku ir neištesėti savo pažado.

Lietuvos banko vadovui vėl prakalbus apie visuotinį nekilnojamojo turto (NT) mokestį, ekspertai mano, kad jis turėtų būtų nedidelis, be išimčių, o jo įplaukos skirtos miestų ir rajonų infrastruktūrai. Pasak Lietuvos NT plėtros asociacijos prezidento Mindaugo Statulevičiaus, toks mokestis galėtų tapti paskata efektyviau išnaudoti jau turimą turtą.  „Jeigu būtų neapmokestinamas pagrindinis būstas, o tik paskesnis turtas, tada atsirastų papildoma paskata kuo efektyviau jį naudoti.

Sekmadienį prezidentas Gitanas Nausėda ir pirmoji ponia Diana Nausėdienė pradės adventininį kalėdinių giesmių ciklą Prezidento rūmų kieme, pranešė Prezidentūra. Šventiškai išpuoštas vidinis rūmų kiemas ir istorinis parkas bus atvertas vilniečiams bei miesto svečiams, čia bus įžiebtas stilizuotas advento vainikas. Keturis sekmadienius iš eilės kieme giedos skirtingi chorai, dovanodami kalėdines giesmes.

Sovietinį maistą supa daugiau mitų nei, veikiausiai, bet kokį kitą ano meto reiškinį. Dalis sovietmetį menančių lietuvių savo jaunystės tortus ir kotletus prisimena it per rožinius akinius, kai išties sovietinis maistas Lietuvoje sukeldavo ir apsinuodijimų, kurie baigdavosi mirtimi. O kur dar ir sovietinės parduotuvės, kur norimo maisto eilėse tekdavo laukti ištisas valandas, o tikrai gardesnį kąsnelį gauti pavykdavo tik per blatą arba einant aukštas pareigas.

„Sodra“ skelbia apie didėjantį vidutinių darbo pajamų atotrūkį tarp Vilniaus ir likusios Lietuvos – kai kur skirtumas siekia kone 50 procentų. Regionų gyventojai tikina esantys priversti taikstytis su perpus mažesnėmis algomis nei sostinės ir tik pasvajoja apie 1000 eurų „į rankas“. Tiesa, sparčiausiai atlyginimai šiemet augo kurortiniuose miestuose: Palangoje, Druskininkuose, Birštone. Biržiečių šeimyna sukasi kaip išmano – jau 8-erius metus puoselėja nuosavą verslą.

Baltarusijos autokratinio vadovo Aliaksandro Lukašenkos režimas ir ateityje nesiliaus testuoti Vakarų šalių vienybės, sekmadienį perspėjo Lietuvos prezidentas. „Galime net neabejoti, kad Lukašenkos režimas ir jam paramą reiškiančios jėgos nesiliaus ir toliau testuoti visomis priemonėmis ir taktikomis Vakarų pasaulio vienybę“, – per spaudos konferenciją Vilniuje sakė Gitanas Nausėda.

Baltarusijai inicijavus beprecedentį migrantų antplūdį, o Rusijai telkiant karines pajėgas prie rytinių Ukrainos sienų į Lietuvą sekmadienį atvyko NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Jie su prezidentu Gitanu Nausėda ir premjere Ingrida Šimonyte aptarė saugumo situaciją regione bei padėtį Europos Sąjungos ir Baltarusijos pasienyje.

Kol Lietuvoje netyla diskusijos dėl vaikų vakcinavimo ir galimybių paso reikalavimo vaikams, kai kur užsienyje nuo COVID-19 jau skiepijami penkiamečiai. Užsienyje gyvenantys Lietuviai pasakoja, kad Lietuva tikrai nėra kuo nors dėl vaikų skiepijimo ar jiems įvedamo galimybių paso išskirtinė šalis. Pavyzdžiui, pramogaujant Italijoje Žaliojo paso iš vaikų reikalaujama jau nuo vasaros pabaigos, o Švedijoje šis reikalavimas turėtų įsigalioti dar gruodį.

Veterinarijos gydytojams šiemet tenka gydyti itin daug keturkojų, susirgusių pavojinga liga – šunidžių kosuliu. Pirmieji simptomai dažnai suklaidina šeimininkus, tad ne visus augintinius pavyksta išgelbėti.  Kaunietė Loreta džiaugiasi stebėdama guvias, linksmai dūkstančias abi savo augintines, labradoro veislės kalytes: 5 mėnesių Kopą ir 6-erių metų Pupę. Visai neseniai jos sunkiai sirgo, o dėl vyresnėlės Pupės gyvybės net vyko žūtbūtinė kova.

Migracijos departamentas prieglobsčio kol kas nusprendė nesuteikti 26 afganistaniečiams, tačiau jiems bus išduoti humanitariniai leidimai laikinai gyventi Lietuvoje. „Dėl neaiškios, nestabilios padėties Afganistane yra sustabdyti išsiuntimai į Afganistaną.

Baltarusijos valstybinis pasienio komitetas sekmadienį pranešė, kad prie sienos su Lietuva buvo aptiktas migranto kūnas. „Lapkričio 27 dieną Polocko valstybės sienos apsaugos būrio Vidzų kontrolės punkto [prižiūrimoje] teritorijoje buvo aptiktas maždaug 30 metų afro-azijietiškos išvaizdos vyro lavonas“, – nurodoma komiteto pranešime, sekmadienį paskelbtame platformoje „Telegram“. „Lietuvos jėgos struktūrų atstovų išmestas sumušto pabėgėlio kūnas be gyvybės ženklų miegmaišyje buvo [rastas] ant ...

Vilniuje atidaryta Taivaniečių ambasada sukėlė Kinijos pyktį. Pekinas Lietuvą lygino su muse, kurią reikia numušti, tačiau drastiškiausio žingsnio – visiško santykių su Lietuva nutraukimo – imtis nesiryžo. Politikai teigia, kad Kinija neturi itin daug galimybių, kaip galėtų bausti Lietuvą, tačiau ragina ruoštis kibernetinėms atakoms, už kurių gali stovėti Pekinas.

Minios migrantų – vis dar Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje. Nemaža dalis jų kasdien bando patekti ir į kitų šalių teritorijas. Nors iš Minsko jau ir pakilo pirmieji lėktuvai, pilni namo grįžtančių migrantų, situacija išlieka įtempta. Migrantai tikina, kad ir toliau bandys pasiekti Vakarus. Jau pasitaiko atvejų, kurie gali tapti rimtu galvos skausmu ir pačiam krizės sukelėjui Aliaksandrui Lukašenkai.

Seime vėl skinasi kelią naminukės legalizavimas. Siūloma stipriuosius alkoholinius gėrimus leisti gaminti ūkininkams, vykdantiems kaimo turizmo veiklą ir ne daugiau kaip 1000 litrų per metus. Esą ir dabar vieša paslaptis, kad naminukės fabrikėlių apstu, tik nelegalių.

Praėjusią parą nustatyti 1222 nauji COVID-19 atvejai, mirė 19 žmonių, rodo sekmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. 14 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 808 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 4442 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1365 COVID-19 sergantys pacientai, 123 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta per 6,2 tūkst. molekulinių (PGR) ir 4,5 tūkst. antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.

Filmuotose medžiagose fiksuota, kaip šeštadienį ties Druskininkų savivaldybe į Lietuvą pasieniečiai neįleido dviejų neteisėtų migrantų grupių, iš viso 64 asmenų. Šia medžiaga pasidalijo patys pasienio pareigūnai. Vienoje sieną iš Baltarusijos neteisėtai pažeidusioje ir pareigūnų sulaikytoje grupėje buvo 18 asmenų, kitoje – 46. Visi migrantai – suaugusieji, išskyrus vieną merginą. Ji buvo su tėvais, šeima prašėsi grąžinama į Baltarusiją su kitais bendrakeleiviais.

Per praėjusią parą, nuo šeštadienio vidurnakčio iki sekmadienio, pasieniečiai draudžiamose vietose iš Baltarusijos į Lietuvą neleido patekti 108 migrantams. Penktadienį tokių neįleistųjų buvo 45, ketvirtadienį - 29, trečiadienį - 55, antradienį - 9, pirmadienį - 18, sekmadienį - 70. Į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių šeštadienį nebuvo įleistas nė vienas užsienietis.

Į Lietuvą sekmadienį atvyksta NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen Jie su prezidentu Gitanu Nausėda aptars saugumo situaciją regione bei padėtį Europos Sąjungos ir Baltarusijos pasienyje. Susitikime su J. Stoltenbergu Lietuvos vadovas planuoja kelti 4-ojo NATO straipsnio aktyvavimo klausimą – kokioms aplinkybėms esant galėtų prasidėti bloko narių konsultacijos.

Ukmergės greitosios medicinos pagalbos (GMP) medikė Jolanta Keburienė konstatuoja, kad rūpesčiai dėl medikus ir taip išvarginusios pandemijos nesibaigia. Nepaisant atsiradusių skiepų, vis dar tenka skubėti pas ūmius COVID-19 pacientus, kurie nevengia ir „pašokdinti“ gydytojus, taip pat – verstis per galvą ieškant, kokioje ligoninėje kokiam pacientui atsiras vietos.

Naktį iš šeštadienio į sekmadienį Druskininkuose netikėtai dingo elektra, kai kurie žmonės ėmė ne juokais nerimauti, nes sutriko ir interneto ryšys. Kai kuriems nepavyko ir prisiskambinti pagalbos telefonais. „Druskininkuose stringa interneto ryšys, negali mamai prisiskambint, kai prisiskambinau, iš karto nutrūko ryšys“, – pranešė viena moteris. Ji pridūrė, kad mieste mato žymiai daugiau policijos pareigūnų, nei įprastai.

Iki didžiųjų metų švenčių lieka maždaug mėnuo, tai reiškia, kad vis daugiau gyventojų planuoja, kaip ir kur jas švęsti. Šalies kurortai jau dabar ruošiasi šventėms – puošia eglutes, kabina lemputes ir planuoja kalėdines programas. Ruošiasi ir viešbučiai – kai kur jie jau dabar yra beveik užpildyti. Specialistai aiškina, kad suskubę šventes susiplanuoti dabar išloš ir atskleidžia, kuo per Kalėdas planuoja nustebinti Lietuvą. Įėjus į Booking.

Šį kartą Petro Gražulio garsųjį „Lexus“ automobilį gyventojai užfiksavo galimai viršijant greitį autostradoje. Parlamentaro automobilis skriejo 150-ies kilometrų per valandą greičiu, o jį filmuojantys pranešėjai darė tokį pat taisyklių pažeidimą kaip ir Gražulis.   Ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje viena po kitos sužimba kalėdinės miestų eglės ir šventinės dekoracijos.

Prieš šventinį koncertą draudimų nepaisę kauniečiai užgulė Rotušės aikštės prieigas. Norinčius patekti į Kalėdų eglės įžiebimo koncertą pasitiko atitvarų užkardos, apsauga ir policijos pareigūnai. Prie atitvarų susirinkę kauniečiai tikisi išvysti įžiebtą Kalėdų eglutę, turi vilties išgirsti ir vieną kitą kalėdinę dainą. Keli „Kas vyksta Kaune“ žurnalistų kalbinti kauniečiai teigė suprantantys pandeminę situaciją ir sutinka su visais esamais ribojimais.

Sekmadienio naktį eismo sąlygas Lietuvoje sunkins snygis, šlapdriba ir plikledis, pranešė Automobilių kelių direkcija. Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, naktį daug kur numatomi krituliai – šiauriniuose rajonuose snigs, kitur bus šlapdriba, nedidelis lietus. Vietomis susiformuos plikledis, rūkas. Oro temperatūra svyruos nuo 2 laipsnių šalčio iki 1 laipsnio šilumos.

Artėjant Kalėdoms, svajonių išsipildymo metui, vaikai jau svajoja, ką norėtų gauti dovanų. Jų troškimai dažnai paprasti, kartais tiesiog praktiški, tačiau padovanoti savo vaikams jų norimus sportbačius, lėlę ar LEGO kaladėles gali ne visi. Todėl „Vaikų svajonių“ projekto puslapyje išpildyti tūkstančius mažylių svajonių ir prisidėti prie vaikų šypsenų bei džiaugsmo gali kiekvienas. Mažyliai dalijasi savo svajonėmis, o kai kas jau pradeda jas pildyti.

Prezidentas Gitanas Nausėda pasirinko kandidatus į Kauno apygardos ir Vilniaus miesto apylinkės teismų vadovus. Jis kreipėsi į Teisėjų tarybą, prašydamas patarti dėl Kauno apygardos teismo teisėjo Mariaus Bartninko skyrimo šio teismo pirmininku ir dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos Viktorijos Šelmienės skyrimo šio teismo pirmininke. Teisėjų taryba šį klausimą svarstys pirmadienį. Kauno apygardos teismo pirmininko atrankoje dalyvavo keturi pretendentai.