Aktualijos

Penktadienio vakarą dėl atnaujinimo darbų laikinai neveiks e.sveikatos sistema, nebus galima atsisiųsti ar atsinaujinti galimybių paso bei Europos Sąjungos skaitmeninio COVID-19 pažymėjimo, įspėja Registrų centras. E.sveikatos sistema neveiks nuo penktadienio 20 val. iki šeštadienio 8 valandos. Šiuo metu taip pat nebus galimybės pacientams ir sveikatos bei farmacijos specialistams prisijungti prie savo e.sveikatos sistemos paskyrų, gyventojams įsigyti medikamentų su e.receptu.

Penktadienį, 24 val., Lietuvos pasienyje su Baltarusija baigia galioti nepaprastosios padėties režimas. Stabilizavusis padėčiai dėl neteisėtos migracijos Vyriausybė nutarė nebetęsti nuo lapkričio 10-osios galiojusio režimo. „Yra sutarimas, kad pasikeitus situacijai, operatyviai susirinksime ir vėl įjungsime nepaprastosios padėties mechanizmą“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė Agnė Bilotaitė. Nuo šeštadienio nebeliks ribojimo patekti į pasienio ruožą.

Rusija žvangina ginklais ir beldžiasi į rytines Ukrainos sienas. Tai neramina NATO ir JAV, bet labiausiai dėl tokių didžiosios kaimynės veiksmų sunerimo Baltijos šalys. Siekdama sumažinti įtampą JAV sėdo prie derybų stalo su Rusija, bet tai, pasak diplomatų ir politikos apžvalgininkų, labiau „gumos tempimo“ nei realios deeskalacijos aktas.

Seimo pirmininkę, premjerę ir kitus kalbėtojus nušvilpusią protesto akciją prie Seimo organizavo Šeimų sąjūdis. Čia susirinkusi minia ne tik vijo valdžią lauk, bet ir protestavo prieš skiepus ir galimybių pasą, nors teigė, kad susirinko pagerbti žuvusiųjų Sausio 13-ąją. Dėl Šeimo gynimo maršo mitingo policija prie Seimo atsiuntė itin gausias policijos pajėgas, tikrino į Vilnių įvažiuojančius automobilius.

Rekordiškai išaugusios sąskaitos už šildymą į neviltį varo ir bažnyčias. Pastatų šildymas atsieina tūkstančius, sutaupyti nepadeda net modernios sistemos. Kunigai prašo tikinčiųjų paramos, kad galėtų sumokėti. Vieni maldos namuose jau išjungia šildymą ir parapijiečius šildys tik pledais, kiti šildymui skiria remontams suplanuotas lėšas, kiti jau svarsto, ar nereikės parduoti ir dalies pastatų. Apie kompensacijas bažnyčioms iš valdžios kalbų nėra.

Protestai vyksta ne tik šalia Seimo. Sostinės autobusų, troleibusų vairuotojai Sausio 13-osios naktį nuspendė praleisti kovojant dėl didesnių atlyginimų: užėmė „Vilniaus viešojo transporto“ būstinę ir pasiklojo miegmaišius šalia savo direktoriaus durų. Protesto akcija neapsėjo be incidentų. Autobusų, troleibusų vairuotojus, anot profsąjungų, buvo bandoma išprašyti dezinfekciniu skysčiu. Tiesa, vairuotojai spaudimui nepasiduoda žada darbe nakvoti tol kol Vilniaus miesto savivaldybė juos išgirs.

Apie tragiškus Sausio 13-osios įvykius liudija žmonės, kurie sovietų karių buvo žiauriai sužaloti ir šią dieną laiko savo antruoju gimtadieniu. Nematyti kadrai iš Seimo rūmų, kuriuose savanoriai Sausio 13-ąją saugojo parlamentą nuo sovietų šturmo ir suvokdami, kad tą naktį gali žūti – davė priesaiką ginti Tėvynę.

Avarinės būklės pastate buvusi biblioteka uždaryta, o nebereikalingas kone tūkstantis knygų – tiesiai į dešimt konteinerių. Toks vaizdas vidury baltos dienos šokiravo sostinės Pavilnio gyventojus. Pamatę išmestas knygas žmonės puolė jas rinkti, tačiau spėjo išgelbėti tik mažą dalį. Kilus skandalui, atliekų tvarkymo įmonė gyventojams leido dar nespėtas sunaikinti knygas susirinkti tiesiai iš perdirbimo sandėlio.

Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Valdemaras Rupšys sako, kad karo grėsmė Europoje yra didžiausia nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Taip jis kalbėjo Vakarų šalims baiminantis dėl galimo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą. Maskva prie kaimyninės šalies sienų yra sutelkusi iki 100 tūkst. karių. „Žiūrint iš karinės perspektyvos arba kario akimis, turbūt, dabar grėsmė Europai dėl karo yra pati aukščiausia po 1945 metų.

Ketvirtadienį Lietuvoje pražydo neužmirštuolių pievos, mokyklų, institucijų, gyventojų namų languose sužibo žvakių liepsnelės aukoms atminti, kai kur net ledas įgavo laisvės formas, o apie pasiaukojusius mąstyti kviepė bažnyčių varpų sąšaukos.  Aštunta ryto, už lango dar tamsu. Mažieji Panevėžio darželinukai gieda Tautišką giesmę. Ir dega žvakutes. Jos – beginkliams kovotojams už drąsą ir iškovotą laisvę, atminti.

Tokios Sausio 13-osios minėjimo dar nebuvo. Prie Seimo susirinkę protestuotojai prieš skiepus ir valdžią nušvilpė kalbas sakančias premjerę Ingridą Šimonytę ir Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen taip, kad aikštėje net nesigirdėjo, ką jos sako. Kliuvo ir Laisvės premiją, skirtą bažnyčios kronikos bendradarbiams, atsiėmusiai vienuolei. Plojimais minia palydėjo tik prezidentą Gitaną Nausėdą.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė siūlo nuo kitų metų įvesti visuotinį nekilnojamojo turto mokestį, skelbia nacionalinis transliuotojas LRT. Pasak ministrės, tokį siūlymą Seimui planuojama teikti pavasario sesijoje.

Eidamas 83-iuosius metus sausio 12-ąją mirė buvęs ilgametis Tauragės ligoninės direktorius, Tauragės garbės pilietis Eugenijus Palekas. Eugenijus Palekas gimė 1940 m. sausio 1 dieną. Tauragės ligoninei medikas otorinolaringologas vadovavo nuo 1972 iki 2008 metų. 2009 metais Tauragės rajono savivaldybės tarybos sprendimu už nuopelnus Tauragės medicinai ir visuomeniniam krašto gyvenimui E.Palekui buvo suteiktas Tauragės garbės piliečio vardas.

Ketvirtadienį sostinėje vykusio Sausio 13-osios minėjimo metu šalia Seimo susirinko apie 750 protestuotojų, nepatenkintų valdžios vykdoma pandemijos valdymo politika. Kai kurie visuomenininkai sako, kad šie protestai yra ne mažiau svarbūs už Laisvės kovas. Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo pirmasis nepriklausomos Lietuvos kultūros ir švietimo ministras Darius Kuolys. Pastaruoju metu girdėjome nemažai įdomių istorinių paralelių.

Šiaulių apygardos teismas ketvirtadienį baigė nagrinėti piktnaudžiavimu ir prekyba poveikiu kaltinamo buvusio Apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo Valdimaro Bavėjano ir jo vaikystės draugo Valio Venslovo bylą. Sprendimas joje bus skelbiamas vasario 28 dieną, pranešė teismas. Prokurorė abiems kaltinamiesiems siūlo skirti baudas. Tardamas paskutinį žodį V. Bavėjanas pabrėžė, kad nieko nusikalstamo nepadarė ir neketino daryti.

Generalinė prokurorė Nida Grunskienė sako nesutinkanti su priekaištais prokurorams dėl neišnaudotų galimybių apklausti Sausio 13-osios byloje buvusį Sovietų Sąjungos prezidentą Michailą Gorbačiovą. „Su visa pagarba žuvusiųjų artimiesiems ir suprasdama jų beribį netekties skausmą, kategoriškai nesutinku su šiandien vėl skambančiais priekaištais, neva nebuvo išnaudotos galimybės ikiteisminiame tyrime apklausti tuometinį Sovietų Sąjungos vadovą M. Gorbačiovą“, – feisbuke rašė generalinė prokurorė.

Aplinkos ministro Simono Gentvilo puoselėtas automobilių taršos mokesčio įstatymas Seime patyrė fiasko. Beveik pusė valdančiosios daugumos atstovų tiesiog nebalsavo. Panašu, kad toliau auga įtampa tarp koalicijos partnerių. Ministro S. Gentvilo tėvas, liberalas Eugenijus Gentvilas mano, kad nebalsavimas dėl įstatymo buvo organizuotas. Esą taip kaišiojami pagaliai į Vyriausybės ratus, vyksta valdančiųjų nesusikalbėjimas.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį pareiškė, kad prie Seimo susirinkę ir per Sausio 13-osios renginį triukšmavę žmonės nukreipė dėmesį nuo tų, kam šis minėjimas buvo skirtas.

Lietuva ėmėsi griežtesnių priemonių suvaldyti koronaviruso pandemiją – nebepripažįsta nuo koronaviruso saugančių antikūnų ir pagal jų kiekį nebeišduoda galimybių paso, nors iki šio sprendimo ekspertai tikino, jog antikūnų kiekis yra svarbu. Anot biomedicinos mokslų daktaro, imunologo Ado Darinsko, antikūnų kiekis yra svarbus, bet dar svarbiau yra tai, kokie tai antikūnai.

Laisvės dienos minėjimo renginiuose dalyvavusi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad šventą vienybės ir padėkos laisvės gynėjams jausmą šiemet temdė nesantaikos ir neramumų kurstytojai. Pasak ministrės, policijos pareigūnai užtikrino visuomenės saugumą ir rimtesnių incidentų išvengta, tačiau kartėlio jausmas lydės dar ilgai, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Dėkoju policijos pareigūnams, kurie buvo pasirengę ir užtikrino visuomenės saugumą Laisvės gynėjų dienos renginio metu.

Europoje negali būti brėžiamos naujos raudonos linijos, po pokalbio su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. „Aljanso narių saugumo nedalomumas yra vienas esminių NATO veiklos principų. Aljanse negali būti skirtingų skirtingo saugumo zonų, kur būtų ribojami gynybai užtikrinti būtini pajėgumai ir pratybos“, – pažymi Lietuvos vadovas.

Šilutės rajone slūgstant potvyniui baiminamasi, jog nepalankiai situacija gali pakrypti dėl prognozuojamo itin stipraus vėjo, sako savivaldybės atstovai. „Situacija gerėja, o kaip bus sunku prognozuoti. Penktadienio naktį praneša didelį vėją, iki 25 m/s. Vėjas gali neleist vandeniui išeiti į marias ir lygis vėl gali imti kilti“, – BNS sakė Šilutės rajono savivaldybės civilinės saugos specialistas Rimantas Zimantas.

Lietuvoje plintant omikron atmainai, valdžia ėmėsi naujų pandemijos valdymo priemonių. Trečiadienį Vyriausybė nusprendė atidėti galimybių pasą vaikams iki kovo, operacijų vadovo sprendimus dėl naujų izoliavimosi, respiratorių dėvėjimo ir kitų tvarkų valdant koronaviruso pandemiją Sveikatos apsaugos ministerija žada paskelbti iki kitos savaitės pradžios. Kitą savaitę į Seimo posėdžių darbotvarkę grįžta ir privalomų skiepų medikams ir socialiniams darbuotojams klausimas.

JAV programinės įrangos gamintojai „Microsoft“ nekokybiškai at atnaujinus programinę įrangą ketvirtadienį sutriko Registrų centro veikla. Registrų centras pranešė, kad iki šiol negalima prisijungti prie savitarnos sistemos, neveikia internetinės svetainės, galimi trikdžiai naudojantis kitomis elektroninėmis paslaugomis, sutriko ir klientų aptarnavimas jo padaliniuose. Pavyzdžiui, negalima išsiimti galimybių paso.

Europos saugumas neatsiejamas nuo saugumo Ukrainoje, teigia krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Ministras šiomis dienomis dalyvauja neformaliame Europos Sąjungos gynybos ministrų susitikime Prancūzijoje, jame diskutuojama, kokius sprendimus reikia priimti, reaguojant į situaciją prie Ukrainos sienų. „Europos saugumo negalima atsieti nuo saugumo Ukrainoje“, – pranešime cituojamas A. Anušauskas.

Prie Seimo ketvirtadienį susirinkę ir per Sausio 13-osios renginį triukšmavę asmenys pademonstravo nepagarbą kalbėtojams ir žuvusiųjų artimiesiems, sako Vyriausybės ir Seimo vadovės Ingrida Šimonytė bei Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus patarėjas Karolis Žukauskas sureagavo į ketvirtadienį protestuojančius minint 31-ąsias Sausio įvykių metines. K. Žukauskas protestuojančius tokią dieną pavadino „penktaja Rusijos kolona, naudingais idiotais ir visuomenės vėžiu“. „Įsijungiau transliaciją iš aikštės prie Seimo. Visi, kurie ten esate ne dėl S13 aukų pagerbimo, o dėl protesto prieš valdžią – jūs esate penktoji Rusijos kolona, naudingi idiotai ir visuomenės vėžys.

Skiriant Laisvės premiją „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ leidėjams ir bendradarbiams pasiųsta žinia, kad ginti tikėjimo laisvę reiškia ginti pagrindines žmogaus teises ir siekį būti mąstančiu, atsakingu žmogumi, sako viena iš jos laureačių Bernadeta Mališkaitė. Ketvirtadienį Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje atsiimdama premiją ji teigė, kad „Kronikos“ stiprybė buvo faktai. „O tiesos, panašiai kaip šviesos, po puodu nepavoši.

Dar trečiadienį užfiksavus visų laikų užsikrėtimų COVID-19 rekordą Lietuvoje, specialistai įspėja, kad tai – tik neįprastai didelių skaičių pradžia. Primenama, kad daugelyje šalių omikron atvejai jau muša rekordus, o pas mus ši koronaviruso banga maksimumą turėtų pasiekti mėnesio pabaigoje-vasario pradžioje. Tuo metu medicinos biologas Daniel Naumovas, pateikęs keturis pandemijos scenarijus, vylėsi, kad išsipildys optimistiškiausias jų.

Sausio 13-osios minėjimą Seimo aikštėje užgožia didelis triukšmas. Įvairiausius garsus skleidžiantys susirinkusieji šitaip išreiškia savo nepasitenkinimą valdžia, kovido valdymu, skiepais ir taip toliau. Premjerė Ingrida Šimonytė turi atsaką visiems švilpiantiems. Jos teigimu, jei laisvė nebūtų iškovota, niekas negalėtų ir švilpti.

Lietuvoje stiprinami NATO kariniai pajėgumai – į šalį bus atsiųsti keturi papildomai naikintuvai, karinė fregata, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Anot ministerijos, šią savaitę Danijos parlamentas priėmė sprendimą į Lietuvą atsiųsti keturis papildomus F-16 naikintuvus ir Baltijos jūroje dislokuoti karinę fregatą „HDMS Peter Willemoe“ su 160 karių įgula.

Sveikindamas Lietuvą su Laisvės gynėjų diena, Taivanas Lietuvai dėkoja Vilniui už „istorinį precedentą“ ir teigia esąs pasiryžęs ginti ir savo laisvę. „Kaip ir sovietai, 1991 metais puolę Spaudos ir Televizijos rūmus Lietuvoje, šiandien Kinijos komunistai siekia paminti spaudos laisvę ir kitas laisves Taivane pasitelkiant dezinformacijos ir infiltracijos priemones, – rašoma ketvirtadienį paskelbtoje Taivano užsienio reikalų ministerijos žinutėje feisbuke.

Paskelbti 2022-ųjų šauktinių sąrašai, kuriuose – apie 54 tūkst. jaunuolių, pranešė Lietuvos kariuomenė. Į sąrašą gali pakliūti ir tie, kurie gyvena užsienyje. Norint užsienyje atlikti karo prievolę, reikia Vyriausybės leidimo, o su tokiu leidimu atitarnavus NATO ar Europos Sąjungos valstybėse galima kreiptis į Lietuvos kariuomenės vadą dėl privalomos tarnybos įskaitymo. Tačiau tokių atvejų vis dar labai mažai. Iš viso šiemet devynių mėnesių tarnybai bus pašaukti 3828 jaunuoliai.

Sostinėje ketvirtadienį vyko Laisvės gynėjų dienos minėjimas. Renginyje prie Seimo dalyvavo minia žmonių, tarp jų apie 750 protestuotojų, nešinų vėliavomis ir įvairiais plakatais. Mitinguotojai reiškė nepasitenkinimą valdžios vykdoma pandemijos valdymo politika. Sausio 13-osios proga tribūnoje prie Seimo pasisakė prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir premjerė Ingrida Šimonytė.

Vyriausioji rinkimų komisija ketvirtadienį nutarė, kad Laisvės partijos vadovė Aušrinė Armonaitė ir Laisvės partija pažeidė įstatymą, socialiniuose tinkluose skelbdami paslėptą politinę reklamą. VRK įvertino Laisvės partijos „Facebook“ ir „Youtube“ paskyrose praėjusių metų lapkritį ir gruodį paskelbtus įrašus, kuriuose partijos vadovė, ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė bei šios partijos narys Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas kalba apie 2023 m. savivaldos rinkimus.

Migrantų krizė prie Lietuvos sienos kiek atlėgo, pasieniečiai fiksuoja vis mažiau bandymų nelegaliai kirsti sieną. Visgi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė ragina neatsipalaiduoti, kadangi Baltarusijoje vis dar yra keli tūkstančiai migrantų, kurie bet kada gali būti atgabenti prie Lietuvos sienos. Pasak ministrės, Minsko režimas taip pat ieško naujų migrantų gabenimo kelių.

Prezidento patarėja Irena Segalovičienė sako, kad dalis ekspertų įžvelgia trūkumų siūlyme įvesti privalomą medikų ir socialinių darbuotojų skiepijimą nuo COVID-19. Pasak jos, prezidentas Gitanas Nausėda ragina parlamentarus įsiklausyti į ekspertų nuomonę prieš priimant tai numatančias Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas.

Sostinėje, Žirmūnų rajone, nustatyta tiksli vieta, kur 1946-aisiais gyveno ir veikė partizanas Juozas Lukša-Daumantas, ketvirtadienį pranešė Vilniaus savivaldybė. Geoinformacinėje sistemoje sutapdinę 1938 metų miesto planą su 1944-ųjų vasarą daryta sostinės nuotrauka iš oro, o gautą rezultatą palyginę su dabartine padėtimi, savivaldybės specialistai nustatė, kad J. Lukša-Daumantas gyveno mediniame vieno aukšto namelyje su mansarda. Jis tuomet stovėjo prie šiandieninio Minties g. 6 daugiabučio.

Degant atminimo laužams, prie Seimo rūmų buvo pagerbiami visi 14 Sausio 13-ąją žuvusių Laisvės gynėjų. Jie prieš 31-erius metus beginkliai stojo prieš sovietų karius ginti mūsų laisvės ir tuomet mažiau nei prieš metus atkurtos nepriklausomybės. Atminimo laužai Sausio 13-osios aukoms liepsnojo po dvejų metų pertraukos. Vieni minėjimo dalyviai dalijasi jautriais atsiminimais: „Jautru? – Baisu buvo labai. Labai garsiai tankai šaudė.

Riaušių prie Seimo byloje įtariamųjų skaičius pasiekė 100. Didelės apimties baudžiamosios bylos tyrimą planuojama baigti galbūt pavasarį, BNS ketvirtadienį pranešė tyrimą kontroliuojantis prokuroras Romualdas Betingis. „Dar vykdomos apklausos, iki šiol analizuojama informacija iš viešų šaltinių, feisbuko, pateikta visuomenės“, – BNS sakė prokuroras. Tarp įtariamųjų yra 10 moterų.

Keturių per Sausio įvykius žuvusiųjų – Vido Maciulevičiaus, Algimanto Petro Kavoliuko, Virginijaus Druskio, Apolinaro Juozo Povilaičio – artimųjų vardu pateiktas civilinis ieškinys dėl buvusio Sovietų Sąjungos prezidento Michailo Gorbačiovo atsakomybės.

Sprendimus dėl karantino įvedimo gali lemti ne tik pacientų skaičius reanimacijoje, bet ir svarbiausias valstybei funkcijas atliekančių žmonių sergamumas, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Anksčiau ministras vis kartojo, kad svarbus rodiklis yra reanimacijos lovų užpildymas iki 240 lovų,  o dabar jau prakalbo apie naują rodiklį – situacija organizacijose.

Lietuvos pasieniečiai ketvirtadienį pranešė per pastarąją parą vėl nefiksavę bandymų neteisėtai kirsti valstybės sieną iš Baltarusijos. Tokia pat padėtis fiksuota visą šią savaitę. Į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių trečiadienį įleistų užsieniečių taip pat nebuvo, teigiama pranešime. Dieną pietinėje Lietuvos dalyje, Baltarusijos pusėje Gožos poligono kryptimi, vėl girdėjosi pabūklų šūviai, tačiau pasieniečiai nenurodo, ar tai kaip nors susiję su neteisėta migracija.

Prezidento patarėja Irena Segalovičienė sako, kad plintant koronaviruso omikron atmainai realus COVID-19 tyrimų Lietuvoje poreikis yra nuo dviejų iki keturių kartų didesnis nei testuojama dabar. Jos teigimu, šiuo metu testavimo pajėgumai siekia apie 20 tūkst. per dieną, tačiau jie yra „tikrai riboti Lietuvoje“. „Panašu, kad Lietuvoje galėtų būti realus poreikis nuo 50, 40 tūkst. iki 80 tūkst. viruso tyrimų“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė I. Segalovičienė.

„Pamenu, žmonės skanduodami „Lietuva“, „Laisvė“ ėjo link šalia Radijo ir televizijos komiteto pastato stovėjusio tanko. Tankui iššovus, nors ir ne į žmones, garsas buvo toks, kad po to supranti, ką reiškia tyla“, – prisiminimais apie 1991 m. Sausio 13-osios nakties įvykius dalinasi Vytauto Didžiojo universiteto (VDU), Gamtos mokslų fakulteto profesorius dr. Rimantas Daugelavičius, už pastangas ginant Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu. Prof.

Rinkimų metai dar neatėjo, bet politikai jau ruošiasi prezidento rinkimams. Tarsi netyčia tai vienur, tai kitur sušmėžuoja prezidentiškai atrodančių politikių pavardės, rašomi tekstai gimtadienio proga, teigiantys, kad kitas politikas būtų geras prezidentas, pasirodo visuomenės apklausos, rodančios, kad žmonės ilgisi buvusios vadovės.

Laisvės gynėjų 31-ųjų metinių minėjimo renginiuose, skirtuose prisiminti 1991-ųjų akimirkas, pagerbti žuvusiųjų už atkurtą valstybės Nepriklausomybę atminimą, dalyvauja krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės vadovybė, kiti ministerijos ir kariuomenės atstovai, kariai.

Užsienio reikalų ministerija užsakymu atlikta gyventojų apklausa parodė, kad šeši iš dešimties žmonių neigiamai vertina Lietuvos vertybinę politiką Kinijos atžvilgiu. Buvę diplomatai ir opozicija sako, kad vertėtų pakeisti toną santykiuose Kinija, tačiau ministras Gabrielius Landsbergis kol kas to daryti nežada. Sako, kad apklausoje buvo neteisingai suformuluotas klausimas.

Nuo vasario Lukašenkos trąšų vagonai turi sustoti ir per Lietuvą nebevažiuoti. Tokį sprendimą priėmė Vyriausybė. Tiesa, Susisiekimo ministras sako, kad nors geležinkeliai sutartį nutrauks, garantijos, kad trąšos per Lietuvą neriedės nėra. Šiandien skandalo aplinkybes pradėjo aiškintis ir konservatorių vadovaujami komitetai Seime.