Sveikata

Ant delnų, pėdų ar kitų kūno vietų atsiradusios karpos pirmiausiai siejamos su estetine problema. Tačiau jos signalizuoja kur kas gilesnę sveikatos bėdą – karpos yra virusinis odos susirgimas, dažniausiai atsirandantis nusilpus imunitetui. BENU vaistininkas Marius Lukštaraupis pabrėžia, kad karpų sukėlėjai yra virusai, todėl jomis galima užsikrėsti tiesioginio kontakto metu. Atsiradus karpoms, būtina ne tik jas gydyti, bet ir stiprinti imunitetą.

Ligoninėse gydomi 1776 COVID-19 pacientai, 126 iš jų – reanimacijoje, penktadienį pranešė Statistikos departamentas. Deguonis reikalingas 917 pacientų, 81 asmeniui taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija. Šiuo metu užimta apie daugiau nei pusė ligoninių lovų 8 919 iš 16 tūkst.

Arterine hipertenzija Lietuvoje serga kas trečias į medikus besikreipiantis pacientas – jiems diagnozuojamas padidėjęs kraujo spaudimas. Bene kasdien savo darbe su tokiais pacientais susiduriantys vaistininkai sako pastebintys, kad žmonėms dar trūksta žinių, koks kraujospūdis laikomas normaliu ir kaip teisingai jį pasimatuoti.

2020 metais pasaulio dėmesį prikaustė COVID-19 pandemija ir jos poveikis žmonių sveikatai, visuomenės gyvenimui. COVID-19 dar kartą parodo, kaip sveikata yra susijusi su kitomis kritinėmis problemomis, tokiomis kaip žmonių nelygybė, žmogaus teisės, lyčių lygybė, socialinė apsauga ir valstybės gerovė. Specialistai ragina nenumoti ranka į kitas, daug labiau įsisenėjusias bėdas.

Per pastarąją parą Lietuvoje patvirtinti 2339 nauji COVID-19 ligos atvejai, dėl koronaviruso mirė 22 žmonės, penktadienį pranešė Statistikos departamentas. Tai didžiausias iki šiol per parą patvirtintų atvejų skaičius nuo pandemijos pradžios. Dėl kitų priežasčių mirė 19 užsikrėtusiųjų. Nuo pandemijos pradžios COVID-19 liga šalyje užsikrėtė 56 tūkst. 95 asmenys, 41 tūkst. 897 – tebeserga, 13 tūkst. 514 – pasveiko.

Jeigu situacija dėl koronaviruso plitimo ir toliau negerės, kitą savaitę Vyriausybė gali svarstyti papildomus ribojimus, sako kadenciją baigiantis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. „Gali būti, aš tikrai manau, kad gali būti tų priemonių imtasi ir nelaukiant valdžios pasikeitimo, juo labiau, kad tai dar, matyt, savaitę užtruktų“, – lrt radijui penktadienį sakė ministras.

Būsimoms vakcinoms nuo koronaviruso laikyti planuojama įsigyti du ultra žemos temperatūros šaldiklius, BNS informavo Ekstremalių sveikatai situacijų centras (ESSC). Centro teigimu, kiekvieno iš jų talpa turėtų būti ne mažesnė nei 700 litrų. „Minimali reikalaujama talpa yra 700 litrų, tačiau neaišku kokia talpa bus pasiūlyta tiekėjų. 700 litrų šaldiklyje galima saugoti daugiau nei 325 tūkst. vakcinos dozių“, – rašoma BNS pateiktuose atsakymuose.

Kol kas nėra pagrindo nuogąstauti, kad nuo audinių žvėrelių ūkiuose koronavirusu užsikrės žmonės, sako laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. „Kelia nerimą tai, kad ir į Lietuvos audinių ūkius atkeliavo virusas, jis prieš tai buvo nustatytas ir keletoje kitų valstybių.

Epidemiologinius užsikrėtimų koronavirusu tyrimus atliekantis Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) automatiškai negauna dalies užsikrėtusiųjų kontaktų ir turi jų ieškoti pats. „Apie pusės žmonių numerius mes dar turime susirasti patys“, – portalui lrytas.lt sakė NVSC Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė. Pasak jos, centras gauna tuos numerius, kurių tyrimų užsakymai yra formuojami per Karštąją liniją, tačiau jie epidemiologus pasiekia su 8 valandų vėlavimu.

Koronavirusu Lietuvoje serga jau ne tik žmonės, bet ir audinės. Veisykloje prie Jonavos nugaišo beveik 200 audinių ir testai parodė, kad dalis jų užsikrėtusios koronavirusu. Kad virusas audinėse būtų mutevęs kaip Danijoje duomenų nėra. Koronavirusui plintant jau ir tarp gyvūnų, Aurelijus Veryga ragina lietuvius Kalėdas sutikti namie ir nesisvečiuoti. Tuo metu naujosios vyriausybės nariai riboti susitikimų per šventes dar nedrįsta ir ketina stebėti, kaip toliau virusas plis.

Žvelgiant į kelių metų skiepų nuo gripo istoriją, išryškėja kiekvieno rudens problema – artėjant sergamumo sezonui, skiepų trūksta, jų pristatymas vėluoja. Šiemet, kai siekiant išvengti COVID-19 komplikacijų medikai primygtinai rekomendavo vakcinuotis nuo gripo, skiepų trūkumas buvo itin skaudus. Užsako remiantis spėjimais Pasak Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prof. habil. dr.

Kovos su COVID-19 smaigalyje dirbanti slaugytoja Onė Bartkienė atvira – nuotaikos medikų stovykloje šiandien slogios. Kaip pasakoja ji, maišosi nuovargis, apmaudas ir pyktis, ir galo visam tam dar nematyti. Medikė nuogąstauja, kad situacija gali tik blogėti, mat lietuvių šventimo įpročiai po Naujųjų metų ligoninėms gali „padovanoti“ naujų pacientų bangą.

Molėtų medikams nepavyko išgelbėti jauno vyro gyvybės. Ligoninės priėmimo skyriuje mirė 39-erių metų vyras, kuriam prieš savaitę diagnozuotas susirgimas koronavirusu. Molėtų rajono ligoninės direktorius Vaidotas Grigas „Anykštai“ sakė, kad vyras nuo koronaviruso gydėsi namuose, jam nualpus buvo iškviesti medikai. „Greitosios automobilyje jis buvo reanimuojamas. Deja, gyvybės išgelbėti nepavyko. Mirė priėmimo skyriuje“, – „Anykštai“ sakė V. Grigas.

Koronavirusas nustatytas Jonavos rajone esančiame ūkyje laikomoms audinėms, BNS ketvirtadienį informavo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). „Ūkyje staiga pradėjus gaišti audinėms, buvo paimti mėginiai. Atlikus tyrimus, nustatyta, kad audinės buvo užsikrėtusios šia infekcine liga“, – sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovė Jurgita Savickaitė.

Ėmus trūkti būtinų priemonių COVID-19 tyrimams atlikti laboratorija paskelbė vykdysianti patobulintus pirkimus neskelbiamų derybų būdu. Viešųjų pirkimų tarnybai (VPT) pareiškus, kad tai prieštarauja įstatymams, Aurelijus Veryga rėžė tiesiai šviesiai – tegu užuot komentavusi tarnyba pati padaro nors vieną pirkimą. „O gal nori Viešųjų pirkimų tarnybą paimti ir nupirkti? Jei jie taip gerai žino, ką galima ir ko ne. Iš tikrųjų tai jau atsibodo tie jų komentarai.

Nors COVID-19 susirgimų augimas ir sulėtėjo, konstatuojama, kad karantinas neveikia tiek, kiek norėtųsi. Anot Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovės Gretos Gargasienės, tikrojo karantino efekto galima laukti tik po 40-ies dienų. Laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga dar anksčiau pažymėjo, kad nėra taip, kad karantinas apskritai neveiktų, tačiau neatmetama galimybė ir griežtinti ribojimus.

Lapkričio 26 dienos ryto duomenimis, VUL Santaros klinikose gydomi 155 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų 31 – Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje. Iš 155 COVID-19 sergančiųjų – 1 vaikas. Iš visų COVID-19 gydomiems pacientams skirtų stacionaro vietų Santaros klinikose užimta 93 proc., reanimacijos ir intensyviosios terapijos – 62 proc.

Iš 2104 naujų koronaviruso atvejų dar nėra ištirti 756 susirgimai, ketvirtadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). „Testų rezultatai yra susieti automatiškai. Šiuo metu dar nėra ištirti 756 atvejai. Jų tyrimai vyksta šiuo metu“, – rašoma pranešime. Iš 2104 naujų atvejų po 441 buvo užfiksuota Vilniaus ir Kauno, 291 – Šiaulių, 259 – Klaipėdos, 194 – Panevėžio, 126 – Alytaus, 104 – Tauragės, 94 – Marijampolės, 78 – Telšių, 62 – Utenos apskrityse.

Kitą savaitę planuojama Lietuvoje įteisinti greitųjų antigenų testų naudojimą, tačiau jų įsigijimas didesniu mastu užtruks, sako laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. „Žinoma, kad mes juos įteisinsime. Tikėtina, kad kitą savaitę turėsime patvirtintą tvarką“, – ketvirtadienį per Seimo valdybos posėdį sakė jis. Kita vertus, ministras pabrėžė, jog greitųjų antigenų naudojimo tvarkos nustatymas nereiškia, kad greitu metu jie bus pradėti masiškai naudoti.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 2104 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejai. 441 atvejai buvo užfiksuoti Vilniaus apskrityje, 441 Kauno, 291 Šiaulių, 259 Klaipėdos, 194 Panevėžio, 126 Alytaus, 104 Tauragės, 94 Marijampolės, 78 Telšių, 62 Utenos apskrityse. 14 atvejų kol kas dar nėra priskirta jokiam šalies regionui dėl informacijos trūkumo.

Lietuvoje jau veikia koronaviruso (COVID-19) plitimui stabdyti skirta mobilioji programėlė „Korona Stop LT“. Jos tikslas – informuoti žmones, kad jie buvo arti koronavirusu (COVID-19) užsikrėtusių asmenų ir padėti nutraukti viruso plitimo grandinę. Mobilioji programėlė „Korona Stop LT“, kaip praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, pasitelkdama savanoriškai naudotojų pateiktą informaciją, padeda nutraukti koronaviruso infekcijos (COVID-19) plitimo grandinę.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), atsižvelgęs į viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją, neva situacija dėl Lietuvos Respublikos Seimo narių izoliacijos susiklostė dėl kažkokių kažkieno politinių motyvų, atkreipia dėmesį, kad NVSC šiuo visai šaliai ir visam pasauliui sudėtingu metu vykdo patikėtas funkcijas – užtikrinti infekcijos prevenciją ir stabdyti jos plitimą.

Pandemija ir artėjanti žiema paskatino žmones atidžiau žvelgti į savo sveikatą ir rūpintis organizmo stiprinimu. Gydytojai tikina, kad vitaminų vartojimas yra sveikintinas įprotis, tačiau tuo nereikėtų piktnaudžiauti – rimtų sveikatos sutrikimų gali sukelti ne tik vitaminų bei mikroelementų trūkumas, bet ir perteklius, kuris kai kuriais atvejais gali baigtis net mirtimi.

Ligoninėse gydomi 1704 COVID-19 pacientai, 121 iš jų – reanimacijoje, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Deguonis reikalingas 916 pacientų, 75 asmenims taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija. Šiuo metu užimta apie daugiau nei pusė ligoninių lovų 9 027 iš 16 tūkst.

Vaistų gamintojai kreipėsi į ministrę pirmininkę bei valdančiosios koalicijos partnerius su raginimu keisti nuo sausio 1-osios įsigaliojančią naują vieno gamintojo sudėtinių vaistų kompensavimo tvarką. Pasak jų, įsigaliojus naujajai tvarkai keisis galimai net 210 tūkst. pacientų gydymas, o valstybei tai kainuos papildomus 2,5 mln. eurų.

Per pastarąją parą Lietuvoje patvirtinti 2104 nauji COVID-19 ligos atvejai, dėl koronaviruso mirė 17 žmonių, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Dėl kitų priežasčių mirė aštuoni užsikrėtusieji. Nuo pandemijos pradžios COVID-19 liga šalyje užsikrėtė 53 tūkst. 757 asmenys, 40 tūkst. 459 – tebeserga, 12 tūkst. 655 – pasveiko. Nuo koronaviruso Lietuvoje iš viso mirė 449 žmonės, dėl kitų priežasčių – 194 užsikrėtusieji. Per praėjusią parą ištirta 11 tūkst.

Dėl pandemijos moterys nukentėjo labiau nei vyrai. „Sodra" nustatė, kad būtent moterys šiemet dažniau už vyrus prarado darbus.  Be to, vyriausybė keičia paramą nuo pandemijos nukentėjusiam smulkiam ir vidutiniam verslui. Subsidijos bus mokamos visoms bent 30 proc. apyvartos netekusioms įmonėms, nesvarbu, iš kokio sektoriaus. O subsidijų dydis priklausys nuo pernai sumokėto gyventojų pajamų mokesčio.

Sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai paskelbus, kad sausio mėnesį būtų realu gauti pirmąsias Covid-19 vakcinų dozes, tuo suabejojo profesorius Vytautas Usonis. Jis teigė, kad pakels taurę šampano, jei tik vakcina sausį atkeliaus. Jo manymu, kitų metų rudenį būtų galima pradėti plataus mąsto skiepijimo kampaniją, o Covid-19 vakcina pas mus neturėtų būti privaloma.

Darbo valandų neskaičiuojam, svarbiausia – pacientai, sako Respublikinės Klaipėdos kovidinio padalinio vadovas Marius Zolubas ir priduria, kad šiuo metu tenka suktis tarsi dirbant karo sąlygomis, ypač sudėtinga trūkstant ir gydytojų, ir slaugytojų. Nuo lapkričio pradžios Respublikinės Klaipėdos ligoninės D korpuse arba, kaip vadina patys medikai, kovidiniame padalinyje, gydomi sunkios ir kritinės būklės pacientai, sergantys COVID-19 liga.

Savaitės pabaigoje Lietuvos ligoninėse turėtų būti gydoma nuo 1,9 tūkst. iki 2,1 tūkst. COVID-19 pacientų, BNS trečiadienį informavo Sveikatos apsaugos ministerija. Jos duomenimis, jei šalyje laikysis praėjusių septynių dienų COVID-19 lovų užimtumo augimo tendencijos, jose savaitės pabaigoje bus gydomi 1887 pacientai, jei 14 dienų augimo tendencijos – 2094 pacientai. Didžiausias lovų užimtumas prognozuojamas Vilniaus apskrityje – atitinkamai 630 ir 648 pacientai.

Karantino laikotarpiu skubi pagalba turėtų veikti įprastai. Tačiau dėl stipraus skausmo pilvo srityje į Kauno klinikų skubiosios pagalbos skyrių atvykęs vyras priimtas nebuvo. Jau prie durų asmeniui buvo pasakyta, kad jo priimti įstaiga negalės. Į skubios pagalbos skyrių nepriėmė Į tv3.lt naujienų portalo redakciją kreipėsi skaitytojas Arūnas Budrevičius, kuris pasakojo, kad jau kurį laiką skundžiasi pilvo skausmais. „Man yra būtina pilvo operacija.

Kiekvienam iš mūsų yra svarbūs pojūčiai, o ypač – augančiam vaikui. Būtent jie lemia vaiko elgesį, prisitaikymą aplinkoje ir dėmesio sutelkimą. Tačiau ką daryti, jeigu vaikas turi elgesio problemų ir kas gali išduoti esamus raidos sutrikimus? Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaiko raidos centro Vaikų ankstyvosios reabilitacijos skyriaus vedėja, vaikų neurologė Laima Mikulėnaitė sako, kad pojūčiai yra svarbūs kiekvienam žmogui, nes tai yra pagrindinės mūsų sistemos, per kurias me...

Tomas prisimena, kad pirmieji ligos simptomai pasireiškė vairuojant automobilį. „Gerai, kad staiga ištikęs priepuolis buvo trumpas ir mašiną pavyko suvaldyti. Tačiau vėliau sutriko koordinacija, todėl nieko nelaukdamas kreipiausi į medikus. Apie tai, jog man – melanoma su daugybinėmis metastazėmis galvoje, net neįtariau ”, – pasakojimą pradeda 46-erių metų vyras, kuriam iš viso kovo mėnesį nustatytos 40 metastazinių židinių galvos smegenyse.

Ši savaitė parodys, kokių priemonių reikia imtis papildomai, teigė Aurelijus Veryga, reaguodamas į vėl padidėjusius COVID-19 susirgimų skaičius. Visgi jis pabrėžė, kad komendanto valandai įvesti reikėtų Seimo sprendimo. Laikinasis sveikatos apsaugos ministras nebuvo linkęs sutikti, kad karantinas neveikia, tačiau neatmetė galimybės ir dėl griežtesnių priemonių. „Karantinas gal neveikia tiek, kiek norėtume, bet kad jis visiškai neveikia, nedrįsčiau taip sakyti.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) primena, kad pranešti apie nepageidaujamą reakciją į vakciną gali pats pacientas, užpildydamas elektroninę Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) pranešimo formą. Jei pacientas neturi galimybės užpildyti elektroninę formą, jis gali užpildyti popierinę pranešimo formą, skirtą pacientams ir siųsti ją: el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.

Lapkričio 25 dienos ryto duomenimis, VUL Santaros klinikose gydomi 163 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų 33 – Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje. Iš 163 COVID-19 sergančiųjų – 4 vaikai. Iš visų COVID-19 gydomiems pacientams skirtų stacionaro vietų Santaros klinikose užimta 95 proc., reanimacijos ir intensyviosios terapijos – 66 proc.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) nustatė, kad, taikant prevencines priemones, mirties nuo vėžio atvejų skaičius galėtų sumažėti net 32 proc., o efektyvų gydymą – dar 26 proc. Statistika daug žadanti, tik, deja, siaučiant COVID-19 pandemijai, onkologinius pacientus gydyti ir stebėti tapo sudėtingiau.

Per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 2289 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejai. 606 iš jų registruoti Vilniaus, 559 Kauno, 267 Klaipėdos, 231 Šiaulių, 145 Panevėžio, 142 Marijampolės apskrityse. Dar 87 infekcijos atvejai patvirtinti Alytaus, 83 Telšių, 76 Tauragės ir 71 Utenos apskrityse. Skelbiama apie 23 mirtis. 22 nauji užsikrėtimo atvejai kol kas dar nėra priskirti jokiam šalies regionui dėl informacijos trūkumo.

Į ilgiau besitęsiantį gerklės skausmą negalima žiūrėti atsainiai ne tik dėl to, kad negydant ligos prastėja sergančiojo gyvenimo kokybė. Gydytoja otorinolaringologė Vilija Kardišienė pabrėžia, kad tik specialistas gali tiksliai atsakyti, ar pacientą gerklės skausmas kamuoja dėl sezoninio viruso, ar šis simptomas liudija apie išties rimtą ligą.

Sveikatos sutrikimai „jaunėja“: kas dešimtas jaunas žmogus prisipažįsta turįs aukštą kraujospūdį ir padidėjusį cholesterolį. Kas trečias šalies gyventojas mano, kad turi padidintą kraujospūdį ir cholesterolio kiekį kraujyje, atskleidė reprezentatyvus visuomenės nuomonės tyrimas. O kaip yra iš tikrųjų? Bendrovė „Spinter tyrimai“ spalio 19–29 dienomis atliko Lietuvos gyventojų apklausą. Joje dalyvavo 1009 asmenys, kurių amžius 18–75 metai.

Ligoninėse gydomi 1707 COVID-19 pacientai, 126 iš jų – reanimacijoje, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas. Deguonis reikalingas 924 pacientams, 82 asmenims taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija. Šiuo metu užimta apie pusė ligoninių lovų 8 982 iš 16 tūkst.

Per pastarąją parą Lietuvoje patvirtinti 2289 nauji COVID-19 ligos atvejai, nuo koronaviruso mirė 23 žmonės, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas. Dėl kitų priežasčių mirė 19 užsikrėtusiųjų. Nuo pandemijos pradžios COVID-19 liga šalyje užsikrėtė 51 tūkst. 655 asmenys, 38 tūkst. 755 – tebeserga, 12 tūkst. 282 – pasveiko. Nuo koronaviruso Lietuvoje iš viso mirė 432 žmonės, dėl kitų priežasčių – 186 užsikrėtusieji. Per praėjusią parą ištirti 12 tūkst.

Respublikinės Panevėžio ligoninės Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus medikai laimėjo ginčą prieš ligoninės administraciją dėl neišmokėtų priedų už darbą su įtariamais COVID-19 pacientais, pranešė naujienų portalas lrt.lt. Darbo ginčų komisija lapkričio pradžioje įpareigojo ligoninę išmokėti priedus ir delspinigius visiems skundą teikusiems 135 šios ligoninės medikams. Portalo teigimu, tam gali prireikti per 400 tūkst. eurų.

Nors kol kas oficialiai nepatvirtinta nė viena vakcina, Lietuva iš penkių gamintojų jau sutarė įsigyti net 7 milijonus vakcinos dozių – gerokai daugiau nei reikia visai populiacijai paskiepyti. Atsisakyti šių vakcinų jau nebegalima, tačiau jų perteklių bus galima padovanoti ar perparduoti kitoms šalims. Pirmosios vakcinos dozės Lietuvą pasiekti turėtų po Naujųjų, tačiau masinis skiepijimas prasidės gerokai vėliau. Specialistų klausėme, kada anksčiausiai ir kas gautų skiepą.

Su nekantrumu laukiant pirmųjų COVID-19 vakcinų specialistai ragina nedelsti ir jau dabar rūpintis, kur ją ketinama laikyti ir kaip paskirstyti šalies gyventojams. Mat tokios vakcinos, kurią siūlo dabar jų kūrimo lenktynėse pirmaujančios kompanijos, dar nebuvo – ją transportuoti ir laikyti gali tekti net prie -70°C temperatūros.

Per paskutinę parą – 1169 nauji COVID-19 atvejai ir dar 17 mirčių. COVID-19 sergančių, Lietuvos ligoninėse gulinčių pacientų skaičius artėja prie 2 tūkstančių. Dėl to valdžia griebiasi beprecedentės naujovės. Sveikatos apsaugos ministerija nori įvesti Lietuvos medikams priverstinę pareigą gydyti COVID-19 ligonius, net ir tada, kai gydytojai ar slaugytojai nenori keltis į kitą gydymo įstaigą ar keisti savo darbo pobūdį.

COVID-19 vakcinos transportavimo paslaugas bus siekiama įsigyti iš jos gamintojų, Lietuvoje perkami šaldikliai šiai vakcinai laikyti, antradienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Ministerija praneša parengusi gyventojų vakcinacijos nuo koronaviruso priemonių planą, pirmą šio plano užduotį – vakcinos atgabenimą į Lietuvą ir jos tinkamą sandėliavimą – pavesta įgyvendinti Ekstremalių sveikatai situacijų centrui.

Europos Sąjunga antradienį paskelbė pasirašysianti šeštą kontraktą dėl būsimų vakcinų nuo COVID-19, kuriuo bus numatyta nupirkti iki 160 mln. JAV firmos „Moderna“ kuriamų skiepų dozių. „Kaip rodo klinikinių bandymų rezultatai, ši vakcina galėtų būti labai veiksminga prieš COVID-19“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.