Sveikata

Lietuvos Raudonasis Kryžius pastebi, kad įsibėgėjus antrajam karantinui, vis daugiau žmonių patiria stresą ir nerimą, todėl dabar itin svarbu atkreipti dėmesį ne tik į fizinę, bet ir į psichinę sveikatą. „Esame dar vienoje sudėtingoje, neapibrėžtoje situacijoje. Vieniems adaptuotis prie jos sekasi geriau, kitiems – sunkiau. Šiuo metu labai svarbu stebėti ir savo psichologinę būseną bei savijautą.

Net 26 proc. respondentų keičia vienkartines apsaugines medicinines kaukes kas kelias dienas, o 13 proc. daro tai rečiau nei kartą per savaitę, rodo ką tik atliktas reprezentatyvus „Eurovaistinės“ užsakymu atliktas tyrimas. Įsigaliojus karantinui kaukės visoje Lietuvoje tapo privalomos išėjus iš namų, tačiau jos vis dar dėvimos netaisyklingai.

Lietuvos vyriausioji epidemiologė Loreta Ašoklienė sako, kad koronaviruso atvejų skaičiaus augimas Lietuvoje ima lėtėti, yra ženklų, kad situacija pamažu stabilizuojasi, nors ir išlieka sudėtinga. „Situacija išlieka sudėtinga ir epidemiologiškai nepalanki (...), bet susirgimų skaičiaus kilimas nebėra toks spartus, kaip buvo prieš keletą savaičių, kai turėjome susirgimų skaičių augantį vos ne dvigubai ar trigubai kiekvieną savaitę“, – LRT radijui pirmadienio rytą sakė L. Ašoklienė.

Praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 1152 koronaviruso atvejai, rodo preliminarūs pirmadienio rytą Statistikos departamento paskelbti duomenys. Išsamesnę informaciją maždaug vidurdienį turėtų paskelbti Sveikatos apsaugos ministerija. Savaitgaliais paprastai atliekama mažiau tyrimų nuo koronaviruso nei darbo dienomis, tad ir nustatytų atvejų skaičius būna šiek tiek mažesnis.

Panašu, kad naujoji valdžia užsimojo keisti sveikatos apsaugos sistemą Lietuvoje ir apie tai jau užsiminė koalicijos sutartyje. Po sutarties paviešinimo kilo diskusijos, ar artimiausiu metu pacientai už jiems suteiktas kai kurias medicinines paslaugas turės oficialiai primokėti iš savo kišenės. Naujoji valdžia ne kartą išreiškė, kad vienas iš jiems svarbiausių prioritetų – sveikatos apsauga.

Toksikologai su nerimu stebi ryškėjančią tendenciją – vis daugiau tautiečių įninka į vaistus net nesusimąstydami, kad vartojami be gydytojo nurodymo jie pavojingi taip pat kaip ir narkotinės medžiagos. Specialistai neatmeta galimybės, kad tam įtakos galėjo turėti ir karantinas, kai daugiau laiko žmonės ėmė leisti užsidarę namuose, patyrė daugiau streso. Anot Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovo dr.

Medicinos fizikai – tai nedidelė profesionalų bendruomenė, dirbanti medicinos srityje ir padedanti medikams suprasti, kaip fizikiniai procesai taikomi medicinoje ir apsisaugoti nuo nematomo labai galingo fizikinio reiškinio – jonizuojančios spinduliuotės. Jų darbas yra nematomas, tačiau ypatingai svarbus diagnozuojant ir gydant ligas, parenkant tyrimus, sureguliuojant medicininės aparatūros skleidžiamą apšvitą taip, kad ji būtų maksimaliai naudinga ir minimaliai žalinga.

Imunitetas ir jo svarba atremiant virusų atakas tapo kaip niekad dažnai linksniuojamu klausimu koronaviruso pandemijos metu. Patarimus apie tai, kas ypač šiuo metu svarbiausia stiprinant imuninę sistemą, dalijantis profesorius Albertas Skurvydas sako tiesiai šviesiai – ją stiprinti būtina, bet tą daryti reikia vadovaujantis šaltu protu.

Naujas tyrimas parodė, kad imuninės ląstelės, kurios išsivysto koronavirusu persirgusiems žmonėms, skirtos kovoti su infekcija, kai kuriais atvejais ima pulti sveikus audinius. Emorio universiteto mokslininkai įtaria, kad netikslus šių agresyvių ląstelių taikinys gali būti pagrindinė vadinamosios „ilgosios COVID-19“, t. y. ilgą laiką išliekančių ligos simptomų, priežastis.

Širdies raumens pažeidimai, sukelti tokių veiksnių kaip miokardo infarktas, lemia negrįžtamus pokyčius šiame mūsų kūno organe, sako Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) ir JAV Temple universiteto profesorius Darius Balčiūnas. Tačiau kai kurių gyvų organizmų širdis net po pažeidimo sugeba regeneruotis. Pasak prof. D. Balčiūno, jei sugebėtume viename tokių organizmų – mažoje žuvelėje vykstančius procesus atkurti žmogaus kūne, atsirastų nauja viltis visai žmonijai.

Naujas tyrimas atskleidė, kad dietiniai gėrimai širdžiai kenkia ne mažiau, nei daug cukraus turinčios jų versijos. Prancūzijos mokslininkai ilgiau nei dešimt metų stebėjo 104 000 žmonių, aiškindamiesi, kiek cukringų ir becukrių gėrimų jie suvartoja. Buvo pastebėta, kad tiek cukringų, tiek becukrių gėrimų vartotojai daugiau nei 20 procentų dažniau serga širdies ligomis, patiria insultą ar infarktą, lyginant su tais, kurie gaiviųjų gėrimų vengia.

Daugiau nei pusė per penktadienį epidemiologiškai neištirtų naujų COVID-19 ligos atvejų į sistemą pateko vėlai naktį, šeštadienį vakare pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Centras patikslino, jog iš 1531 per praėjusią parą registruoto naujo atvejo, neištirti liko 714, tačiau 487 iš jų į sistemą pateko vėlai vakare ir naktį.

Nuolat akcentuojama, kad COVID-19 daug pavojingesnis lėtinių ligų turintiems žmonės. Viena jų – cukrinis diabetas. Kaip pabrėžia medikai, deja, jis susijęs tiek su didesne rizika susirgti koronavirusu, tiek su blogesne ligos išeitimi, t.y., mirtimi. Santaros klinikų Endokrinologijos centro vadovės gydytojos endokrinologės doc. Žydrūnės Visockienės teigimu, diabetikai paprastai yra poliligoniai ir turi puokštę įvairių nepalankių veiksnių, bloginančių išeitį.

Šeštadienį profesorius Vytautas Kasiulevičius pasidalijo Covid-19 plitimo Lietuvoje apžvalga. Jo teigimu – karantino įvedimas suveikė. Kaip rašė profesorius, nors koronaviruso plitimas mūsų šalyje lenkia daugelį Europos valstybių, o lietuviai vis dar daug laiko praleidžia vaikščiodami po parduotuves ar vaistines, yra ir pozityvių karantino įvedimo veiksnių. „Pirmoje skaidrėje matome, kad mūsų šalyje Covid-19 infekcijos plitimo greitis lenkia daugelį kitų Europos valstybių.

​Šiaulių teritorinė ligonių kasa sulaukia gyventojų klausimų, kiek kainuoja prisirašymo dokumentų tvarkymas ir medicinos dokumentų persiuntimas, keičiant pirmines sveikatos priežiūros paslaugas teikiančią gydymo įstaigą. Primename, kad už prisirašymo dokumentų tvarkymą gydymo įstaigai reikia sumokėti 0,29 euro. Keičiant įstaigą nepraėjus 6 mėnesiams nuo prisiregistravimo, reikia sumokėti 2,90 euro už prisirašymo dokumentų tvarkymą ir medicininės dokumentacijos persiuntimą.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) valdomų apsaugos priemonių nuo koronaviruso atsargų pervežimu ir sandėliavimu rūpinsis logistikos įmonė „Hoptrans logistics“. Vyriausybė tam šią savaitę skyrė 99,3 tūkst. eurų SAM sutaupytų lėšų asmens apsaugos priemonėms įsigyti. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga nurodė, kad naujo tiekėjo prireikė pasibaigus sutarčiai su „Lietuvos paštu“, iki šiol saugojusiu priemones.

Prekybos tinklas „Maxima“ praneša apie 9 naujus savo darbuotojų susirgimų COVID-19 infekcija atvejus bei per šią savaitę jau 14 pasveikusių darbuotojų. Penktadienį, lapkričio 13 dieną, koronavirusas nustatytas darbuotojams Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Kretingoje, Žiežmariuose ir Ventoje. Parduotuvėse ir kituose padaliniuose, kur dirbo COVID-19 susirgę darbuotojai, yra atlikta pilna dezinfekcija.

Koronaviruso genomo tyrimą atliekantys Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkai nustatė, jog pirmosios ir antrosios bangos sukėlėjai skiriasi, vienu metu įmanoma užsikrėsti keliomis koronaviruso atmainomis.  „Viename mėginyje netikėtai radome bent du skirtingus viruso variantus. Tai rodo, kad asmuo, užsikrėtęs koronavirusu, gali juo užsikrėsti ir dar kartą.

Iš 1531 naujo COVID-19 atvejo, patvirtinto praėjusią parą, 765 dar nėra ištirti, šeštadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Atvejų epidemiologiniai tyrimai šiuo metu yra vykdomi. 423 atvejai buvo užfiksuoti Vilniaus apskrityje, 230 – Šiaulių, 188 – Kauno, 177 – Klaipėdos, 171 – Alytaus, 97 – Tauragės, 86 – Panevėžio, 58 – Telšių, 45 – Marijampolės, 42 – Utenos apskrityse. 12 atvejų kol kas dar nėra priskirta jokiam šalies regionui dėl informacijos trūkumo.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtintas 1531 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejis.  423 atvejai buvo užfiksuoti Vilniaus apskrityje, 230 Šiaulių, 188 Kauno, 177 Klaipėdos, 171 Alytaus, 97 Tauragės, 86 Panevėžio, 58 Telšių, 45 Marijampolės, 42 Utenos apskrityse. 12 atvejų kol kas dar nėra priskirta jokiam šalies regionui dėl informacijos trūkumo.

Kol ligoninės nerimastingai skaičiuoja sparčiai tirpstančias koronaviruso pacientams skirtas lovas, situacija bando pasinaudoti užsistovėjusio nekilnojamo turto savininkai. Pakaunėje verslininkai parduoda didžiulį pastatų kompleksą miškų apsuptyje. Jis esą tinka Covid-19 ligoninei ir po šios ligos sveikstančiųjų reabilitacijai. Nors vieni tai vadina reklaminiu triuku, vietiniams gyventojams – juokai menki, jie šiaušiasi dėl tokios kaimynystės.

Praėjusią parą Lietuvoje nustatyta per 1,5 tūkst. naujų koronaviruso atvejų, rodo preliminarūs šeštadienio rytą Statistikos departamento paskelbti duomenys. Išsamesnę informaciją maždaug vidurdienį turėtų paskelbti Nacionalinis visuomenės sveikatos centras. Statistikos departamento duomenimis, šalyje fiksuotas 1531 naujas COVID-19 ligos atvejis. Remiantis Sveikatos apsaugos ministerijos penktadienio duomenimis, nuo pandemijos pradžios COVID-19 liga šalyje užsikrėtė 31 tūkst.

Visai neseniai Lietuvos ir Baltarusijos pasienio pradėjo veikti Astravo atominė elektrinė, kuri jau ilgą laiką Lietuvos piliečiams kelia nerimą. Prieš pat elektrinės atidarymą Vilniuje gyventojams pradėtos dalinti jodo tabletės, kaip pirmoji saugos priemonė, jei Astrave įvyktų pavojų keliantis incidentas. Penktadienio vakarą dalis Vilniaus gyventojų į savo mobiliuosius telefonus gavo trumpasias žinutes.

2066-ios naujos COVID-19 infekcijos. Tokį rekordišką skaičių Lietuvoje užfiksavo šalies laboratorijos. Tiesa, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga aiškina, kad griežtinti ribojimų dar nereikia. Esą karantino rezultatai šalyje dar nėra jaučiami. TV3 žinios pateikia naujausius vaizdus iš Santaros klinikų, kur gydomi sunkiausi COVID-19 ligoniai.

Pirmosios ir antrosios koronaviruso bangos sukėlėjų atmainos skiriasi. Įmanoma vienu metu užsikrėsti net keliomis koronaviruso atmainomis. Tai – tik keletas pirminių išvadų, paaiškėjusių plataus masto koronaviruso genomo tyrimuose, kuriuos atlieka Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkų grupė. „Rugsėjo 15 d. tarptautinėje virusų duomenų bazėje LSMU mokslininkų komanda su pasauliu pasidalijo pirmąja Lietuvoje nuskaityta koronaviruso genomo seka.

Pasirodžius pranešimams, kad Danijos, Ispanijos, Italijos, JAV, Nyderlandų ir Švedijos audinių auginimo ūkiuose nustatyta mutavusi koronaviruso (COVID-19) atmaina, Lietuva nuo lapkričio 16 d. imasi papildomų prevencijos priemonių ir įveda reikalavimą atvykstantiems iš šių valstybių atlikti COVID-19 ligos nustatymo testą.

Kilus šaršalui dėl reikiamų priemonių COVID-19 tyrimams atlikti stygiaus penktadienį Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją (NVSPL) pasiekė 100 tūkst. mėgintuvėlių. Visgi neatmetama, kad nuo tokių situacijų niekas nėra neapsaugotas ir ateityje, mat atsiranda sutrikimų rinkoje. NVSPL pranešė skubiai perkanti 220,5 tūkst. mėgintuvėlių po to, kai neįvyko rugsėjį skelbtas 410 tūkst. mėgintuvėlių pirkimas.

Koronavirusui Lietuvoje apkraunant medikus dvigubu krūviu, į pagalbą perkrautai medicinos sistemai pasiruošę ateiti vaistininkai. Lietuvos vaistinių asociacija (LVA) sako, kad rutininius darbus vaistininkai gali atlikti ir patys – tam užtektų priimti vos du politinius sprendimus. Asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė įsitikinusi, kad perkrautų sveikatos priežiūros įstaigų problema reikalauja greitų ir esminių sprendimų, o šalies vaistininkų pagalba gali būti greita išeitis.

„Šūvis į koją toks įsakymas“, – taip reaguoja patys medikai, nustačius tvarką, kad specialios jų komandos lankys namuose esančius COVID-19 pacientus. Kasdien infekcija užsikrečiant vis daugiau medicinos darbuotojų šeimos gydytojai neatsistebi naujais nurodymais. Jų teigimu, taip infekcija ne tik gali būti lengvai išnešiota, bet ir dar labiau priartėta prie sveikatos sistemos lūžio.

Sparčiai plintant koronavirusinei infekcijai, sveikatos apsaugos specialistai įvardija svarbiausias priemones, kaip tinkamai saugotis nuo klastingo viruso.  Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) specialistai įspėja, kad, lankantis viešose ir uždarose vietose, pavyzdžiui, parduotuvėse, vaistinėse ar turguose būtina laikytis ne mažesnio kaip 2 metrų atstumo nuo kitų žmonių.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 2066 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejai. 490 atvejai buvo užfiksuoti Vilniaus apskrityje, 343 Kauno, 319 Klaipėdos, 290 Šiaulių, 134 Marijampolės, 129 Panevėžio, 108 Telšių, 99 Tauragės, 80 Alytaus, 52 Utenos apskrityse. 19 atvejų kol kas dar nėra priskirta jokiam šalies regionui dėl informacijos trūkumo.

Atėjus šaltajam metų laikotarpiui, žmonių, besiskundžiančių išsausėjusiomis akimis ir nemaloniais viso to pojūčiais, akivaizdžiai padaugėja. Tam turi įtakos įjungiamas šildymas patalpose ir automobiliuose, sausėjantis oras ir kiti veiksniai. Kaip kovoti su akių išsausėjimu ir kokios kitos priežastys gali jas išprovokuoti, kalbamės su Kauno „Kardiolitos klinikų“ Akių centro gydytoja oftalmologe Rita Žiliene.

Per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 2066 nauji koronaviruso atvejai, devyni užsikrėtusieji mirė, penktadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. Tai didžiausias paros atvejų skaičius nuo pandemijos pradžios. Ministerijos skelbiamais duomenimis, nuo COVID-19 mirė iš viso 253 asmenys, praėjusią parą šis skaičius buvo 244. Dėl kitų priežasčių mirė 94 užsikrėtusieji COVID-19: tai trimis daugiau nei buvo ankstesnę parą. COVID-19 tebeserga 24 tūkst.

Šalyje nemažėjant koronavirusu sergančių žmonių, farmacininkai sako pastebintys, kad klientai reaguoja į viešoje erdvėje pasirodančią informaciją ir dažnai ieško vaistų, kurie skelbiami naudingais, sergant šia liga. Pasirodžius informacijai, kad tam naudingas aspirinas, šio vaisto vaistinėje per savaitę buvo įsigyta beveik 50 proc. daugiau, nei savaitę iki žinutės.

Cukrinis diabetas – klastinga lėtinė metabolinė liga, kuria Lietuvoje serga daugiau nei 100 tūkst. gyventojų. Tiesa, Tarptautinės diabeto federacijos duomenimis, pasaulyje ši liga yra diagnozuota tik pusei ja sergančiųjų suaugusiųjų, o kasmet diabetas nustatomas vis jaunesniems asmenims. Ekspertų teigimu, diabeto kaina tiek žmogaus gyvenimo kokybei, tiek piniginei – didžiulė, tačiau 90 proc. diabeto atvejų galima išvengti arba sušvelninti.

Penktadienio rytą VUL Santaros klinikos pasidalijo nuotraukomis iš kasdienio darbo kovoje su Covid-19 pacientų gyvybėmis.  „Daugelis norėtų nors akies krašteliu dirstelėti už priėmimo-skubios pagalbos, palatų durų ir įsitikinti savomis akimis, kad jų artimasis prižiūrėtas, nepamirštas, gydomas. Deja, ligoninė – ne muziejus ir tokioje vietoje, kur vyksta kova su pavojingu virusu, ekskursijos neorganizuojamos.

Kalio jodido tablečių dalinimą vaistinėse vilniečiams planuojama pratęsti dar mėnesiui, sako sostinės mero atstovė spaudai Ieva Dirmaitė. „Tiems, kurie nespės (atsiimti tablečių – BNS), tikrai galvojame sprendimus, ko gero, tą receptą pratęsime dar mėnesiui“, – LRT radijui penktadienį sakė ji. Kalio jodido tabletes Vilniuje šiuo metu atsiimti galima iki lapkričio 17 dienos. I. Dirmaitės teigimu, tą jau padarė apie 40 proc. sostinės gyventojų.

Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyta per 2 tūkst. naujų koronaviruso atvejų, rodo preliminarūs Statistikos departamento duomenys. Išsamesnę informaciją maždaug vidurdienį turėtų paskelbti Sveikatos apsaugos ministerija. Statistikos departamento duomenimis, šalyje fiksuoti 2062 nauji COVID-19 ligos atvejai. Tai – didžiausias naujų atvejų skaičius per parą šalyje nuo pandemijos pradžios.

Tragediją patyrusi šeima gedi trijų šeimos narių, per penkias dienas mirusių nuo koronaviruso. Gladys Lewis (74) mirė praėjusį ketvirtadienį Karališkojoje Glamorgano ligoninėje Ynysmardy mieste pietų Velse, užsikrėtusi koronavirusu. Jos sūnus Deanas (44), trijų vaikų tėvas, kitą dieną mirė savo namuose.

Dar pusantro tūstančio naujų COVID-19 atvejų. Tiek Lietuvos laboratorijos užfiksavo per dieną. Tiesa, tai tik pradžia. Prezidentūros Sveikatos ekspertų taryba aiškina, kad blogiausi laikai į Lietuvą dar neatėjo. Esą užsikrėtimo pikas Lietuvoje bus po 2 savaičių.  Susirgo ir dar viena parlamentarė. Koronavirusą pasigavo buvusi sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė. Kiekvieną kartą kai COVID-19 užsikrečia parlamentaras, Seime vyksta papildomi patalpų dezinfekcijos darbai.

Nenumaldomai baigiantis rudens sezonui ir artėjant žiemai, ne vienas vis dažniau pasiskundžia subjurusia nuotaika, mieguistumu, energijos stoka. Tokia savijauta gali įspėti apie vitamino D, kuris yra labai svarbus žmogaus organizmui, trūkumą. Specialistai nurodo, kad tai yra pasaulinė problema, mat šio vitamino trūksta daugiau nei milijardui žmonių.

Mutavusi SARS-CoV-2 versija gali būti dar labiau užkrečiama, nei pirminė. Daugiau nei 5 tūkst. COVID-19 pacientų tyrimas Hiustono ligoninėje parodė, kad 99,9 proc. užsikrėtimų buvo sukelti šios pakitusios viruso versijos, vadinamos D614G. Ši mutavusi viruso versija yra atsakinga už 85 proc. užsikrėtimų, tad tai patvirtina kad mutavusi viruso versija yra labiau užkrečiama už pirminę. D614G šiuo metu yra labiausiai paplitusi koronaviruso atmaina. Pirmą kartą ji pasirodė vasario mėnesį Europoje.

Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui (NVSC) nebespėjant atlikti visų užsikrėtimo koronavirusu epidemiologinių tyrimų, susirgusieji raginami patys elgtis atsakingai ir įspėti savo kontaktus. „Kiekvieną kartą prašome ir primename, kad (...) susirgęs asmuo niekur nesiblaškytų, tiesiog padėtų būtent savo buvimu namie ir padėtų įspėti kontaktus“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė NVSC užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė.

Dėl kontakto su Rimante Šalaševičiūte, kuriai nustatytas koronavirusas, turės izoliuotis parlamente šalia sėdintis frakcijos kolega, žemės ūkio ministras Andrius Palionis. „Kol kas vienintelis, šalia sėdėjo“, – BNS ketvirtadienį sakė socialdarbiečių lyderis Gediminas Kirkilas. Arčiausiai R. Šalaševičiūtės sėdi būtent A. Palionis, taip pat Vytautas Kamblevičius, o eilėje žemiau – Rimantas Sinkevičius, Irena Šiaulienė ir G. Kirkilas. Jis teigė kol kas nesulaukęs paliepimo saviizoliuotis.

Ketvirtadienį Nacionalinis visuomenės sveikatos centras kartu su rinkodaros agentūra „MP agency“ pristatė iniciatyvą „Įveiksime kartu“, pagal kurią dėl daugėjančių koronaviruso atvejų skaičiaus buvo įsteigtas laikinasis skambučių centras.  Naujasis centras veiklą pradėjo vakar, jis įkurtas viešbučio „Panorama“ konferencijų centre.  „Vienas Covid-19 užsikrėtęs asmuo vidutiniškai turi 10–20 didelės rizikos kontaktų.

Lapkričio 12 dienos duomenimis, Santaros klinikose gydomi 132 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų 17 – Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje. Iš 132 COVID-19 sergančiųjų – 2 vaikai.  Vienoje ligoninėje gydyti visų Covid-19 sergančiųjų galimybės nėra, todėl Vilniaus regione be paslaugas organizuojančios ir pagrindinę pagalbą tokiems pacientams teikiančios įstaigos – Santaros klinikų, yra ir atraminės ligoninės.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad Vilniaus miesto savivaldybei nebūtų lengva įrengti laikinąją COVID-19 ligoninę parodų centre „Litexpo“, nes reikėtų spręsti klausimus dėl medikų darbo ir įrangos pritaikymo. „Nepaisant gerų norų ir planų, matyt, kad savivaldybei nebūtų lengva realizuoti tokį planą. (...) Neužtenka rasti patalpą ir nuvežti ten lovų“, – spaudos konferencijoje sakė ministras.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologė Daiva Razmuvienė sako, kad išaugęs senjorų sergamumas koronavirusu ir mirtingumas nuo jo gali būti siejamas su ilguoju Vėlinių savaitgaliu. „Galima drąsiai sakyti, kad būtent Vėlinių laikotarpiu mes, ko gero, nesugebėjome atlaikyti su visomis mūsų rekomendacijomis“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė D. Razmuvienė. Jos teigimu, vien per lapkričio mėnesį registruotos 78 mirtys. „Vien per lapkričio 11 dienų“, – teigė epidemiologė.

Nors kai kurie medikai abejoja kaukių naudingumu jas dėvint viešose atvirose erdvėse, kai neturima artimo kontakto su kitais asmenimis, ministras Aurelijus Veryga kategoriškas – tvarkos koreguoti neplanuojama, o kokios nors išimtys tik sukurtų sąlygas ginčams. Įvedus karantiną kaukės tapo privalomos visose – net ir atvirose – viešose vietose. Tai vėl sukėlė dalies visuomenės pasipiktinimą.