Aktualijos

Vilniuje 30-ąjį kartą surengtas pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“, skirtas Sausio 13-osios aukoms atminti. 9 kilometrus per sostinės centrą šiemet įveikė maždaug puspenkto tūkstančio bėgikų. Sausio 13-oji šiemet bus ketvirtadienį, tad tradicinį, jau 30-ą kartą rengiamą bėgimą „Gyvybės ir mirties keliu“ nuspręsta surengti šeštadienį.

Į rankas – trys, keturi ar penki tūkstančiai eurų, o dirbti nėra kam. Su valstybės įmonių ar viešųjų įstaigų vadovų trūkumu Lietuva susiduria jau seniai, tačiau, augant algoms privačiame sektoriuje, kandidatų nedaugėja. Arba, kaip pastebi darbuotojų atrankos bendrovės, vadovauti valstybės įmonėms siūlosi tie, kurie paprasčiausiai darbo neranda kitur. Dėl viso to kenčia viešųjų paslaugų kokybė.

Medžių lajų takas Anykščiuose nėra tinkamai pritaikytas neįgaliesiems, taip diskriminuojant žmones su negalia, pirmadienį pranešė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Skundą dėl objekto pernai metų pabaigoje pateikė viešoji įstaiga „Neįgali Lietuva“. Jos teigimu, lankytojams su negalia skirti keltuvai yra išjungti. Anot tarnybos, keltuvas įprastai neveikia šaltuoju metų sezonu – nuo lapkričio 1 iki kovo 31 dienos, taip pat, kai temperatūra viršija 30 laipsnių.

Šilutės rajone pakilęs vanduo apsėmė keliasdešimt sodybų, institucijos teikia pagalbą gyventojams. Vietos savivaldybės duomenimis, iš viso apsemta 70 sodybų, kuriose gyvena 93 gyventojai. Kaip BNS sakė Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktorius Virgilijus Pozingis, taip pat apsemti bei nepravažiuojami kai kurie keliai, o sudėtingiausia situacija – Žalgirių kaime, važiuojant iš Šilutės į Rusnę.

Kelias savaites pagerėjus situacijai dėl mirštamumo nuo COVID-19 tarp itin jauno amžiaus asmenų, sausio pirmomis dienomis fiksuotas liūdnas įvykis. Nors ir buvo pilnai pasiskiepijusi, 30–39 m. amžiaus grupei priklausiusi moteris neišgyveno. Nors moteris mirė dar sausio 5 d., apie įvykį paaiškėjo tik vėliau – duomenys įkelti per šį savaitgalį.

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad Lietuva, bendradarbiaudama su Europos Sąjungos (ES) šalimis ir tarptautiniais partneriais, galėtų svarstyti galimybę pervadinti Taivano atstovybę ir taip mažinti įtampą santykiuose su Kinija. Veiksmingai spręsti susiklosčiusią krizę, pasak V. Blinkevičiūtės, turėtų jau nauja Užsienio reikalų ministerijos (URM) vadovybė – šalies diplomatijos vadovą Gabrielių Landsbergį politikė darsyk ragina trauktis.

Nuo sekmadienio vidurnakčio iki pirmadienio pasieniečiai draudžiamose vietose iš Baltarusijos į Lietuvą neleido patekti 4 neteisėtiems migrantams. Šeštadienį VSAT pareigūnai apgręžė vieną užsienietį. Penktadienį, ketvirtadienį, antradienį ir pirmadienį nefiksuota atvejų, kad iš Baltarusijos sieną būtų bandę kirsti tokie migrantai. Trečiadienį į Lietuvą VSAT pareigūnai neįleido 13 asmenų. Į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių sekmadienį buvo įleisti 5 užsieniečiai.

Visuotinis šaukimas į kariuomenę, jaunuoliams vos baigus mokyklą, galėtų atsirasti 2027 arba 2029 metais, jis atsieitų šimtus milijonų eurų, rašoma Krašto apsaugos ministerijos (KAM) atliktoje Visuotinės karo prievolės galimybių vertinimo studijoje. Dokumente, kurį matė BNS, teigiama, kad pasiruošimas visuotiniam šaukimui priklausytų nuo to, kas būtų šaukiami į kariuomenę.

Ekspremjero Sauliaus Skvernelio kuriama partija įnešė pokyčių partijų reitingų lentelėje – jos populiarumas jau prilygsta valdančiajai koalicijai priklausančių liberalų ir smukdo buvusių bendražygių „valstiečių“, rodo pirmadienį naujienų portalo „Delfi“ skelbiama „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa. Jos duomenimis, už sausio pabaigoje planuojamą įkurti Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“ gruodį būtų balsavę 7,2 proc. respondentų.

Pirmadienį, sausio 10 d., įsigalioja pokyčiai dėl galimybių paso išdavimo su teigiamu antikūnų testu. Nuo šiol jis paskiepytiems žmonėms nebetiks galimybių pasui gauti. Tuo metu tvarka, kai antikūnų tyrimas atliekamas po persirgimo, bent kol kas nesikeičia. Jei pilnai pasiskiepijęs žmogus iki sausio 9 d. neturės pasidaręs teigiamo antikūnų tyrimo, galimybių pasu galės naudotis, tik jei pasiskiepys sustiprinamąja doze.

Vaikų su negalia ugdymą supa įvairūs mitai, baimė ir stigma. Vis dar yra manančių, kad mokinio su negalia vieta yra tik specializuotoje mokykloje, tačiau per ateinančius dvejus metus viskas apsivers aukštyn kojomis – nesvarbu, kokią negalią ar kokių mokymosi ypatumų turi moksleivis, jam turės būti atvertos bendrojo ugdymo mokyklos durys. Specialistai perspėja, kad namų darbus mokyklos turi pradėti ruošti jau dabar.

Ne mažiau nei efektyvių vakcinų nuo vyraujančių COVID-19 atmainų siekis rūpestį kelia ir vaistai bei šios infekcijos gydymo galimybės. Nors Lietuva stovi ne vienose naujų vaistų pirkimo gretose, kaip greitai jų turėsime pakankamą kiekį ir kiek omikronas gali sumažinti jų efektyvumą, nežinomųjų pakanka.

Rusijai nenustojant žvanginti ginklais ir pateikinėti ultimatumumų pirmadienį Ženevoje bus siekiama šiek tiek nuleisti garą. Prie derybų stalo susitikusios JAV ir Rusijos delegacijos, manoma, aptars įtemptą situaciją Ukrainos rytuose ir rusų pateiktus reikalavimus, kurie ekspertų ir politikos dalyvių manymų – nerealistiniai. Vakarų šalys baiminasi dėl Rusijos pajėgų telkimo prie Ukrainos sienų ir kaltina Maskvą planuojant šią žiemą įsiveržti į savo kaimynę.

  Stačiatikių Kalėdų sutikimas Lentvaryje baigėsi skerdynėmis: prieš vidurnaktį bute, kuriame buvo girtaujama ketvirta para, subadyti trys žmonės. Policija aptiko vyro ir moters lavonus, sunkiai sužalota senutė išvežta į ligoninę. Sulaikytas girtas įtariamasis. Taip pat, pražūtingas gaisras Širvintų rajone – iš degančio namo ištrauktą vyrą žmonės bandė gaivinti – tačiau nesėkmingai.

Nusivylę, sunkiai darbuotojų randantys darbdaviai juos atsiveža ne tik iš jau visiems įprastų Baltarusijos ir Ukrainos, bet ir iš tolimos Indijos. Įsikūrusiems Lietuvoje indams didžiausias iššūkis – šalti orai, bet, kaip sako patys, prie to įprantama, o klimatą atperka puiki Lietuvos gamta ir žmonės. O Užimtumo tarnyba plečia trūkstamų profesijų sąrašo projektą 2022 metams. Tai leis lengviau darbinti užsieniečius.

Niekaip nesibaigianti COVID-19 pandemija, baltarusiškų trąšų tranzitas, dramatiški santykiai su Kinija – valdančiajai daugumai šiemet teko dorotis su daug išbandymų. Ypač šie iššūkiai atsiliepė konservatoriams, turintiems daugiausiai savo atstovų Seime ir Vyriausybėje, be to, jų atstovei Ingridai Šimonytei vadovaujant ministrų kabinetui.

Pasaulyje visi ilgą laiką buvo pripratę prie vis svarbesnę ekonominę vietą užimančios, bet pabrėžtinai mandagios Kinijos. Peštukė buvo Rusija su Vladimiru Putinu priešaky. O Pekinas vaidino pragmatiško, toli į priekį planuojančio pirklio vaidmenį. Tačiau valdant dabartiniam Kinijos lyderiui Xi Jinpingui Kinija žvelgiant iš Vakarų perspektyvos tampa vis plėšresnė, o iš kinų požiūrio taško – atsiima seniai priklausiusią vietą pasaulyje.

Lietuva pernai tapo tarsi rakštis užpakalyje dviem autoritarinėms supergalioms – Kinijai ir Rusijai. Pastarajai dėl principingos Lietuvos pozicijos Ukrainos gynybos ir vakarietiškos krypties klausimuose, o Pekinui kaip nykštukinė valstybė, išdrįsusi padaryti tai, ko iki šiol nedarė daugelis valstybių – atidarė Taivano atstovybę ir ėmė atvirai kalbėti apie pavojingą Kinijos ekonominę įtaką Europai.

Naujausia Nacionalinio kraujo centro (NKC) iniciatyva skiepyti gyventojus nuo koronaviruso (COVID-19) didžiausiuose šalies prekybos ir pramogų centruose pasiteisino, todėl tęsiant vakcinacijos turą mobiliosios komandos pakartotinai vyks ir į tuos pačius centrus, kur jau buvo skiepijama.

Nuo Naujųjų visi vieniši asmenys, sulaukę senatvės pensijos amžiaus, gaus 32 eurų išmoką kas mėnesį. Iki šiol jas gavo tik labiausiai socialiai pažeidžiami šalpos pensijų gavėjai, tie, kurių pensija siekė iki 260 eurų. Senjorai sako, kad dabar, smarkiai augant kainoms, jiems svarbus kiekvienas centas, o skyrybomis užsiimančios kontoros prognozuoja senjorų skyrybų bumą. Tai esą gali įvykti dėl to, kad formaliai išsiskyrę šeimos biudžetą kas mėnesį galės papildyti 64-iais eurais.

Sekmadienio popietę Lietuvos keliuose išlieka slidžių ruožų, įspėja Automobilių kelių direkcija. 13 val. duomenimis, vakarų ir šiaurės vakarų Lietuvoje pagrindinių valstybinės reikšmės kelių dangos šlapios, vietomis, daugiausia Skuodo ir Mažeikių rajonuose, provėžotos, padengtos pažliugusiu sniegu.  „Kelių priežiūra“ slidžius kelių ruožus valo ir barsto, tačiau vairuotojai įspėjami rinktis saugų greitį, ypač pavojinguose ruožuose.

Ikiteisminis tyrimas, pradėtas pagal „Sienos“ ir Švedijos televizijos SVT medžiagą apie dėvėtų drabužių vagystes, pasiekė finišą. Lietuvos prokuratūra „Kėdainių robinhudų“ bylą perdavė teismui. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams perduota baudžiamoji byla apima tik vieną Baudžiamojo kodekso straipsnį – apgaulingą apskaitos tvarkymą. Anot prokuratūros, kaltinimų vagyste ar vogtų prekių realizavimu pareikšti nepavyko, nes Švedijos teisėsauga nesiėmė tirti drabužių vagysčių.

Nauji metai – naujos ir algos, pensijų dydžiai bei akcizai. Minimali mėnesio alga šiemet Lietuvoje didėja daugiau nei bet kada iki šiol. Pusšimčiu eurų auga ir pensijos. Tačiau ar nesuvalgys šio padidėjimo smarkiai kylančios kainos? Ekonomistai mano, kad meškos paslaugą padarys ir jau minėta minimalioji alga – priversti ją didinti darbdaviai greičiausiai kels ir paslaugų kainas, o tai sukels rūpesčių visiems.

Kova su pandemija tęsiasi, vakcinacija įsibėgėja, o dėl skirtingo požiūrio į skiepus neretai kyla barnių šeimose. Pasigirsta ne vienas atvejis, kai paaugliai, nesulaukę 18 metų, skiepijasi nuo COVID-19 be tėvų žinios. Grupė Seimo narių nusprendė išspręsti šį galvosūkį – pateikė įstatymo pakeitimo projektą, siekdami, kad iki pilnametystės visi vaikai ir paaugliai medicinos paslaugas gautų tik su tėvų sutikimu.

Lietuvoje vis sparčiau plinta ne tik omikronas, bet ir kiek primirštas gripas bei peršalimo ligos. Bendras sergamumo rodiklis yra jau dvigubai didesnis nei pernai tuo pačiu metu. Labiausiai sirguliuoja Klaipėda, mažiausiai užsikrėtimų – Utenoje. Beje, visuomenės sveikatos specialistai sako, kad nuo spalio gripas į ligonines paguldė 12 žmonių. Iš jų net 11 vaikų. Panevėžio miesto poliklinikoje 16-metis Kristianas gauna skiepą nuo gripo.

Vilkiko vairuotojas iš Pasvalio rajono susikonstravo savadarbį bolidą. Ir ne bet kokį, o triratį. Vyras sako techniką mėgęs nuo vaikystės, tad laisvu nuo darbų laiku traukia ne į barą, o į garažą savame kieme. 45-erių vyro svajonė sukonstruoti sraigtasparnį ar skraidančią lėkštę. Triratis bolidas, kaip jį vadina pats kūrėjas, kol kas išbandomas savame kieme. Konstruoti bolidą vyras pradėjo prieš ketverius metus. Sako, jei laiko turėtų daugiau, jau būtų baigęs.

Lietuviai masiškai vartoja skausmą malšinančius vaistus. Tokią išvadą padarė ne gydytojai, o nuotekų vandenį ištyrę Klaipėdos universiteto mokslininkai. Jie aiškinosi, kiek ir kokių vaistų likučiai net įveikę valyklas nukeliauja į Lietuvos upes ir Baltijos jūrą. Pasirodo, tokios farmacinės liekanos gali taip užteršti vandens telkinius, kad net žuvys ima keisti lytį. Klaipėdos universiteto mokslininkai Kretingos vandens valymo stotyje ėmė vandens mėginius.

Praėjusią parą nustatyti 2342 nauji COVID-19 atvejai, mirė 16 žmonių, rodo sekmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Trylika mirusiųjų buvo nepaskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 462 žmonės buvo paskiepyti pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze, iš viso buvo paskiepyta 4614 žmonių. Ligoninėse šiuo metu gydoma 1067 COVID-19 sergančių pacientų – keliomis dešimtimis daugiau nei prieš parą, 96 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta apie 10,3 tūkst.

Šeštadienį neįleistas vienas iš Baltarusijos bandęs patekti neteisėtas migrantas bei sulaikytas azerbaidžanietis, gabenęs 4 užsieniečius. Iš Baltarusijos į Latviją praėjusią parą toliau plūdo dešimtys neteisėtų migrantų. Nuo šeštadienio vidurnakčio iki sekmadienio pasieniečiai draudžiamoje vietoje iš Baltarusijos į Lietuvą neleido patekti vienam migrantui.

Po kelerius metus trukusių derinimo procedūrų Aplinkos ministerija pritarė restorano „Strandhalle“ statyboms Smiltynėje, pranešė ministerija. „Šis naujas pastatas atrodys beveik taip pat kaip stovėjęs tarpukariu. Šitaip į Smiltynę grįžta kurortinė tradicija“, – pranešime cituojamas aplinkos Simonas Gentvilas.

Seimo Užsienio reikalų komiteto narys liberalas Arminas Lydeka siūlo sušvelninti reikalavimus trečiųjų šalių piliečiams, pragyvenusiems Lietuvoje tam tikrą laiko tarpą ir norintiems gauti nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje. Parlamentaras siūlo nustatyti, kad trečiųjų šalių piliečiai galėtų laisviau keliauti darbo reikalais, neužkirsdami sau kelio vėliau gauti nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje.

Iškart po Naujųjų vairuotojus pasiekė nauja taisyklė, kaip statyti automobilį. Nuo šiol draudžiama stovėti gatvės ir įvažiavimo į teritoriją (kiemą) sankirtoje 5 metrų spinduliu. Bet lazda turi du galus. Vieni vairuotojai džiaugiasi, kad taisyklė atneš daugiau saugumo gatvėse, o kiti skundžiasi, kad vietų statyti automobilį ir taip stinga, o dabar jų dar sumažės. Tuo tarpu policija į neskubės auklėti vairuotojų, kurie automobilį pastatys netaisyklingai.

Šilutės rajone užsemti ne tik keliai, bet jau ir gyvenamieji namai, pas kai kuriuos kambariuose vandens gylis siekia net pusmetrį. Plaukia daiktai ir lovos, o žmonės stebisi kodėl valdžia nepasirūpina ledų laužymų, kad tokių potvynių būtų išvengta. Kai kurie neapsikentę gyvenimo sąlygų nusprendė ir evakuotis, glaustis ten, kur sausa. Laukus ir pievas vanduo taip užsėmė, kad iki gyventojų namų tenka irtis valtimis, prieš tai laužant ledą. Vietos gyventojas sako, kad situacija prasta.

Nėštumas ir alkoholis – itin pavojinga kombinacija, pasibaigianti liūdnai. Sunku patikėti, bet Lietuvoje vis dar gaji problema, kad besilaukianti moteris linkusi pakelti taurelę. Tik apie tai niekas garsiai nešneka, ne veltui specialistai vaisiaus alkoholinio sindromo paplitimą vadina „tyliąja epidemija“. Portalo tv3.lt kalbintos pašnekovės atskleidė, kodėl nėščios moterys griebiasi alkoholio stiklelio, kokią už tai sumoka kainą, ir, svarbiausia, kaip tokioms mamoms galima padėti.

Įtarimai dingusiųjų medicinos apsaugos priemonių iš Kinijos byloje vis dar niekam nepareikšti, BNS informavo Generalinė prokuratūra. Jos teigimu, šiuo metu tyrime atliekami „numatyti procesiniai veiksmai“. Ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl didelės vertės svetimo turto vagystės, už tai gresia laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Sveikatos apsaugos ministerija balandį pranešė, jog kreipėsi į teisėsaugą dėl apsaugos priemonių trūkumo.

Trąšos pastaruoju metu tapo plačių politinių diskusijų klausimu, tačiau jų svarba Lietuvai daug didesnė, nei tik JAV paskelbtos sankcijos „Belaruskalij“. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas teigia, kad mineralinės trąšos yra pagrindinė dedamoji, jei norima gauti derlių. Ir nors tarptautinės institucijos spaudžia Lietuvą mažinti trąšų naudojimą žemės ūkyje, ministro teigimu, Lietuvos žemės ūkis be trąšų yra utopija.

Lietuva jau jaučia COVID-19 omikron atmainos bangą , tačiau šiandien apie šią mutaciją vis dar yra daugiau klausimų nei atsakymų. Kas tai per viruso atmaina ir kas mūsų laukia, plačiau domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai. „Mes galime tik žiūrėti dabar į kitas šalis, o ten yra mušami atvejų rekordai, tai pas mus irgi matysime atvejų rekordą“, – teigė duomenų analitikas Vaidotas Zemlys-Balevičius.

Koronaviruso pandemija, atitolinusi pirkėjus nuo parduotuvių, privertė prekeivius šokti viliotinį feisbuke ar instagrame: čia pardavėjai iki šiol rengia tiesiogines transliacijas ir kaip išmanydami siūlo tautiečiams pirkti drabužius, ir ne tik. Vieniems tokių transliacijų rengėjams sekasi, ir net yra atpažįstami gatvėse, o štai kitų šmaikštavimai kartais, kaip juokauja marketingo žinovai – ir gerokai prajuokina tautiečius.

Sausio 8  d. Vilniuje 30-ąjį kartą įvyko tarptautinis pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“. Laisvės gynėjams pagerbti skirtame renginyje šiais metais dalyvavo maždaug 4000 dalyvių iš Lietuvos ir 13 kitų valstybių – nuo tolimųjų Rytų iki Pietų Amerikos, rašoma pranešime.  Jubiliejinis renginys organizuotas laikantis viruso plitimo prevencijai reikalingų apribojimų, todėl dalyvių skaičius – daugiau nei dvigubai mažesnis, nei per paskutinį bėgimą 2020 metais.

Žinia trečdaliui milijono lietuvių. Jei jums nėra 40 metų ir dar nekaupiate senatvei privačiame pensijų fonde, „Sodra" jus įtrauks automatiškai. O jei „Sodros" laiško nepamatysite ir per pusmetį neparašysite atsisakymo, iki pensijos gausite sumažintą algą, mat dalį jos pasiims privatūs pensijų fondai. Marijampolietė Vaida dirba socialine darbuotoja senjorų globos centre. Trisdešimtmetė moteris iki šiol nekaupia privačiame pensijų fonde, mat nemato kaupimo naudos.

Antradienį Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kūrėjai pranešė surinkę reikiamą žmonių skaičių politinei partijai steigti. Kas bus šios politinės jėgos pirmininkas – paaiškės jau šio mėnesio pabaigoje numatyto steigiamojo suvažiavimo metu. Tačiau kol steigėjai tikina matantys, kad ne tik ekspremjeras Saulius Skvernelis gali užimti šį postą. Ekspertai šias kalbas vadina nerimtomis ir atskleidžia, kam naujos partijos įsikūrimas kelią didžiausią grėsmę.

Pasienio kontrolės punktuose prieglobsčio prašymus nuo rugpjūčio pradžios yra pateikę 11 migrantų, penktadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas. „Vienuolika neteisėtų migrantų pateikė prašymus kontrolės punktuose. (...) Iš viso humanitariniais pagrindais į Lietuvą atvyko 271 asmuo“, – Seimo Žmogaus teisių komiteto posėdyje penktadienį sakė Rustamas Liubajevas.

Vieno Plungės daugiabučio gyventojai sulaukė visai ne šventinių naujienų. Miesto valdininkai juos informavo, kad jų namas yra avarinės būklės ir jį reikės nugriauti. Anksčiau namas priklausė savivaldybei, tačiau valdininkai pakėlė nuomos kainas ir taip privertė žmonės savo avarinius butus išsipirkti, o dabar paskelbė, kad namą griaus. Žmonės jaučiasi apgauti ir dabar nerimauja, kur teks gyventi.

Lietuviai vis dažniau savo veido ir kūno netobulumus koreguoja guldamiesi po plastinių operacijų skalpeliu. Tokių operacijų madoms įtaką padarė ir pandemija – perėję į nuotolį ir savo veidus kasdien matydami kompiuterių ekranuose, žmonės, pastebėdami veido formos netobulumus ėmė koreguoti juos kreipdamiesi į plastikos chirurgus, taip pat ėmė siurbti dėl sumažėjusio aktyvumo susikaupusius riebalus.

Nuo penktadienio vidurnakčio iki šeštadienio pasieniečiai nefiksavo atvejų, kai draudžiamose vietose iš Baltarusijos į Lietuvą būtų bandę patekti neteisėti migrantai. Taip buvo ir ketvirtadienį, antradienį, pirmadienį bei sekmadienį. Trečiadienį į Lietuvą VSAT pareigūnai neįleido 13 migrantų, šeštadienį apgręžti 3 tokie asmenys. Į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių įleistų užsieniečių penktadienį nebuvo.

Sausį Seimo nariai grįš į parlamento posėdžių salę pratęstai rudens sesijai. Vienas pirmųjų projektų, kuris 2022-aisiais guls ant parlamentarų darbo stalo – automobilio taršos mokestis. Nors Laisvės partijos atstovai nevengia viešumoje kritikuoti koalicijos partnerių parengtos idėjos, Aplinkos ministras Simonas Gentvilas užtikrintas – pirminėje stadijoje palaikymo projektui Seimo salėje pakaks.

Lietuvos kariams padėję afganistaniečiai vertėjai iš Raseinių išvyko gyventi į didžiuosius miestus. LRT teigimu, penktadienis buvo paskutinė diena, kai galiojo bendrabučio, kuriame afganistaniečiai gyveno, nuomos sutartis. Lietuvos kariams padėję vertėjai, jų šeimos Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje ieško darbo, planuoja studijuoti. Nespėję rasti nuomojamo būsto bus apgyvendinti Pabėgėlių priėmimo centre Vilniuje. Tokių buvo dvi šeimos.

Vaikų nuo 5 metų amžiaus skiepijimas startavo dar gruodžio viduryje. Tam, kad būtų paskiepyta kuo daugiau šios amžiaus grupės vaikų, Vilniaus miesto savivaldybė ėmėsi naujos vakcinacijos kampanijos – ugdymo įstaigose mažiesiems dalinami lipdukai, raginantys pasiskiepyti. Ikimokyklinio ugdymo vadovai atkleidžia, kaip į tai reaguoja vaikų tėveliai ir užsimena apie jų pačių sąmoningumą, prisidedant prie epidemiologinės padėties valdymo.

Šalies didžiųjų miestų ligoninėse situacija dėl COVID-19 kol kas išlieka stabili, tačiau dėl spartaus naujos koronaviruso atmainos plitimo Lietuvoje ir Europoje ruošiamasi įvairiems scenarijams, taip pat ir pacientų srauto augimui. Ligonių atstovai pastebi, kad kol kas ligoninėse užimta apie pusė arba du trečdaliai COVID-19 pacientams skirtų lovų, tačiau dėl omikron atmainos situacija greitai gali keistis.