Aktualijos

Praėjusių metų pabaigoje Lietuvos statistikos departamentui paskelbus nedžiuginančią statistiką apie gyventojų mažėjimą tiek Kėdainiuose, tiek ir visoje Lietuvoje, ją papildo ir kita liūdna žinia: 2021-ieji pasižymėjo kaip daugiausiai mirčių nuo nepriklausomybės atkūrimo pareikalavę metai.

Po praėjusios savaitės kibernetinės atakos Ukrainoje Lenkija antradienį paskelbė kibernetinio terorizmo pavojų savo teritorijoje, nurodydama, kad šis žingsnis yra prevencinis. Ukraina skelbė turinti įrodymų, kad už didžiulės kibernetinės atakos, paveikusios svarbias vyriausybės interneto svetaines, stovi Rusija.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas trečiadienį pareiškė, kad Rusijos karių atvykimas į Baltarusiją kelia dar didesnę tiesioginę grėsmę Lietuvai. Maskva teigia, kad Rusijos kariai dislokuoti Baltarusijoje vasarį vyksiančioms pratyboms. Tuo metu Vakaruose tvyro nerimas dėl galimo Rusijos įsiveržimo į kaimyninę Ukrainą.

Baltarusijos diktatoriui Aliaksandrui Lukašenkai jėga išsimušus pergalę po suklastotų prezidento rinkimų ir smūgiais numaldžius visuomenės nepasitenkinimą, pats režimas Vakaruose tapo izoliuotas. Vienintelis glėbis, į kurį A. Lukašenka gali atsigręžti, tai Vladimiro Putino. Bet tokiais atvejais vis tiek lieka žemesnio lygmens kontaktai su tarpininkais, kurie gali kalbėti režimo vardu.

Kariuomenės Generolo Silvestro Žukausko poligone Pabradėje pirmąkart išbandytos pėstininkų kovos mašinų „Vilkas“ prieštankinės sistemos „Spike“ raketos. Kaip antradienį pranešė kariuomenė, Izraelio gamybos ginklų sistema išmėginta sausio 14-18 dienomis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono kovinio šaudymo pratybų metu, prieš tankus imituojančius taikinius.

Pasivadinę nuteisto Rusijos šnipo Algirdo Paleckio bendražygius, pasivadinusius „Piliečių delegacija“, Minske priėmė Baltarusijos Užsienio reikalų ministras. Jis prieš propagandininkų kameras pareiškė, kad tarp kaimynų dialogas būtinas, o paleckinkų delegacija šlovino Lukašenką, socializmą ir keikė vakarus. Baltarusių propagandistams jie jau pripasakojo, neva Lietuva yra amerikiečių vasalė, o lietuviai su pavydu žiūri į tai, kaip tvarkosi Lukašenka.

Prie vairo girtas pričiuptas ir 1,82 promilės įpūtęs buvęs aukščiausio teismo teisėjas Arvydas Daugėla teisme ginčija girtumo laipsnį. Esą jis turi būti gerokai mažesnis nei užfiksavo policija. Deja, bylos detalių visuomenė neišgirs – teismas bylą toliau nagrinės neviešame posėdyje. Į Kauno apygardos teismą su advokate žengiantis buvęs aukščiausio teismo teisėjas Arvydas Daugėla nekalbus, teisminio proceso nekomentuoja.

Europos Parlamento pirmininke išrinkus centro dešiniųjų politikę iš Maltos Robertą Metsolą, Lietuvos vadovai sveikina politikę ir linki jai sėkmės stiprinant Bendriją. Prezidentas Gitanas Nausėda naujajai EP vadovei palinkėjo stiprybės, ryžto ir visokeriopos sėkmės. „Tikiu, kad sėkmingai bendradarbiausime stiprinant Europos Sąjungą, jos atsparumą ir konkurencingumą, vaidmenį pasaulyje“, – antradienį paskelbtame sveikinime teigė šalies vadovas.

Bažnyčią purto naujas skandalas. Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnybai priklausantis „Laidojimo paslaugų centras“ laidotuves užsakiusių šeimų žinios kartą jau naudotus karstus, nesudegintus per kremacijos procedūrą, perpardavinėjo kitoms šeimoms. LRT tyrimo duomenimis, bendrovė galėjo tokiu būdu uždirbti mažiausiai 45 tūkstančius eurų, o į Lietuvą iš Lenkijos nesudeginti grįžo apie 150 karstų.

Seimui atmetus dalies valdančiųjų iniciatyvas liberalizuoti alkoholio prekybos ir reklamos tvarką, valdančiajai koalicijai priklausantys Liberalų sąjūdžio ir Laisvės frakcijos atstovai sako pasigedę paramos iš didžiausios, konservatorių, frakcijos.  Tuo metu už pataisų atmetimą balsavęs konservatorius Laurynas Kasčiūnas sako, kad dabartinis alkoholio rinkos reglamentavimas yra subalansuotas, visuomenė prie jo pripratusi ir jis duoda efektą, nes alkoholio vartojimas mažėja.

Vienos palangiškės namuose tikra šventė. Moteris mini savo 101-ąjį gimtadienį. Gyvenimas sukaktuvininkę vėtė ir mėtė, tačiau ji sako niekad nepasidavusi pesimizmui, o atmintį lavina skaičiuodama kiek skirtingų laikmečių pinigų rankose laikė. Išduoda ir savo ilgaamžiškumo paslaptį. Palangiškė Adelė švenčia savo 101-ąjį gimtadienį. Ant stalo puikuojasi ją mylinčių ir gerbiančių žmonių dovanotos gėlės, telefonas netyla nuo artimųjų skambučių.

Seimas nuspaudė pauzės mygtuką – Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo svarstymas nukeltas į kitą posėdį. Toks sprendimas priimtas po ilgų diskusijų ir nesutarimų Seime. Kol vieni ragino stabdyti „smurto epidemiją“ šalyje, dalis Seimo narių metė šešėlį ant siūlomo įstatymo projekto. Jie kritikavo įstatymo redakciją ir teigė joje įžvelgiantys sąsajų su Stambulo konvencija. Antradienį Seimas svarstė Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pakeitimus.

Seimas galutinai apsisprendė, kad nuo 2022-ųjų liepos Lietuvoje uždraudžiamos elektroninės cigaretės ir jų pildyklės su kvapiųjų medžiagų skysčiais. Išimtys numatomos tabako kvapo ir skonio skysčiams. Tokį sprendimą Seimas priėmė antradienį. 92 Seimo nariai balsavo už, 9 – prieš, 9 susilaikė.

Medininkų kontrolės punkte pasieniečiai antradienio popietę sulaikė baltarusio vairuojamą vilkiką su 9 neteisėtais migrantais iš Sirijos ir Irako. Kaip BNS informavo Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas (VSAT), visi migrantai – suaugę vyrai, pirminiais duomenimis, turintys Sirijos ir Irako pilietybę patvirtinančius dokumentus, jie slėpti puspriekabėje, po armatūros kroviniu. „Pasieniečiai patikrinę puspriekabę rado devynis migrantus, jie buvo išlaipinti“, – sakė G. Mišutis.

Tokio Sausio 13-osios minėjimo dar nebuvo, o kalbos ir diskusijos apie jį nenutyla iki šiol. Kai kuriems užkliuvo ir prezidento Gitano Nausėdos poelgis Sausio 13-osios minėjimo metu nesudrausminti įsiaudrinusių protestuotojų ir neatsistoti, kai tai padarė žuvusiųjų artimieji. Apie tai laidoje „Karštai su tv3.lt“ kalbėjo Seimo narys Matas Maldeikis ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

Švelnesnė alkoholio pardavimo tvarka nesulaukė palaiminimo Seime. Parlamentarai nesutiko pritarti, kad alkoholį būtų galima įsigyti jaunesniems asmenims, taip pat imtis švelninti kitų prekybos alkoholiu ribojimų. Seimas antradienį svarstė Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, tarp kurių dalis valdančiųjų siūlė leisti parduoti alkoholį asmenims nebe nuo 20, o nuo 18 metų amžiaus, taip pat švelninti alkoholio reklamos ribojimus.

Po skandalingo valdančiųjų darbu nepatenkitų piliečių mitingo Sausio 13-osios minėjime sklinda kalbos, kad panašūs protestai planuojami ir per Vasario 16-osios minėjimą. Buvęs Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas sako, kad tokie įvykiai yra labai naudingi Lietuvai nedraugiškoms valstybėms. Pokalbis su A. Valinsku – TV3 Žinių „Dienos komentare“. Nuo Sausio 13-osios praėjo bene savaitė, tačiau aistros visiškai nerimsta. Dabar matome, kad į karo lauką įtrauktas kardinolas Tamkevičius.

Seimas antradienį žengė dar vieną žingsnį, kad šalyje dalis darbuotojų privalėtų skiepytis nuo COVID-19. Jei Seimas galutinai pritars, nuo vasario 14 d. nepasiskiepiję darbuotojai turėtų dirbti nuotoliu arba būti perkelti į kitas pareigas, o nesant tokios galimybės – nušalinti be atlyginimo. Antradienį Seimas svarstė Sveikatos apsaugos ministerijos parengtas Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas.

Susiekimo ministras kartoja nesantis tikras, kad baltarusiškos trąšos po vasario 1 dienos nustos važiuoti per Lietuvą. Marius Skuodis sako, jog tranzitą sustabdytų tik Europos Sąjungos įvestos sankcijos.  Vyriausybė praėjusią savaitę nurodė „Lietuvos geležinkeliams“ nuo vasario 1-osios nutraukti sutartį su į JAV sankcijų sąrašus įtraukta Baltarusijos trąšų gamintoja „Belaruskalij“. Tačiau tai neužkirs kelio trąšas gabenti kitiems vežėjams ar ekspeditoriams.

Praėjus 8 mėnesiams po Lukašenkos grasinimų užtvindyti Lietuvą migrantais, mūsų šalyje vis dar likę daugiau nei 3700 migrantų ir panašu, kad jie liks toliau gyventi stovyklose. Visgi beveik 100 migrantų prašymas gauti prieglobstį Lietuvoje buvo patenkintas. Tarp jų – bėgantys nuo karo tarnybos ar persekiojami dėl netradicinės lytinės orientacijos. Daugiausia problemų Lietuvai kelia migrantai iš Irako, nes ši šalis jų priimti nenori.

Seimas antradienį Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininke patvirtino konservatorę Laimą Andrikienę. Už tai balsavo 122 parlamentarai, nė vieno nebuvo prieš, susilaikė vienas Seimo narys. L. Andrikienė šiame poste pakeitė atsistatydinusį kitą Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime narį Žygimantą Pavilionį.

Statutinių pareigūnų reabilitacijai užtenka vienos iš trijų vidaus reikalų sistemoje esančių įstaigų, todėl perduodant „Dainavą“ ir „Pušyną“ norima atsisakyti Vidaus reikalų ministerijai (VRM) nebūdingų funkcijų, sako vidaus reikalų ministrė. „Pareigūnų poreikiams patenkinti visiškai užtektų vieno objekto, o ne trijų, kuriuose iš viso yra 8 tūkst. vietų“, – antradienį Seime sakė Agnė Bilotaitė.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologinių tyrimų metu surinkti duomenys rodo, jog antrąją šių metų savaitę aktyvių koronavirusinės infekcijos (COVID-19 ligos) protrūkių žemėlapyje situacija, lyginant su laikotarpiu prieš tai, išliko nepakitusi. Praėjusios savaitės pabaigoje Lietuvoje fiksuota 320 aktyvių COVID-19 ligos protrūkių. Visą protrūkių žemėlapį galite rasti ČIA, rašoma pranešime spaudai.

Prorusiškų pažiūrų menininkai, šlovinantys Kremlių, neretai žvalgosi į lietuvius kaip į potencialią auditoriją. Pernai dainininkui Filipui Kirkorovui buvo užginta kelti koją į Lietuvą ir čia koncertuoti. O šiemet kitas kontroversiškas menininkas siekia pasipelnyti iš lietuvių žiūrovų. Tai baleto šokėjas Sergejus Poluninas, kuris taip garbina Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kad net išsitatuiravo jo veidą sau ant krūtinės.

Jau po kelių dienų Kauno ir Kauno rajono bendruomenės galės oficialiai prisistatyti kaip Europos kultūros sostinės gyventojai. Šimtai menininkų, atlikėjų, techninių specialistų, savanorių ir tiesiog kultūra degančių žmonių dėlioja paskutinius didžiojo „Kaunas 2022“ atidarymo akcentus – ir parengė atmintinę visiems, ketinantiems švęsti kartu. Sausio 22 dieną 19.30 val.

Susitikdamas su grupe tautiečių, pasivadinusių Lietuvos piliečių delegacija, Minsko režimas demonstruoja desperaciją, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Manau, kad čia labiausiai pademonstruojama desperacija Baltarusijos režimo. (...) Režimas neturi su kuo bendrauti ir yra kampe“, – žurnalistams antradienį teigė Lietuvos diplomatijos vadovas. Tiek jis, tiek premjerė Ingrida Šimonytė ragino minėto vizito nesureikšminti.

Antradienio popietę eismo sąlygas dalyje Lietuvos kelių sunkina plikledis, įspėja Automobilių kelių direkcija. 13 val. duomenimis, sudėtingiausios eismo sąlygos šiuo metu išlieka šiaurės rytų, rytų Lietuvoje bei Telšių, Kelmės, Radviliškio ir Jonavos rajonuose, kur pagrindinių ir didesnio eismo intensyvumo rajoninių kelių dangos šlapios, vietomis su pažliugusio ar prispausto sniego provėžomis, slidžios. Telšių ir Zarasų rajonuose eismo sąlygas sunkina vietomis susiformavęs plikledis.

Pristačiusi naujausią informaciją apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas į vakcinas nuo COVID-19 Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) neslėpė, kad dalis pranešimų yra mažiau kasdieniai. Tokiais atvejais neretai šalutinio reiškinio tiesioginio ryšio neišeina nei patvirtinti, nei paneigti.   Kaip patvirtino VVKT Sveikatos technologijų vertinimo skyriaus vedėja dr.

Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) ataskaitoje dėl Minske nutupdyto į Vilnių skridusio bendrovės „Ryanair“ lėktuvo fiksuoti šiurkštūs pažeidimai, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras. „Probėgšmais buvau supažindintas su ataskaita. Mano pirminis vertinimas yra toks, kad ataskaitoje yra nurodyti aiškūs ir šiurkštūs pažeidimai“, – antradienį Seime žurnalistams sakė Gabrielius Landsbergis.

Konfliktas su Kinija neprisidėjo prie užsienio įmonių noro investuoti Lietuvoje – tai garsiai jau pripažino ir ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. O būtent dabar Lietuvai verkiant reikia ne tik investicijų, bet ir darbo jėgos iš užsienio. Ekspertų teigimu, laikas pripažinti, kad vaikų mūsų šalyje gimsta per mažai ir niekaip neišsiversime be aukštos kvalifikacijos užsieniečių. O jie į Lietuvą važiuoti irgi nenori dėl biurokratinių kliūčių.

Lietuvoje rengiamasi steigti 12 naujų draustinių, kuriuose bus saugomi baliniai vėžliai ir kitos retos rūšys ir buveinės, antradienį pranešė Aplinkos ministerija. „Paskutinį kartą naujas gamtinis draustinis buvo įkurtas senokai – 2015 metais. Todėl po tokios pertraukos planuojame šiemet įsteigti net dvylika naujų draustinių“, – pranešime cituojamas aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Plėtrai dar turės pritarti Vyriausybė.

Panevėžio lopšelyje-darželyje „Vaikystė“ – COVID-19 užsikrėtimų protrūkis. Šiuo metu serga net 14 pedagogų, 13 žmonių iš aptarnaujančio personalo bei 1 vaikas. Ugdymo įstaiga uždaryta. Kad „Vaikystės“ lopšelyje-darželyje koronaviruso protrūkis, naujienų portalui JP patvirtino ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Kazimieras Armonavičius.

Nuo pirmadienio šalyje įsigaliojus naujoms COVID-19 pandemijos valdymo priemonėms, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pateikė platesnį komentarą. Nuo pirmadienio keičiasi saviizoliacijos tvarka, renginiuose tampa privalomi respiratoriai, įsigalioja pokyčiai išduodant nedarbingumo pažymėjimus.

Po metų pertraukos Vilniuje vėl vyks tarptautinė knygų mugė, tačiau laikantis epidemiologinių reikalavimų dėl koronaviruso pandemijos, bus ribojamas lankytojų srautas, antradienį pranešė Lietuvos parodų ir kongresų centras „Litexpo“. Dėl COVID-19 pandemijos 2021-aisiais atšauktas renginys šiemet vyks vasario 24–27 dienomis, kaip įprasta, „Litexpo“ parodų rūmuose.

Nors prieš priimant sprendimą Seimo salėje virė aršios diskusijos, parlamentas antradienį pritarė, kad asmens dokumentuose rašant asmenvardžius galima naudoti W, X ir Q raides. Priėmus sprendimą Seimo salėje nuskambėjo plojimai. Parlamentas 82 balsais „už“, 37 balsais „prieš“ ir trims parlamentarams susilaikius priėmė tokį Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymą. Teisės aktas įsigalios, jei jį pasirašys prezidentas Gitanas Nausėda.

Premjerė Ingrida Šimonytė ir teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska pareiškė palaikančios siūlymą leisti diakritinius ženklus asmens dokumentuose, tačiau sako, kad diskusijas apie tai bus galima pratęsti vėliau. Taip jos kalbėjo Seimui antradienį planuojant priimti įstatymą, numatantį originalią vardų ir pavardžių rašybą lotyniško pagrindo rašmenimis asmens dokumentuose.

Seimas pritarė, kad apkaltos keliu iš pareigų pašalinti asmenys – tarp jų ir Rolandas Paksas – galėtų grįžti į savo pareigas ir dalyvauti rinkimuose. Kad būtų įgyvendintas jau 11 metų galiojantis Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas R. Pakso byloje, Seimas balsuos dar kartą.  Tam, kad būtų priimtos Konstitucijos 74 str. pataisos, Seimas pritarimo stadijoje iš viso turi balsuoti du kartus, tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka.

Buvusio premjero, Seimo nario Sauliaus Skvernelio nuomone, valdant pandemiją yra per daug blaškomasi, o tai esą diskredituoja pandemijos valdymo strategiją. „Jeigu pradedame blaškytis nuomones keisti, atrodome labai liūdnai. Iš pradžių sukėlė lūkestį žmonėms, kad skiepas išgelbės mus visus, po to, kad antras skiepas padės, tada trečias, tada sako, kad tai nieko nereiškia ir turite tokias pačias saviizoliacijos sąlygas kaip ir nepasiskiepiję.

Prezidentūrai išreiškus abejones dėl galimybių paso ateities, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pastebi, kad Prezidentūra pastaruoju metu ne kartą yra sukritikavusi Vyriausybės sprendimus. Vis dėlto galimybių pasas, pasak premjerės, nėra ta priemonė, kurios nebūtų galima keisti. Kokie pokyčiai galimybių paso galėtų laukti, Vyriausybė pasklėbtų tuomet, kai sprendimai būtų priimti.

Seimas iš principo apsisprendė dėl Konstitucijos pataisų, kuriomis būtų įteisinti tiesioginiai merų rinkimai. Tiesa, opozicijos atstovai nerimauja dėl to, koks bus merų vaidmuo ir kokias funkcijas jie vykdys, nes Konstitucijos pataisos to nenumato, o valdančiųjų vizija – dar neaiški.

Seimui antradienį planuojant svarstyti Apsaugos nuo smurto aplikoje įstatymą, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teiga, kad tai yra žingsnis link Stambulo konvencijos ratifikavimo. Į Seimą Stambulo konvencija turėtų grįžti tada, kai bus užtikrinta, kad jos ratifikavimas sulauks pakankamai balsų. Antradienį Seime bus svarstomas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pakeitimo įstatymo projektas.

Antradienį Prezidentūrai išsakius abejones dėl galimybių paso ateities, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, jog pasikeitimams dabar ne laikas. Pasak jos, nereikėtų pamiršti, kad Lietuvoje šiuo metu siaučia omikron banga. Apie tai Seimo pirmininkė kalbėjo spaudos konferencijoje prieš rytinį Seimo posėdį. V. Čmilytė-Nielsen mano, kad visos priemonės, skatinančios žmones atsakingais, yra svarbios. Tarp jų ir galimybių pasas.

Per metus Lietuvoje užfiksavus arti 7 tūkst. nepageidaujamų reakcijų į vakcinas konstatuojama, kad, lyginant su atliktų vakcinacijų skaičiumi, pranešamų negalavimų dažnis nėra didelis. Pagrindinės reakcijos į skiepą išliko tos pačios – skausmas dūrio vietoje, karščiavimas, tačiau neapsieita ir be kelių šimtų sunkesnių reakcijų. Be kita ko, sulaukta pranešimų ir apie blėstantį vakcinų poveikį.

Šią savaitę Lietuvoje turėtų būti įteisinti privalomi skiepai medikams ir socialiniams darbuotojams. Ekspertai ir politikai apgailestauja, kad nepavyko pasiekti susitarimo su švietimo bendruomene ir mano, kad mokytojai taip pat turėtų atsidurti tarp profesijų, kurioms būtų privalu pasiskiepyti nuo koronaviruso. Visgi specialistai nemano, kad Lietuvoje suveiktų dar didesnis botagas – privalomas skiepijimas visiems vyresniems gyventojams.

Svarbu yra sukurti COVID-19 savityros sistemą, kuri galėtų veikti su greitaisiais antigeno testais, sako prezidento patarėja Irena Segalovičienė. „Ko gero, vienas iš tokių darbų, kuris nėra atliktas Lietuvoje, ir, ko gero, omikronui jo nepavyks atlikti, bet į ateitį tikrai vertėtų šitą darbą užsirašyti, tai yra sukurti COVID-19 savityros sistemą“, – Žinių radijui antradienį sakė ji.

Lietuvos pareigūnai antrą parą iš eilės nefiksavo bandymų neteisėtai patekti per sieną su Baltarusija, antradienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Šeštadienį VSAT pareigūnai į šalį neįsileido 19 užsieniečių, penktadienį – keturių, ketvirtadienį – 18. Trečiadienį ir antradienį tokių bandymų irgi nefiksuota. Į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių pirmadienį įleistų užsieniečių nebuvo.

Galimybių pasas išsisėmė ir reikia ieškoti naujų pandemijos valdymo būdų, sako vyriausioji prezidento patarėja ekonominiais ir socialinės politikos klausimais Irena Segalovičienė.  „Galimybių pasas, ko gero, išsisėmė. Reikia ieškoti naujų būdų, jis turi būti peržiūrimas iš esmės, atsakant į klausimus – kaip mes toliau valdysime pandemiją.

Seimas antradienį balsuos dėl trijų Konstitucijos pakeitimų: tiesioginių merų rinkimų, kandidatavimo po apkaltos ir žemesnio 21-erių metų amžiaus cenzo kandidatavimui į Seimą. Dėl tiesioginių merų rinkimų ir per apkaltą iš pareigų pašalintų asmenų galimybės kandidatuoti į pareigas, kurioms reikia konstitucinės priesaikos, vyks pirmasis balsavimas dėl priėmimo. Tuo tarpu dėl kandidatų į Seimą amžiaus cenzo mažinimo nuo 25 iki 21 metų numatytas galutinis balsavimas – antrasis priėmimas.

Vyriausybė šią savaitę planuoja svarstyti gydymo įstaigų tinklo reformą.  Ji turėtų paliesti visas 60 savivaldybių, trukti penkerius metus. „Pagrindinis reformos principas yra sveikatos priežiūros paslaugas teikti žymiai didesnėmis ambulatorinės ir žymiai mažesnėmis stacionarinės pagalbos apimtimis“, – rašoma Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtų pataisų aiškinamajame rašte.