Sveikata

Prekybos tinklas „Maxima“ praneša apie 7 naujus savo darbuotojų susirgimų COVID-19 infekcija atvejus bei per pastarąsias dvi paras 11 pasveikusių darbuotojų. Trečiadienį, lapkričio 11 dieną, koronavirusas nustatytas darbuotojams Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Plungėje ir Tauragėje. Parduotuvėse, kur dirbo COVID-19 susirgę darbuotojai, yra atlikta pilna dezinfekcija.  „Visoje šalyje toliau plintant COVID-19 infekcijai susirgimų atvejai fiksuojami ir tarp mūsų darbuotojų.

Į Lietuvą sugrįžus ne tik karantinui, bet ir sezoninėms peršalimo ligoms, pacientams neretai kyla klausimas, kaip apsisaugoti ir pasirūpinti savo sveikata. Vilniuje įsikūrusioje „MediCA klinika“ šeimos gydytoja Kornelija Pumputienė sako, kad laikantis kelių pagrindinių taisyklių galima sumažinti susirgimo sezoninėmis ligomis tikimybę.

Ne visiems sergantiems COVID-19 užteks vietos universitetinėse ligoninėse, nes tai net nėra būtina, ketvirtadienį pranešė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Perduodamas medikų prašymą jis ragino pacientus sąmoningumo ir supratimo. A. Veryga kreipėsi į visuomenę ir perdavė paraginimą iš koronaviruso gydymą organizuojančių ligoninių.

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) vadovas Danas Bakša sako, kad dėl COVID-19 tyrimams reikalingų mėgintuvėlių situacija yra valdoma ir problemų nėra. „Dėl mėgintuvėlių situacija yra valdoma ir kažkokio kritinio momento nepasakyčiau, kad šiai akimirkai turime“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė D. Bakša. Jo teigimu, yra „nepozityvių ženklų“ dėl viešųjų pirkimų.

Per pastarąją parą Lietuvoje patvirtinti 1553 nauji COVID-19 ligos atvejai, nuo koronaviruso mirė devyni žmonės, ketvirtadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. Dėl kitų priežasčių mirė 11 užsikrėtusiųjų. Nuo pandemijos pradžios COVID-19 liga šalyje užsikrėtė 29 tūkst. 812 asmenų, 22 tūkst. 382 – tebeserga, 7096 – pasveiko. Nuo koronaviruso Lietuvoje iš viso mirė 244 žmonės, dėl kitų priežasčių – 91 užsikrėtusysis. Izoliacijoje šiuo metu yra 84 tūkst. 24 žmonės.

Mokslininkai skaičiuoja, kad dabartinėmis karantino sąlygomis Covid-19 pandemijos pikas Lietuvoje gali būti pasiektas artimiausiu metu – per 7 ar 14 dienų. Jų teigimu, jei karantino bus laikomasi ir toliau, naujų užsikrėtimų Covid-19 turėtų mažėti nuo lapkričio pabaigos. Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį Prezidentūroje susitiko su Sveikatos ekspertų tarybos nariais. Jie pateikė savo rekomendacijas dėl Covid-19 plitimo suvaldymo.

Nuo praėjusios savaites atsiradus galimybei registruotis testui dėl COVID-19 internetu, skambinančiųjų į Karštąją liniją 1808 sumažėjo maždaug perpus. Apie tai BNS ketvirtadienį informavo šią liniją administruojančios Kauno greitosios medicinos pagalbos (GMP) stoties direktorius Nerijus Mikelionis. „Dabar kasdien sulaukiame apie šešių–septynių tūkstančių skambučių.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją ir šios ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centrą prašydamas nedelsiant pateikti informaciją apie COVID-19 pandemijos suvaldymui būtinų medicinos priemonių ir įrangos rezervą. Šalies vadovo nuomone, COVID-19 pandemijos valdymui reikalingos priemonės ir įranga turi būti administruojamos itin efektyviai.

Seimo narei Rimantei Šalaševičiūtei trečiadienį nustatytas koronavirusas, ji negalės dalyvauti pirmame išrinkto Seimo posėdyje. „Antradienį vakare atidaviau tyrimą ir vakar vakare radau atsakymą, kad rastas“, – BNS ketvirtadienį sakė parlamentarė. Ji teigė jokių simptomų nejaučianti. „Nei galvos skausmo, nei kosulio, nei slogos, nei silpnumo, nei nuovargio, nei pokyčių su kvapais, skoniais“, – teigė R. Šalaševičiūtė.

Siaučiant koronaviruso pandemijai, sveikatos priežiūros specialistai ir medikai kviečia gyventojus nepamiršti ir įsibėgėjančio gripo sezono – jų teigimu, Covid-19 grėsmės akivaizdoje gripo vakcinų svarba dar labiau išaugo. Skiepijimasis ne tik padėtų išvengti gripo ar bent sunkių jo komplikacijų, bet ir sumažintų krūvį gydymo įstaigoms – statistika rodo, kad toks imuniteto paruošimas vizitų pas gydytojus skaičių sumažina bent trečdaliu.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), vadovaudamasis šių metų lapkričio 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės informuoja, kad karantino laikotarpiu planiniai skiepijimai nėra atidedami ir turi būti vykdomi, numatant pacientų srautų valdymą.

Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyta per 1,5 tūkst. naujų koronaviruso atvejų, rodo preliminarūs Statistikos departamento duomenys. Išsamesnę informaciją maždaug vidurdienį turėtų paskelbti Sveikatos apsaugos ministerija. Statistikos departamento skelbiamais lapkričio 11 dienos duomenimis, šalyje buvo fiksuota 1553 nauji COVID-19 atvejai. Sveikatos apsaugos ministerija kol kas yra trečiadienį paskelbusi antradienio COVID-19 statistiką.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vadovui Povilui Poderskiui pareiškus, kad Nacionalinė sveikatos priežiūros laboratorija (NVSLP) išnaudojo COVID-19 tyrimams skirtas terpes, pati įstaiga patikslino, kad situacija išties sudėtinga, tik ne dėl terpių, o mėgintuvėlių. Visgi ministras Aurelijus Veryga sako, kad dėl to bijoti nereikėtų. „Mėgintuvėlių bus, jų jau yra rasta ir tikrai nereikia nuogąstauti, kad jų pritrūks.

Pagal išankstinę sutartį tarp Europos Komisijos bei farmacijos kompanijų „BioNTech“ ir „Pfizer“ Lietuvai tektų 1,24 mln. vakcinos nuo koronaviruso dozių. Apie tai BNS informavo Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) vadovas Gytis Andrulionis. „Lietuvai numatyta 1,24 mln. vakcinos dozių. Skaičiuojant piliečiais, tai jos būtų skirtos 620 tūkst. žmonių, nes vienam žmogui reikia dviejų dozių“, – sakė jis.

Profesorius Vytautas Kasiulevičius vėlų trečiadienio vakarą savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje paskelbė įrašą, kuriame išliejo savo nepasitenkinimą dėl valdžios sprendimų ir galima ne tik testavimo terpių, bet ir megintuvėlių trūkumą.

Lietuvoje – daugiausia mirčių nuo koronaviruso krizės pradžios ir dar pusantro tūkstančio naujų atvejų per parą. Mėgintuvėlis Lietuvoje tapo deficitine preke. Dėl strigusių viešųjų pirkimų, koronaviruso tyrimams reikalingų priemonių mobiliems patikros punktams gali užtekti tik kelioms dienoms. Vilniaus miesto savivaldybė pradėjo ruoštis laikinos ligoninės įrengimui. Kovo mėnesį, beveik pasibaigus COVID-19 tyrimams reikalingiems reagentams, naujos jų siuntos laukė visa Lietuva.

Žinią apie kompanijos „Pfizer“ kuriamą lūkesčius pranokstančią vakciną temdo nerimas dėl su audinėmis siejamų viruso mutacijų. Anot imunologės prof. Aurelijos Žvirblienės, vienas tokiu atveju galimų liūdnesnių scenarijų – vakcinos kūrimas iš naujo.  Nors skelbiama, kad vakcina galėtų pasirodyti šių metų pabaigoje, VU Gyvybės mokslų centro mokslininkė teigė, kad skiepų mūsų šalyje realiausia sulaukti tik kitąmet.

Rajone savaitgalį buvo nustatyti 17 Covid-19 susirgimo atvejų. Viso rajone yra 33 sergantieji šia liga. Pasak rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Andriaus Burnicko, akivaizdžiai pajutome pirmuosius „Vėlinių efekto“ požymius: intensyviai lankius artimųjų kapus, bendravus su giminaičiais, dabar jau juntamas tokių kelionių efektas. Kadangi nuo ilgojo Vėlinių savaitgalio praėjo viso labo savaitė, tad tikėtina, kad šiomis dienomis atvejų skaičius dar augs.

Daliai vakcinos nuo koronaviruso (COVID-19) kūrėjų jau įžengus į trečiąją klinikinių tyrimų stadiją, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sudaryta speciali darbo grupė pradėjo rūpintis saugiu ir sklandžiu vakcinos atgabenimu ir saugojimu. Ministrų kabinetas per trečiadienio posėdį pritarė SAM siūlymui įsigyti farmacijos kompanijos „AstraZeneca“ vakcinos transportavimo paslaugas ir skirti 20 tūkst. eurų šiai paslaugai įsigyti.

Į LSMU Kauno ligoninės skubios pagalbos skyrių atvykusi kaunietė liko šokiruota – jai esą ne tik nesuteikė reikiamos pagalbos, bet ir išvadino „korona su priaugintomis blakstienomis“. Mergina sako nesuprantanti, kaip tokie žmonės gali patys vadinti save medikais, o ligoninės atstovai pateikia atsiprašymą ir aiškina, kad šiuo metu personalo darbo krūviai yra itin dideli.

Pirmosios vakcinos nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 Europos Sąjungoje gali būti anksčiausiais pradėtos platinti per 2021 metų pirmuosius tris mėnesius, trečiadienį nurodė Bendrijos sveikatos apsaugos agentūros vadovė.. „Manau, vertinant optimiškai, [pirmieji skiepijimai galėtų prasidėti] ateinančių metų pirmame ketvirtyje, bet tiksliau pasakyti negaliu“, – naujienų agentūrai AFP sakė Stokholme įsikūrusio Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) direktorė Andrea Ammon.

Širdies kraujagyslių ligos Lietuvoje yra vienos dažniausių ir net 33 proc. mirčių šalyje yra nulemtos jų komplikacijų. Suklusti verčia ir statistiniai duomenys, kurie atskleidžia, kad padidintas arterinis kraujospūdis nustatomas vis jaunesnio amžiaus gyventojams – paaugliams ar net vaikams.  Vis tik specialistai nuteikia optimistiškai, teigdami, kad apie 80 proc. širdies kraujagyslių ligų galima išvengti iš anksto pasirūpinus sveikata ir taikant pirmines prevencijos priemones.

Trečiadienį Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vadovui Povilui Poderskiui pareiškus, kad Nacionalinė sveikatos priežiūros laboratorija (NVSLP) išnaudojo COVID-19 tyrimams skirtas terpes, pati įstaiga patikslino, kad situacija išties sudėtinga. Tik ne dėl terpių tyrimams atlikti, o mėgintuvėlių – paprasčiausiai neįvyko viešasis pirkimas.

Ukmergiškė sielojasi, kad teko palaidoti 35 metų brolį, kuriam plyšo krūtininė aorta. Moteris skundžiasi, kad stiprius skausmus nugaros bei širdies srityje pajutęs jaunas vyras du kartus buvo vežtas į Ukmergės ligoninę, du kartus sulaukė neteisingos diagnozės ir buvo išleistas namo, kur ir mirė. Ji neslepia nusivylimo Ukmergės ligoninės darbu ir kaltina įstaigos darbuotojus aplaidumu.

Atsižvelgiant į nuolat kintančią epidemiologinę šalies situaciją ir siekiant geriau organizuoti darbus, pakoreguota sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo tvarka atitinkamos organizuojančios gydymo įstaigos veikimo teritorijoje. Į pagalbą organizuojančioms ligoninėms paskirtas Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) koordinatorius. Gydymo įstaigos, kuriose guldomi koronavirusu sergantys pacientai, įpareigotos teikti duomenis apie lovų užimtumą.

Lietuvoje kas trečiam pacientui medikai diagnozuoja arterinę hipertenziją (padidėjusį kraujo spaudimą), kurios palydovas paprastai yra padidėjęs kraujo riebalų, labiau žinomų kaip cholesterolis, kiekis – abu šie sutrikimai nustatomi maždaug 50 proc. vidutinio amžiaus gyventojų. Diagnozę išgirdusiųjų pasiryžimas gydytis dažnai būna trumpalaikis – sužinoję, kad kasdien teks gerti nemažai tablečių, daugelis po kurio laiko nebevartoja visų paskirtų vaistų.

Vyriausybė trečiadienį pasitarime pritarė 1,5 mln. vakcinų nuo COVID-19 dozių įsigijimui iš dar vieno gamintojo. Pagal išankstinę sutartį ji būtų įsigyjama iš farmacijos kompanijos „Sanofi Pasteur & GSK“. Toks sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į esamą ir numatomą situaciją dėl COVID-19 ligos protrūkio šalyje plitimo ir siekdama užtikrinti visuomenės apsaugą nuo užsikrėtimo.

Žmonės, sergantys cukriniu diabetu – įtraukiami į padidintos rizikos grupę. Ypač, kai kalbame apie širdies ir kraujagyslių ligas. Minėdami Pasaulinę diabeto dieną, šiandien kalbamės su Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoju kardiologu Pauliumi Trinkausku, kuris pasakoja, kokią įtaką diabetas turi širdies ir kraujagyslių sistemos sveikatai bei atskleidžia, ką privalo žinoti kiekvienas diabetu sergantis pacientas. Cukrinis diabetas – didelė problema visame pasaulyje.

Įkalinimo įstaigose iki šiol nustatyta iš viso 112 koronaviruso atvejų – serga 40 kalinių ir 72 darbuotojai.  Praeitą antradienį koronaviruso atvejų skaičius įkalinimo įstaigose siekė 64. Daugiausia atvejų patvirtinta Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje – 51. Čia serga 34 kaliniai ir 17 darbuotojų.  Laisvės atėmimo vietų ligoninėje kol kas patvirtinti 34 atvejai – serga 3 kaliniai ir 31 darbuotojas.

Skelbiamas saviizoliacijoje esančių žmonių skaičius per parą ženkliai padidėjo dėl sistemos atnaujinimo darbų, trečiadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). „Dėl sistemos atnaujinimo anksčiau būdavo paimama mažiau duomenų. Dabar tiesiog atsirado galimybė paimti daugiau duomenų ir jie visi buvo suvesti vienu metu“, – BNS sakė NVSC atstovė Austina Vžesniauskaitė. Trečiadienio duomenimis, saviizoliacijoje šiuo metu yra 78 tūkst.

Gydymo įstaigose sparčiai daugėjant COVID-19 pacientų Vilniaus savivaldybė pristatė planus ir galimybes pritaikyti parodų centrą laikinajai ligoninei.  Trečiadienį spaudos konferencijoje Vilniaus savivaldybės Administracijos direktorius Povilas Poderskis teigė, kad dabar pagrindinis Vilniaus savivaldybės rūpestis yra Antakalnio klinikinė ligoninė.  „Šiandien dienai Antakalnio klinikinėje ligoninėje yra 116 lovų, o jau yra gydomi 88 pacientai.

Trečiadienį Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis viešai pareiškė, kad Nacionalinė sveikatos priežiūros laboratorija (NVSLP) išnaudojo Covid-19 tyrimams skirtas terpes, tad ir testavimo dėl Covid-19 nauda gali darytis abejotina. Visgi laboratorijos atstovė tikina – trūkumas gali būti ne terpių, o mėgintuvėlių.

Su koronaviruso pandemija kovojanti Sveikatos apsaugos ministerija nustatė reikalavimą nuo šios savaitės pradinukams dėvėti kaukes ir mokyklos koridoriuose, ir pamokų metu. Patys mokytojai sako, kad tokia tvarka yra nelogiška, nes mokiniai greičiau pavargsta, o ir mokytojai negali girdėti, ką sako vaikas.  Biržuose pradinukus anglų kalbos mokanti Gita sako, kad nauja ministerijos tvarka daro neigiamą įtaką vaiko savijautai.  „Ta kaukių sistema, tai kažkas baisaus.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 1433 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejai.  314 Vilniaus, 289 Kauno, 215 Šiaulių, 167 Klaipėdos, 81 Telšių, 69 Panevėžio, 61 Alytaus, 55 Tauragės, 51 Marijampolės, 32 Utenos apskrityse.  Testų rezultatus nuo šiol siejant automatiškai, šiuo metu dar nėra ištirti arba į sistemą suvesti 1100 netirti atvejų epidemiologinių tyrimų duomenys.

Vyriausybė trečiadienį spręs dėl prievolės dėvėti kaukes vaikų darželiuose, taip pat svarstys įtraukti prievolę izoliuotis atvykstantiems iš Danijos ir kitų valstybių, kur audinių fermose buvo nustatytas mutavęs koronavirusas. Dėl koronaviruso plitimo įvedus karantiną, šiuo metu kaukes dėvėti visose viešose vietose privalo šešerių sulaukę ir vyresni asmenys.

Per pastarąją parą Lietuvoje patvirtinti 1433 nauji COVID-19 ligos atvejai, nuo koronaviruso mirė 14 žmonių, trečiadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. Tai didžiausias šalyje per parą patvirtintų mirčių skaičius nuo pandemijos pradžios. Dėl kitų priežasčių mirė šeši žmonės. Nuo pandemijos pradžios COVID-19 liga šalyje užsikrėtė 28 tūkst. 262 asmenys, 21 tūkst. 339 – tebeserga, 6608 – pasveiko.

Nors Kėdainiai kol kas pagal susirgimų skaičių laikosi viduryje, sergančiųjų koronavirusu daugėja itin sparčiai. Kad virusą būtų galima suvaldyti, rajone imtasi visų aktyvių veiksmų: perkamos apsaugos priemonės, vykdomi patikrinimai, ligoninė įsteigė skyrių COVID-19 sergantiems pacientams, pradėti mobiliojo tyrimų punkto įrengimo darbai.  Medikai neslepia – laikas ypatingai sunkus, darbo be galo daug, o žmogiškieji resursai balansuoja ant ribos, kai tiesiog gali nebebūti kam gydyti žmonių.

Jungtinės Karalystės vyriausybė tikisi, kad „Pfizer Inc“ kuriama COVID-19 vakcina bus prieinama anksčiau, nei jų konkurentų „Astra Zeneca Plc“ ruošiama vakcina. Valdininkai įsitikinę, kad ši vakcina, kurią „Pfizer“ kuria kartu su vokiečių įmone „BioNTech SE“, bus tinkama skiepyti žmones jau iki Kalėdų, praneša „The Times“. Portalas tv3.lt jau rašė, kad Pirminiai „Pfizer/BioNTech“ gauti bandymų rezultatai rodo, kad jų gaminamos vakcinos efektyvumas siekia 90 proc.

Lietuvoje mirė jauniausias COVID-19 užsikrėtęs žmogus. Kaune gydytojams nepavyko išgelbėti vos virš trisdešimties metų vyro gyvybės. Tuo metu laboratorijos per vakar užfiksavo dar 1109-ias naujas infekcijas. Ligoninės užsipildė ne tik sostinėje, bet ir pajūryje. Klaipėdos universitetinė ligoninė skelbia, kad laisvos vietos nyksta žaibiškai. O Vilniuje į pagalbą vis labiau įsitraukia šalies kariuomenė. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras iš lėto virsta kareivių baze.

Darbdaviams raginant persirgusius koronavirusu asmenis būtinai tą įrodyti neigiamu testo rezultatu, ministras Aurelijus Veryga primygtinai pabrėžė, kad spaudimas darbuotojams neturi būti daromas. Jis priminė, kad naujos pasveikimo taisyklės yra nustatytos medikų. Reaguodamas į viešoje erdvėje pasirodžiusias žinutes dėl tam tikro psichologinio spaudimo pasveikusiems nuo COVID-19 darbuotojams ir prievolės testuotis ministras priminė, kad taip elgtis nereikėtų.

Ministro Aurelijaus Verygos nurodymas įvedus karantiną vaikams dėvėti kaukes mokyklose toliau kursto aistras. Tėveliai nuogąstauja, kad vaikams ne tik ims trūkti oro su kaukėmis, bet neva kad ir mokytojai jau ruošiami suteikti pagalbą tokiais atvejais. Savo ruožtu ministras dar kartą pakartojo, kad reikalavimo atšaukti kaukių dėvėjimo mokyklose neplanuojama.

Sausio mėnesį realu gauti pirmas koronaviruso vakcinų dozes, sako ministras Aurelijus Veryga. Tiesa, jis pridūrė, kad tokiu metu šalį galėtų pasiekti tik pirmosios skiepų dozės. Pasigirdus kitų šalių sveikatos politikų pranešimams, kad vakcinos jau galėtų atkeliauti sausio mėnesį ir galėtų būti pradėti skiepijimai, A. Veryga sutiko, kad toks scenarijus galimas.  „Dėl to, kada realu ar nerealu gauti vakciną, tai neatsakysiu.

Per parą nuo COVID-19 mirė 11 asmenų, tarp jų –  jauniausia koronaviruso auka nuo pandemijos pradžios. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovė Justina Petravičienė antradienį informavo BNS, kad 30-39 metų amžiaus grupei priklausęs asmuo, turėjęs kitų susirgimų, yra jauniausia koronaviruso auka nuo pandemijos pradžios. Šis mirties atvejis registruotas Kauno apskrityje.

Nuo sausio sergantieji onkologinėmis ligomis pacientai bei tie, kuriems reikalinga hemodializė, viešuoju transportu galės važinėti pigiau.  Seimas antradienį pritarė Transporto lengvatų įstatymo pataisoms, kurios minėtiesiems pacientams numato 80 proc. nuolaidą tolimojo, vietinio susisiekimo autobusais, troleibusais bei traukiniais.   Lengvata bus taikoma gyventojams, kuriems gydyti nuolat reikalinga hemodializė, ir juos palydintiems žmonėms.

Seimui pritarus, nuo 2021 metų sausio 1 d. išplėstinės praktikos vaistininkai galės teikti sveikatos priežiūros paslaugas gyventojams. Tai reiškia, kad pasiskiepyti nuo gripo ar kitų ligų būtų galima ir vaistinėje, o tai ypač aktualu, atsižvelgiant į sudėtingą epidemiologinę padėtį šalyje, taip pat siekiant užtikrinti nepertraukiamą medicinos paslaugų prieinamumą ir kokybę.

Apatinėje kaklo dalyje esanti drugelio formos liauka, atsakinga už hormonų veiklą ir gyvybines organizmo funkcijas, vadinama skydliauke. Šios endokrininės liaukos atliekamos funkcijos be galo svarbios, o pastarosioms sutrikus žmogus nedelsiant pajunta pablogėjusią sveikatą, nuovargį, darbingumo stoką, tačiau ne visada supranta, kad tai būtent sutrikusios skydliaukės pasekmės.

Ministras Aurelijus Veryga antradienį pasidalino nerimą keliančia žinia iš Danijos. Jis pranešė, kad dėl situacijos audinių fermose bus siūloma privaloma izoliacija grįžus iš šios ir galimai kitų šalių.  Ministras informavo kalbėjęs su ambasadoriumi Danijoje dėl koronaviruso plitimo šios šalis audinių fermose.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 1109 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejai.  284 iš jų registruoti Vilniaus, 242 Šiaulių, 235 Kauno, 153 Klaipėdos, 61 Alytaus, 40 Tauragės, 34 Marijampolės, 31 Panevėžio, 23 Telšių, 6 Utenos apskrityse.  Testų rezultatus nuo šiol siejant automatiškai, šiuo metu dar nėra ištirti arba į sistemą suvesti 968 netirti atvejų epidemiologinių tyrimų duomenys.

Per parą Lietuvoje patvirtinti 1096 nauji susirgimo COVID-19 atvejai. Kaip rašo delfi.lt, nuo koronaviruso mirė vienas žmogus. Kiek vėliau Nacionalinis visuomenės sveikatos centras patikslino, kad iš viso per pastarąją parą buvo nustatyta 1109 nauji koronaviruso atvejai, taip pat užfiksuota 11 mirčių.