Aktualijos

Vėstant orams, sveikatos žinovai ragina vartoti daugiau šaltalankių. Sauja per dieną, pasak jų, atstoja ir citrinų, ir svarainių ar serbentų valgymą, mat šaltalankiuose gausu vitamino C, kitų mums labai naudingų medžiagų.  Tiesa, bent jau kol kas oranžinio aukso prekyvietėse rasti sunku. Trūksta ir pamiškėse augančių uogų, jų šiemet mažai ir ūkininkų auginamose plantacijose. Šių uogų šiemet dėl sausros gamta pašykštėjo.

„Sodra“ skelbia, kad kylančius atlyginimus turėjo pajusti kas antras dirbantis. Palyginus su tuo pačiu laikotarpiu pernai, vidutinės darbo pajamos į rankas didėjo beveik 130 eurų ir priartėjo prie 1000. Visgi, pagal šį rodiklį Vakarų Europa mus lenkia daugiau nei du kartus. O apie kokį atlyginimą svajoja žmonės ir ar jaučia, kad pilnėja piniginės? Štai, ką jie sako: „Ne, man nedidėjo atlyginimas.“ „Maksimum 6 proc. Tai yra žiauriai, žiauriai mažas dalykas.“  „Ne.

Dėl infliacijos Lietuvoje brangsta ne tik paslaugos, šildymas ar maistas – kainų pasiutpolkė įsisuko ir į šalies degalines. Degalų pardavėjai sako, kad dėl kainų šuolio kalta pasaulio rinkose brangstanti nafta, o ekspertai prognozuoja dar didesnį kainų augimą. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Emilis Cicėnas ir ekonomistas Marius Dubnikovas.

Kol lietuviai prieglaudose ieško gražių ir sveikų, o dažnai ir į veislinius panašių augintinių, pas užsieniečius į kitas šalis iškeliauja mūsų prieglaudose ilgiausiai užsibuvę ir dažnai įvairių negalių kamuojami keturkojai. Jie viską ir apmoka. Mišrūnas Longailendas iš prieglaudos „Penkta koja“ ruošiasi kelionei į Suomiją, jam atliekamos medicininės ir grožio procedūros.

Policija penktadienį ir šeštadienį pradėjo du ikiteisminius tyrimus dėl svetimų galimybių pasų naudojimo. Penktadienį 18.20 val. Ozo gatvėje 1973 metais gimęs vyras apsaugos darbuotojui pateikė kito asmens vardu išduotą galimybių pasą. Toks atvejis šeštadienį užfiksuotas ir A. Juozapavičiaus prospekte Kaune, kur 1986 metais gimęs vyras taip pat pateikė ne savo galimybių pasą. Abiem atvejais pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl dokumento pagrobimo ar pagrobto dokumento panaudojimo.

Seimas svarstys siūlymą savivaldybių tarybų komitetams ir komisijoms posėdžiauti nuotoliniu būdu ir tuo atveju, jei šalyje nėra paskelbto karantino ar ekstremalios padėties. Pagal šią savaitę parlamente pateiktas pataisas, komitetų bei komisijų posėdžiai galėtų vykti ir mišriu būdu, daliai narių fiziškai susirenkant į komiteto posėdį, o kitai daliai savivaldybės tarybos narių dalyvaujant nuotoliniu būdu.

To nėra buvę. Panevėžio rajono palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėse – apstu laisvų vietų. Iki pandemijos norint į jas patekti, ypač prieš šaltąjį sezoną, tekdavę laukti mėnesius eilėje. O štai Panevėžio mieste tokia pat įstaiga perpildyta. Specialistai mano, kad tokią situaciją galėjo lemti ne tik pandemija, bet ir galimybė žmogui laisvai rinktis šias paslaugas teikiančias įstaigas. 83-ejų Nijolė ne pirmą rudenį pasitinka Ramygalos palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje.

Ligoninėse daugėja sunkias traumas patyrusių elektrinių paspirtukų vairuotojų: vieniems išbyrėję dantys, kai kurių ir gyvybė pakimba ant plauko. Vien Vilniaus universiteto Žalgirio klinikos medikai suskaičiavo, kad tokių nelaimėlių per tris vasaros mėnesius į kliniką pakliuvo apie 1000. Ir dažnas jų į palatą pakliuvo girtas.  Paspirtukas ant šono – vairuotojas ir po kojomis pasimaišiusi pėsčioji – medikų rankose.

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 1576 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė 19 žmonių, sekmadienį skelbia Statistikos departamentas. Statistikos departamentas taip pat praneša, kad šiuo metu naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų – 752,5. Iš viso nuo pandemijos pradžios buvo nustatyta 337 tūkst. 416 COVID-19 atvejai. Šiuo metu serga 18294 asmenys. Pasveikusiųjų – 306 tūkst.

Palyginti su paskutinėmis dviem savaitės darbo dienomis, šeštadienį pasieniečių į Lietuvą neįleistų migrantų skaičius sumažėjo dukart. Lazdijų rajonas toliau lieka pagrindine kryptimi, kurią jie renkasi eidami iš Baltarusijos. Per praėjusią parą, nuo šeštadienio vidurnakčio iki sekmadienio, pasieniečiai neleistinose vietose iš Baltarusijos neleido patekti 40 migrantų.

Raseiniuose dabar gyvenantys lietuvių kariams padėję afganistaniečiai su šeimos nariais pradeda mokytis lietuvių kalbos. Mokyti juos pradėję savanoriai džiaugiasi jų aktyvumu ir noru mūsų kalbą perprasti greitai. O patys afganistaniečiai sako, kad kalbos jiems ypač reikia, nes nori susirasti geriau apmokamą darbą.  Šiek tiek vėluodami, nedrąsiai į pirmą lietuvių kalbos pamoką renkasi prieš mėnesį į Raseinius iš talibų užimto Afganistano Lietuvos karių atvežti afganistaniečiai.

EBPO Lietuvai pateikė 43 rekomendacijas kaip pagerinti padėtį aplinkosaugoje. Bene didžiausias dėmesys taršiausiam sektoriui šalyje – transportui. Valdžia svarsto, kaip be automobilio savo gyvenimo neįsivaizduojančius lietuvius iš jo išlaipinti. Savivaldybės tikina, kad viešojo transporto modernizavimui reikia skirti milžiniškų lėšų.

Naujas koronaviruso rudens bangos rekordas. Per vakar Lietuvoje daugiau nei 2000 gyventojų sužinojo, kad serga COVID-19, mirė dar 21-as žmogus. Dalis sergamumo rodiklius analizuojančių ekspertų pradėjo abejoti galimybių paso efektyvumu valdant pandemiją. Tačiau, sveikatos apsaugos ministerija konstatuoja kaukės ir ribojimai neturintiems imuniteto geresnė priemonė nei karantinas ir visos šalies uždarymas.

Lietuvos gyventojai svarbiausiu informacijos šaltiniu laiko internetą, rodo Kultūros ministerijos užsakymu atliktas žiniasklaidos priemonių naudojimo tyrimas. Rinkos tyrimų centro vykdytos apklausos metu internetui gyventojai buvo linkę skirti 4,39 balo 5 balų skalėje. Kitų informacijos šaltinių vertinamas nesiekė keturių balų: televizija vertinama 3,34, radijas – 3,54, o laikraščiai bei žurnalai vidutiniškai vertinami tik trimis balais iš penkių.

Spalio 31 dieną Lietuvoje atšaukiamas vasaros laikas. Jis atšaukiamas kasmet spalio paskutinį sekmadienį 4 valandą nakties, pasukant laikrodžio rodyklę viena valanda atgal. Žiemos laikas galioja iki paskutinio kovo sekmadienio. Žiemos ir vasaros laikas įvedamas, siekiant geriau išnaudoti šviesųjį paros metą, tačiau kritikai teigia, kad laiko kaitaliojimas gali kenkti sveikatai. Laikas Lietuvoje, kaip ir visose ES valstybėse narėse, keičiamas dukart per metus.

Seimas netrukus imsis alkoholio ribojimų pakeitimų. Dalis valdančiųjų siūlo panaikinti valstiečių įvestus draudimus dėl reklamos, amžiaus ir pardavimo laiko. Tačiau koalicijoje girdisi ir tam prieštaraujančių balsų. Siūloma palikti dabar galiojančius ribojimus, o ateityje galbūt juos net griežtinti ir neleisti alkoholiu prekiauti savaitgaliais.

Ir švęsdami savo profesinę šventę kelių policininkai dirba. Nuo pavakarės iki gilios nakties Lietuvos kelių policijos tarnybos pareigūnai tikrino vairuotojus, ar šie blaivūs. Įkliuvo net 13 girtų pažeidėjų ir vienas girtas paspirtukininkas. Šalyje auga įtampa ir dėl COVID-19 situacijos – užfiksuotas naujas koronaviruso rudens bangos rekordas. Per vakar Lietuvoje daugiau nei 2000 gyventojų sužinojo, kad serga COVID-19, mirė dar 21-as žmogus.

Šeštadienį žuvo nuolatinės pradinės privalomosios tarnybos karys, pranešė Lietuvos kariuomenė. Pirminiais duomenimis įvykdyta savižudybė šaunamuoju ginklu.  Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės vadovybė reiškia gilią užuojautą spalio 2 d. žuvusio Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos bataliono (Rukla, Jonavos r.) nuolatinės pradinės privalomosios tarnybos kario (jaunesnysis eilinis, g. 2000 m.) artimiesiems ir tarnybos draugams.

Augančios energijos kainos kelia vis daugiau aistrų. Valdančiųjų planą sušvelninti kainų augimą gyventojams į miltus mala opozicija ir perspėja, esą tai apgaulingas vartotojų nuraminimas, mat ne kam kitam, o patiems gyventojams iš savo kišenės ir teks susimokėti visą šildymo, elektros ir dujų kainą, kokia didelė ji bebūtų. Opozicija prie sienos remia valdančiuosius, kad šie nesiruošė žiemai ir neužsipirko pigių dujų anksčiau.

Bubių kaime, pakaunėje, pūpso per tūkstantį moliūgų, o lankytojų laukia ne tik smagūs žaidimai, bet ir vaišės. Ūkio savininkė sako, kad moliūgas – vertingiausia daržovė, ir dalijasi sukurtais receptais bei stebina naujais skoniais. Batniavos mokyklos – daugiafunkcio centro pradinukai skaičiuoja išdėliotus moliūgus. Jų Astromskų ūkyje Bubių kaime išrikiuota per 1000, o kiek dar pūpso laukuose.

Nors ruošiamos ligoninių tinklo pertvarkos vizija pristatyta dar vasarą, nepaisant ministro vizitų į kiekvieną savivaldybę, tiek joms, tiek ligoninėms vis dar lieka daug neaiškumų. Vieni reformos laukia ir norėtų greičiau žinoti, kur kokios paslaugos bus teikiamos, kiti gi sako jaučiantys primygtinį spaudimą jungtis į neaiškius darinius, kurie gali paslaugas nuo gyventojų tik nutolinti.

Didžiausia opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) siekia įteisinti savo sukurtą šešėlinę Vyriausybę. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen skeptiškai vertina šį pasiūlymą. Dalis LVŽS frakcijos narių parengė Seimo statuto pataisas, turinčias įteisinti tokį darinį. LVŽS yra sukūrusi šešėlinį Ministrų kabinetą, nuolat rengia jo posėdžius, teikia įvairius siūlymus ir komentarus, tačiau joks teisės aktas tokio darinio nenumato.

Lietuvoje kasdien žmonės miršta ne tik nuo koronaviruso – kur kas daugiau gyvybių nusineša širdies ir kraujagyslių ligos – daugiau nei 20 tūkst. per metus. Ir, deja, lietuvių širdys per pandemiją streikavo kur kas dažniau – mirė bene 2 tūkst. daugiau lietuvių nei įprasta. Medikai liūdnus skaičius sieja ir su pandemija, ir su lietuvių nenoru rūpintis savimi.

Mažus vaikus auginantiems tėvams – trumpesnė darbo savaitė ir „vaikų kambariai“ darbovietėse. Tai siūlo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Tiesa, yra vienas didelis „bet“. Tokiomis lengvatomis galėtų naudotis tik mažų vaikų turintys valdininkai, bet ne privataus sektoriaus darbuotojai. Seimo vadovė aiškina taip norinti gerinti sąlygas viešajam sektoriui ir leisti valdininkams po motinystės ar tėvystės atostogų greičiau grįžti į darbus.

Paryčiais vienai iš Ruklos pabėgėlių priėmimo centre (Ruklos PPC) gyvenančiai moteriai prasidėjo gimdymas, pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Iškviesta greitoji medicinos pagalba ir lydintis policijos ekipažas. Atvykus į Jonavos ligoninę, moteris pagimdė negyvą kūdikį. Vaiko mirties priežastį nustatys ekspertai. Ruklos PPC, po visų būtinų tyrimų ir ekspertų išvadų, rūpinsis vaiko laidotuvėmis.

Šildymo sezonui prasidedant, sostinės savivaldybė prakalbo apie svarstymus uždrausti vilniečiams namus šildyti kūrenant anglimis ir durpių briketais. Jei toks draudimas būtų priimtas, nesilaikantiems naujos tvarkos grėstų ir baudos. Vilniečiai nerimauja: dalis sako, kad anglimis ir briketais apsirūpino iš anksto ir tikina, kad savivaldybė turėtų pasirūpinti kompensacijomis: „Taip, vėl įdėsim. O matot, kaip atidarai – rūksta.“ Vilnietė Zita savo namus šildosi ir kol kas krosnį kūrena malkomis.

Aplinkos ministerija sako, kad už Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus iniciatyvą sodinti sostinėje invazines baltažiedes robinijas, klaidingai vadinamas akacijomis, gali būti baudžiama administracinėmis nuobaudomis. Pasak ministerijos, net ir sulaukus galimo savivaldybės prašymo išbraukti šį medį iš Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašo, tai nebūtų daroma.

Premjerė Ingrida Šimonytė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir prezidentas Gitanas Nausėda šeštadienį sveikina policijos bendruomenę su Angelų sargų diena. „Gerbiami policijos pareigūnai, jūs kasdien vykdote labai svarbią misiją – saugote Lietuvos žmonių ramybę ir tvarką valstybėje. Pastarieji metai jums buvo gausūs darbų bei išbandymų.

Seimas raginamas keisti alkoholio prekybą rugsėjo pradžioje, kai švenčiama naujų mokslo metų pradžia.  Šeši konservatoriai Seime registravo Alkoholio kontrolės įstatymo pataisą, kuria siūlo uždrausti prekiauti alkoholiu kiekvienų metų rugsėjo 1-ąją, išskyrus tada, kai rugsėjo 1-oji sutampa su laisvadieniais. Tokiu atveju draudimas galiotų artimiausią darbo dieną, pirmadienį.  Draudimas ir toliau nebūtų taikomas alkoholiniams gėrimams, parduodamiems viešojo maitinimo vietose.

Pats darbymetis Ventės rago ornitologijos stotyje. Prasidėjusi paukščių migracija čia sutraukia būrius sparnuočių. Tad ornitologai vos spėja juos traukti iš tinklų ir žieduoti. Kaip tai vyksta? Ventės rago ornitologas Vytautas veja į stovinčius tinklus įkliuvusius paukščius. Per landą šie suskrenda į mažesnę erdvę, kurią vyras uždengia. Taip sparnuočius, šį kartą zyles, kur kas lengviau sučiupti. Paukščiai žnybia ornitologui į pirštą.

Šeštadienį fiksavus rekordinį naujų susirgimų COVID-19 skaičių situacija kai kuriose savivaldybėse darosi kritinė – čia naujų atvejų rodiklis jau artėja prie 2 tūkst. Raudonajai zonai priklausančių savivaldybių šalyje jau teliko mažiau nei trečdalis. Praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 2066 nauji koronaviruso atvejis, nuo šios infekcinės ligos mirė 21 asmuo, tik 2 iš jų – buvo pasiskiepiję, šeštadienį pranešė Statistikos departamentas.

Praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 2066 nauji koronaviruso atvejis, nuo šios infekcinės ligos mirė 21 asmuo, tik 2 iš jų – buvo pasiskiepiję, šeštadienį pranešė Statistikos departamentas. Per parą mirė devyni vyresni nei 70-ies metų žmonės, aštuoni vyresni nei 80-ies, du, kuriems buvo per 90-imt ir po vieną vyresnį nei 50-ies ir 60-ies metų žmogų. Pilnai pasiskiepiję iš jų buvo po vieną vyresnį nei 80-ies ir 90-ies metų žmogų.

Praėjusią parą į Lietuvą iš Baltarusijos patekti bandė 84 migrantai, nė vienas nebuvo įleistas, šeštadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Migrantai iš Baltarusijos į šalį patekti bandė ties Ignalinos, Šalčininkų, Varėnos ir Lazdijų rajonais. Per pastarąjį į Vakarų Europą kaip ir ankstesnėmis dienomis bandė patekti didžioji dalis tokių migrantų.  Ankstesnėmis paromis šią savaitę daugiausia taip pat buvo fiksuojama po kelias dešimtis tokių bandymų.

Valdantieji susiruošė griauti praeitoje Seimo kadencijoje valstiečių įvestą reikalavimą amžinai šaldyti žmogaus embrionus, likusius po pagalbinio apvaisinimo. Jie sieks, kad lytinių ląstelių donorais galėtų tapti nepilnamečiai su tėvų sutikimu. Tokiais valdančiųjų planais piktinasi valstiečiai, kurie sako, kad naujoji valdžia specialiai velia valstybę į vertybinius karus, neva taip norėdami nuslėpti kitas valstybės problemas.

Antrus metus iš eilės šeimos gali rinktis alternatyvų vaikų mokymosi būdą – tėvams suteikiama galimybė ugdyti vaikus namuose. Tiesa, reikia atitikti tam tikrus griežtus kriterijus, kuriuos toli gražu ne visos šeimos išpildo. Naujienų portalo tv3.lt kalbinta kaunietė Kristina, pati ugdanti vaikus teigia, kad tokį sprendimą jos šeima pasirinko, nes „netiko mokyklos sistema“, kadangi joje nėra individualizuojamas mokymo procesas.

Sostinės senjorai minėjo pagyvenusių žmonių dieną. Ne tik šokiai skambant šiuolaikinei muzikai, dainos, bet ir užkrečiantis pavyzdys, kaip smagiai ir produktyviai galima leisti užtarnautas poilsio dienas senatvėje.  Pagyvenusių žmonių dienos proga Vilniaus senjorų avilio moterys sukūrė šokį ir darganotą rudens dieną pakvietė visus prisijungti. O tokio judesio šioms damoms, matyt, galėtų pavydėti ir daugybė jaunesnių žmonių. Jokio tingulio ar per dienų dienas sėdėjimo namuose.

Pirmą spalio penktadienį pasaulis švenčia šypsenos dieną. Netradiciniu reidu šį rytą kelių policija stebino beveik dešimties Lietuvos miestų vairuotojus. Sustabdyti reido metu vairuotojai ir išsigąsdavo, ir nustebdavo, tačiau sužinoję kodėl buvo stabdomi – kelionę tęsė su plačia šypsena.    Ne vienam vairuotojui šis apniukęs pirmasis spalio rytas prasidėjo kitaip. Beveik 10 Lietuvos miestų policija surengė reidą kuriame tikrino vairuotojų blaivumą.

Sveikatos apsaugą purto naujas pinigų švaistymo, ar net korupcijos skandalas. Arūno Dulkio vadovaujama ministerija sumokėjo 10 tūkst. eurų už laidą „Kitokie pasikalbėjimai“, kurioje dalyvavo Arūno Dulkio patarėjas Edgaras Kulikauskas, internete geriau žinomas „Ciniško chirurgo“ pseudonimu. Buvęs ministras Aurelijus Veryga piktinasi, kad Dulkio ministerija taško tūkstančius abejotinoms laidoms, kai tą patį ir už dyką mielai padarytų kiti kūrėjai.

Kol epidemiologinė situacija Lietuvoje kaista ir pandemijos valdymui yra priimamos griežtesnės priemonės, Skandinavijos šalys, regis, gyvena laisviau. Trečiadienį Švedija atšaukė visus pandemijos valdymo ribojimus, nebeliko jokių suvaržymų restoranams, koncertams, varžyboms ir kitoms veikloms. Tuopat metu Italija išgyvena kitokį laikotarpį – ribojimai nuo spalio vidurio čia tik labiau griežtinami.

Kaune keistai gatvėje besielgusiai moteriai aplinkiniai iškvietė medikus, tačiau juos išvydusi, moteris iš pradžių juos puolė, o vėliau spruko per pievą ir prasmego keturių metrų gylio nuotekų šulinyje. Liudininkai pasakojo, kad kalbinant moterį, ji šnekėjo dviem kalbomis – pusiau angliškai, pusiau lietuviškai. Ją ištraukti pavyko tik ugniagesiams, panaudojus specialią aukštalipių įrangą.  Palemono gatvės pradžioje sujudimas – ugniagesiai palinkę prie šulinio pievoje.

Prezidentas Gitanas Nausėda dėl lėtų senjorų skiepijimo tempų, didelių užsikrėtimų skaičių ir mirčių kaltę verčia premjerei Ingridai Šimonytei ir ministrui Arūnui Dulkiui. Prezidentūra tvirtina, kad ne tik delta atmaina, bet ir ultra lėta skiepų politika privedė Lietuvą prie tokios prastos situacijos – didžiausių atvejų rodiklio visoje Europos Sąjungoje ir mirčių skaičiaus.

Panašu, kad Danijos princesė užkariavo ne tik pačių danų, bet ir Vilniaus darželinukų širdis. Lankantis viename Vilniaus darželių vaikai princesei puolė į glėbį ir vos neišvertė jos iš kojų. Gerbėjų jai netrūko lankantis ir Senatorių pasaže, kuriame su gėlių puokšte prie jos netikėtai priėjo keturmetė.

Šalies vadovai penktadienį reiškia užuojautą dėl Kovo 11-osios akto signataro Vytauto Kolesnikovo mirties. „Lietuva neteko atsidavusio savo valstybei menininko, kultūros žmogaus, kuris buvo vienas pirmųjų Atgimimo šauklių Alytuje, įsteigęs Alytuje Sąjūdžio iniciatyvinę grupę. Visą gyvenimą – kūrybinėje ir politinėje, pedagoginėje ir paveldosaugos veikloje V. Kolesnikovui rūpėjo Lietuvos ateitis“, – užuojautoje sakė prezidentas Gitanas Nausėda.

Neįtikėtina istorija iš pajūrio. Uostamiesčio medikai negalėjo patikėti tuo, ką mato nuotraukoje, kai peršvietė vyrą besiskundžiantį pilvo skausmais. Paciento skrandyje gulėjo daugybė varžtų, vinių ir medvaržčių. Ištraukę juos ir pasvėrę, chirurgai nustatė, kad pajūrio gyventojas prarijęs skrandyje nešiojosi kilogramą metalo. Varžtus jis tikino pradėjęs valgyti, kai metė gerti. Taip neva norėjo kompensuoti alkoholio trūkumą gyvenime.  Kilogramas vinių, varžtų, veržlių ir medvaržčių.

Penktadienį Vyriausybės sprendimu buvo grąžintas kaukių dėvėjimas uždarose patalpose ir tai susilaukė nemažai opozicijos kritikos, jog tokiu sprendimu praktiškai buvo įvestas karantinas. Tačiau premjerės Ingridos Šimonytės patarėja sveikatos apsaugai Živilė Gudlevičienė ramina, kad karantino paskelbimo niekas nenori, bet prakalbo apie privalomą nuotolinį darbą kai kuriems gyventojams.

COVID-19 situacija Lietuvoje darosi vis rimtesnė, o pats virusas neaplenkia ir šalies mokyklų. Pasak švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės, izoliacijoje jau yra šiek tiek virš 5 tūkstančių vaikų, tačiau ministerijos prioritetas yra kaip įmanoma ilgiau išvengti nuotolinio ugdymo. Pokalbis su ministre – TV3 žinių „Dienos komentare“. Nuo savaitės pradžios girdime baisius faktus, kad esą švietimo įstaigose jau yra 300 protrūkių.

Praėjusią savaitę žinia apie Ruklos pabėgėlių priėmimo (RPPC) centre gyvenusio sergančio migrantų vaiko mirtį atvėrė gilią žaizdą. Mirus berniukui paaiškėjo, kad didžioji dalis migrantų priklauso pažeidžiamoms grupėms ir todėl, anot Žmogaus komiteto pirmininko Tomo Vytauto Raskevičiaus, „privalome skirti papildomo dėmesio identifikuojant Lietuvoje esančių migrantų specialiuosius poreikius ir užtikrinant medicininę priežiūrą“. Žmogaus teises stebintys ekspertai čia ir vėl įgel...

Nuo pirmadienio, spalio 4 d., iš žalios į raudoną zoną perkeliama kaimyninė Lenkija. Epidemiologinė padėtis pablogėjo ir Liuksemburge – iš geltonos zonos Liuksemburgas patenka į raudoną zoną. Lichtenšteinas perkeltas iš raudonos zonos į geltonąją. Taip pat Malta nuo ateinančios savaitės bus priskiriama nebe geltonai, o žaliai zonai.  Šią savaitę izoliacijos ir testavimosi dėl COVID-19 ligos reikalavimai nepasikeitė.

Penktadienio vakarą Lietuvą apskriejo žinia. 88-erių profesorius Vytautas Landsbergis atsidūrė ligoninėje. Apie profesoriaus būklę naujienų portalui tv3.lt daugiau papasakojo jo sūnus rašytojas Vytautas V. Landsbergis. „Jis šiuo metu yra ligoninėje, bet nieko ypatingo, daugiau pastiprinimas, reikia pribaigti tokią bakteriją antibiotikais, tai sutarėme palaikyti ligoninėje. Čia jo problemos ir tokios bėdos, kurios reguliariai [būna], turi labai prisižiūrėti.