Sveikata

Kamuoja nuotaikų kaita, nuovargis, pasikartojantys virškinimo sutrikimai? Neapsigaukite, šiuos negalavimus sukelia ne tik nuolatinis šiuolaikinio gyvenimo palydovas stresas ar patiriama įtampa. Suprastėjusi savijauta gali signalizuoti, kad metas pasitikrinti vieną labai svarbų vidaus organą – skydliaukę.  Pasak Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojos endokrinologės Ingos Fomčenko, tai mažas, bet labai svarbus organas, kurio sutrikimai kamuoja net apie trečdalį Lietuvos gyventojų.

Šiandien Lietuvoje nustačius dar vieną rekordinį naujų koronaviruso atvejų skaičių, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ Sveikatos ekspertų tarybos narys dr. Vaidotas Zemlys-Balevičius teigė, jog jeigu greitu nesiimsime papildomų priemonių, tokie skaičiai taps kasdienybe. Jo nuomone, padėtį šalyje šiuo metu galima lyginti su degančiu namu, o laiko svarstymams jau nebeliko.

Kuršėnuose mirė 37-erių sunkiaatletis Haroldas Šulcas. Tuo metu Kėdainių ligoninė išsinuomojo furgoną mirusiųjų kūnams laikyti. Per vakar Lietuvos laboratorijos nustatė didžiausią iki šiol – 2450 naujų COVID-19 infekcijų skaičių. Mirė dar 17 žmonių. Lietuva pagal sergamumą Europoje rikiuojasi trečioje vietoje. Laikinoji Vyriausybė griežčiausių priemonių nesiima, o naujas formuojamas Ingridos Šimonytės ministrų kabinetas konkretaus plano neturi.

Aukštas kraujospūdis, arba arterinė hipertenzija, bei jį dažnai lydintis padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje yra vienos dažniausių Lietuvoje diagnozuojamų ligų. Šių ligų gydymą specialistai vadina procesu, reikalaujančiu tiek mediko dėmesio, tiek paciento įsitraukimo, o pastarąjį kartais sudėtinga užtikrinti dėl to, kad žmones išvargina kasdienis didelio medikamentų kiekio vartojimas.

Seimas pritarė Sveikatos reikalų komitetui ir grąžino Vyriausybei tobulinti 2021 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, kuriuo siūloma patvirtinti kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą (PSDF) – numatoma, kad pajamos ir išlaidos kitais metais sieks po 2,37 mlrd. eurų.

Nuvežusi karščiuojantį Covid-19 pacientą į Vilnių greitosios medicinos pagalbos (GMP) brigada spausdama 170 km/val. greitį lėkė gelbėti už 70 kilometrų Ukmergėje kvėpuoti nustojusios jaunos moters. Deja, jos gyvybė užgeso greičiau, nei suspėjo atvykti medikai. Jų profesinės sąjungos atstovė teigia, kad toks įvykis nulemtas tiek vis labiau kaistančios pandeminės situacijos, tiek įsisenėjusių bėdų.

Kadenciją baigiantis krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis pasveiko nuo koronaviruso. „Ministras pasveiko ir jaučiasi gerai“, – BNS ketvirtadienį sakė ministro atstovė Vita Ramanauskaitė. Apie tai, kad ministrui nustatyta COVID-19, pranešta lapkričio 19 dieną. R. Karoblis tuo metu buvo neseniai grįžęs iš komandiruotės JAV.

Tendencijos kelia nerimą – daugėja nuo Covid-19 mirusių asmenų, kurie nepriklausė rizikos grupei nei pagal amžių, nei gretutines ligas. Kita vertus, specialistai atkreipia dėmesį, kad kitą kartą galima net nežinoti, ar asmuo turėjo lėtinių ligų, kurios galėjo paskatinti komplikacijas nuo šios infekcijos.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) vasarą, kai buvo mažas susirgimų skaičius, nepasiruošė antrajai koronaviruso bangai ir dabar negali politikams pateikti būtinų duomenų, teigia paskirtoji premjerė.

Pastarąsias septynias savaites Lietuvoje buvo stebimas rekordinis mirčių skaičius, tą rodo gruodžio 3-iosios dienos Lietuvos statistikos departamento duomenys. Skaičiuojama, kad nematomų pandemijos mirčių skaičius išaugo beveik 2,5, lyginant su nuo COVID-19 mirusiais pacientais. Specialistai kartu įvardino pagrindines priežastis, kodėl šiuo metu stebime mirčių šuolį.

Žiemos pradžia ir pandemija vis daugiau žmonių paskatina papildomai susirūpinti savo imuninės sistemos palaikymu. Vaistininkai sako, kad tam klientai dažniausiai renkasi vitaminą C, D ir žuvų taukus. „Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Juodsnukytė sako, kad šiuo metu visiems aktualiausia vitaminai imunitetui, atminčiai bei akims stiprinti klientai dabar skiria mažiau dėmesio. Imunitetui palaikyti dažniausiai renkamasi vitaminas C, D ir žuvų taukai.

Farmacininkai sako vis dažniau sulaukiantys klausimo, ką daryti, jeigu koronavirusas buvo nustatytas artimam žmogui. Jeigu COVID-19 diagnozuotas jūsų šeimos nariui, farmacijos specialistė Elvyra Ramaškienė pataria vengti bet kokio kontakto su juo: „Jeigu jūsų artimasis susirgo lengva ligos forma, tokiu atveju jam gali būti leista gydytis namuose, tačiau svarbu izoliuotis nuo kitų šeimos narių. Geriausia, jeigu jis galėtų gyventi atskirai arba bent būtų kitame kambaryje.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinta 2450 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejų. 579 iš jų registruoti Kauno, 564 Vilniaus, 333 Klaipėdos, 264 Šiaulių, 214 Panevėžio, 121 Telšių apskrityse. Dar 112 infekcijos atvejų patvirtinta Alytaus, 99 Utenos apskrityse, 96 Marijampolės ir 46 Tauragės apskrityse. 22 atvejai kol kas dar nėra priskirti jokiam šalies regionui dėl informacijos trūkumo.

Aukštas kraujo spaudimas – sutrikimas, kurį reikia stebėti ir gydyti visiems sergantiesiems. Ši sveikatos būklė ypač pavojinga besilaukiančioms moterims, kurioms nustatoma nėščiųjų hipertenzija ar kitos hipertenzinės būklės. Apie tai, kokia yra nėščiųjų priežiūra ir kokios galimos komplikacijos, jei hipertenzija nekontroliuojama, kalba Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja akušerė ginekologė dr. Viktorija Tarasevičienė.

Koronaviruso infekcija susirgo dar vienas parlamentaras – liberalas Romualdas Vaitkus. Apie tai politikas pranešė savo „Facebook“ paskyroje. „Kaip svarbu testuotis, įsitikinau ir pats. Po dešimties dienų saviizoliacijos, vakar pasidariau testą ir šiandieną gavau teigiamą atsakymą“, – antradienį teigė Seimo narys. Jis tvirtino, kad jokių ligos simptomų nejaučia. „Jaučiuosi, beje, puikiai – jokių simptomų neturėjau.

Jau mėnesį gyvename karantine, tačiau ketvirtadienį vėl fiksuotas atvejų rekordas, tad, panašu, kad priemonės visgi neveikia taip, kaip turėtų. Visgi operacijų vadovas Aurelijus Veryga savo ruožtu sako, kad ne nuo draudimų gausos priklauso rezultatas, o to, kaip žmonės jų laikysis. Nors kaimyninės šalys, pavyzdžiui, Latvija, dar griežtina ribojimus, A. Veryga sako, kad ne jie savaime užtikrina, kad situacija pagerės. „Taip, latviai su skaičiais kopia į viršų.

Perteklinis reikalavimas vaistinėse užtikrinti „gyvą“ farmakotechnikų darbo kontrolę neturėtų būti siejamas su ES direktyva, nes joje tokio reikalavimo nėra. Šalyje trūkstant vaistininkų Lietuvos vaistinių asociacija (LVA) ragina valdžią dar labiau neapsunkinti padėties ir taisyti Farmacijos įstatymą bei palikti galimybę prižiūrėti farmakotechnikus nuotoliniu būdu, taip išsaugant apie 350 regionuose gyvybiškai svarbių darbo vietų ir 150 vaistinių, o tai sudaro beveik 25 proc.

Per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinta 2450 naujų COVID-19 ligos atvejų, dėl koronaviruso mirė 17 žmonių, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Tai didžiausias naujų atvejų skaičius per parą nuo pandemijos pradžios. Per praėjusią parą pasveiko 1430 žmonių.  Ligoninėse gydomi 1949 COVID-19 pacientai, 149 iš jų – reanimacijoje, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Deguonis reikalingas 1017 pacientų, 83 žmonėms taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.

Lapkritį registruotas intensyvus koronaviruso infekcijos (COVID-19) plitimas visuomenėje – nuo lapkričio 2 iki 29 dienos patvirtinti 44 818 atvejai, t. y. keturis kartus daugiau nei spalį ir dvidešimt penkis kartus daugiau nei rugsėjį. Epidemiologinių tyrimų metu surinkti duomenys rodo, kad lapkričio mėnesį atvejų struktūroje reikšmingą dalį sudaro atvejai, susiję su užsikrėtimais šeimose, darbe, taip pat – gydymo bei palaikomojo gydymo įstaigose.

Kasdien girdime statistiką apie susirgusius koronavirusu, pasveikusius, tačiau ir tuos, kuriems pasveikti jau niekada nebepavyks. Mirusių žmonių skaičius yra statistika lygiai iki to momento, kol tame skaičiuje neatsidūrė mums pažįstami ar dar daugiau – artimi žmonės. Tada tai tampa tragedija. Kauno miesto savivaldybei priskiriamoje teritorijoje šiemet patvirtintos 62 mirtys nuo koronaviruso.

Nufilmuoti vaizdai, kurių savo akimis pamatyti nenorėtų niekas, nes jie šokiruoja. Respublikinės Klaipėdos ligoninės medikai parodė, koks darbas vyksta ligoninės korpuse, kuriame už savo gyvybę kovoja koronovirsu sergantys pacientai. Pervargę medikai, žmonių gyvybę palaikanti technika, švokščiantys deguonies aparatai ir pacientams iš burnų kyšantys vamzdeliai. Toks vaizdas atsiveria atidarius ypač sunkia COVID-19 formą sergančių pacientų reanimacijos duris.

Lietuvoje nuo COVID-19 mirė iki šiol jauniausias, kitomis ligomis nesirgęs pacientas. Šiaulių medikams nepavyko išgelbėti 37-erių vyro gyvybės. Mirčių per vakar nustatyta rekordiškai daug – net 28. Vyriausybė patvirtino naujus ribojimus. Viešose vietose bus galima vaikštinėti tik poromis. Laikinasis premjeras Saulius Skvernelis žada, COVID-19 vakcinos Lietuvą pasieks dar šiais metais.

Vakcinos atsivežimas ir sandėliavimas bus mažiausia problema, tikina laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Jis pabrėžė, kad daug didesniu iššūkiu gali tapti žmonių prikvietimas skiepytis, jų srautų valdymas.   Nors kadenciją baigiantis ministras teigė nenorintis užbėgti įvykiams už akių ir detaliai atskleisti, kaip būtų vykdomas skiepijimas, tačiau jis akcentavo, kad tikrai ne atvežimas bus problema.

Viena pandemijos pasekmių – nerimo signalas dėl onkologinių pacientų. Anot medikų, realybė tokia, kad į šiandien į gydymo įstaigas patenka vis sunkesni pacientai, kuriems neretai jau niekuo nebegalima padėti. Todėl ir mirtingumo statistika verčia kaip reikiant sunerimti.  Apibendrindama dabartinę situaciją Nacionalinio vėžio instituto (NVI) laikinoji direktorė prof.

Pasveikusiųjų nuo koronaviruso skaičiaus šuolis susijęs su sistemos automatizavimu, informavo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). „Automatizavus sistemą, nuo antradienio informacija apie pasveikusius asmenis į NVSC informacinę sistemą patenka tuomet, kai asmens pasveikimą patvirtinta žmogaus šeimos gydytojas ir tai pažymi asmens sveikatos kortelėje. Tai reiškia, kad informaciją gauname iškart“, – BNS teigė NVSC atstovė Justina Petravičienė.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė dar 28 asmenys, Vienas jų – ir jaunesni nei 39-erių vyras, gydytas Šiaulių ligoninėje, mirė staiga. Pabrėžiama, kad jis neturėjo gretutinių sutrikimų. Tarp 28 naujų mirčių nuo koronaviruso – ir jaunesnis nei 39 metų žmogus, trečiadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), mirtis registruota Šiaulių apskrityje. Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius Remigijus Mažeika portalui patvirtino, kad mirtis vyriškį ištiko staiga.

Situacija dėl Covid-19 Vilniaus regione kaista – šiuo metu užimta kone 90 proc. lovų, o pagrindinė šalies ligoninė – VUL Santaros klinikos – sako ne tik stokojanti darbo rankų, bet ir greitųjų PGR testų. Ne ką tvirčiau jaučiasi ir mažosios regiono ligoninės – jos sako esančios ne guminės, o ir finansiniai ištekliai riboti. Kaip sakė Vilniaus Santaros klinikų vadovas prof. Feliksas Jankevičius, situacija Vilniaus regione yra pakankamai įtempta.

Trečiadienį su kadenciją baigiančiu premjeru Sauliumi Skverneliu susitikęs prezidentas Gitanas Nausėda paragino laikinąją Vyriausybę pasirengti COVID-19 vakcinų priėmimui bei aptarė pandemijos valdymą, pasirengimą perduoti darbus naujai Vyriausybei. „Karantino sąlygomis pandemijos plitimas sulėtėjo, tačiau nesustojo.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 2109 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejai. 512 iš jų registruoti Vilniaus, 472 Kauno, 266 Klaipėdos, 230 Panevėžio, 180 Šiaulių, 131 Utenos apskrityse. Dar 94 infekcijos atvejai patvirtinti Marijampolės, taip pat 94 Telšių, 74 Tauragės, 42 Alytaus. Dar 14 atvejų kol kas dar nėra priskirti jokiam šalies regionui dėl informacijos trūkumo.

Siekdama skatinti racionalų psichotropinių vaistinių preparatų skyrimą ir vartojimą bei išvengti neteisėto psichotropinių vaistinių preparatų įsigijimo klastojant popierinių receptų blankus, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) keičia šių vaistinių preparatų išrašymo ant popierinių receptų blankų tvarką.  Visi vaistai, išskyrus nustatytus išimtinius atvejus, turi būti išrašomi elektroniniuose receptuose.

Jungtinė Karalystė trečiadienį tapo pirma šalimi, suteikusia leidimą naudoti farmacijos įmonių „Pfizer“ ir „BioNTech“ sukurtą vakciną nuo pandeminio koronaviruso, ir nurodė, kad preparatas galės būti pradėtas platinti nuo ateinančios savaitės. „Vyriausybė šiandien priėmė nepriklausomos Vaistų ir sveikatos apsaugos priemonių produktų priežiūros agentūros (MHRA) rekomendaciją patvirtinti „Pfizer-BioNTech“ vakciną nuo COVID-19 naudojimui“, – sakoma Sveikatos apsaugos departamento pranešime.

Per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 2109 nauji COVID-19 ligos atvejai, dėl koronaviruso mirė 28 žmonės, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas. Tai didžiausias per parą patvirtintų mirčių skaičius nuo pandemijos pradžios. Per praėjusią parą pasveiko 1278 žmonės. Nuo pandemijos pradžios COVID-19 liga šalyje užsikrėtė 64 tūkst. 621 asmenų, 38 tūkst. 514 – tebeserga, 25 tūkst. 278 – pasveiko.

Lietuvoje ir toliau plintant koronavirusinei infekcijai, profesorius Vytautas Kasiulevičius išskyrė svarbiausius punktus, kaip aplinka ir visuomenės elgesys gali sumažinti Covid-19 skaičių. Profesorius, remdamasis keliais skirtingais šaltiniais, nurodo šiuos 9 efektyviausius punktus su išsamiai paaiškinimais. „1. Ar temperatūra turi įtakos viruso išlikimui ore? Žema temperatūra gali labai padidinti viruso gyvybingumą, o aukšta temperatūra jį sumažina.

Stresas yra nuolatinis šiuolaikinio žmogaus palydovas, o dėl koronaviruso pandemijos neretai jo patiriama dar daugiau. Nors dažnai kalbama apie psichologinį ir emocinį streso poveikį, gydytojai pabrėžia, kad didelė įtampa gali lemti ir tam tikrus fizinius negalavimus bei ligas ar jų paūmėjimą. Gydytojas kardiologas Paulius Orda pabrėžia, kad didelis stresas ypač pavojingas sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, todėl jie įtampai ir nerimui valdyti turėtų skirti itin didelį dėmesį.

Nors naujų viruso atvejų skaičius Lietuvoje stabilizavosi, ligoninėse gydomų skaičius auga – tas akivaizdu ir žvelgiant į Vilniaus miesto klinikinės ligoninės (VMKL) statistiką. Šiandien VMKL Antakalnio g. 124 korpuse užimta 180 iš 210 viruso gydymui skirtų vietų.

Siekdama sumažinti rizikos grupės asmenų, sergančių koronavirusu (COVID-19) srautus į šalies gydymo įstaigų priėmimo skyrius ir Greitosios medicinos pagalbos stotis bei suteikti gydymo paslaugas negalintiems išvykti iš namų į karščiavimo klinikas, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena apie rizikos grupės asmenims paslaugas teikiančias mobilias komandas.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) teigia, kad lapkričio mėnesį epidemiologai ištyrė 86 proc. patvirtintų koronaviruso atvejų, ir tai visiškai atitinka Europos Sąjungos standartus.  „Per lapkričio mėnesį, jei pasakyti kiek buvo neištirtų, tai vidurkis yra nepilni 14 procentų.

Situacija kaip pavasarį, kai veikė tik maisto prekių parduotuvės ir vaistinės, gatvės – lyg iššluotos, o tvarką jose galbūt net palaiko kontroliuojantys karininkai. Operacijų vadovas Aurelijus Veryga neslepia, kad visokie variantai yra realistiniai, jei situacija negerės.

Laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad kritikai per daug sureikšmina duomenų detalumą, Vyriausybei priimant sprendimus dėl karantino ribojimų, nes virusas plinta visur, kur renkasi žmonės. „Dėl duomenų – aš manau, kad kartais yra tiesiog per daug sureikšminamas ir pervertinamas duomenų detalumas, manau, kad kai kuriais atvejais be reikalo yra bandoma pritempti prie kažkokios konkrečios vietos“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė ministras.

Laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga neatmetė galimybės, kad būtų visiškai pereita prie nuotolinio mokymosi. Reaguodamas į ekspertų pastabas kartu jis neslėpė, kad slaugos-globos įstaigų sektoriuje darbuotojams stinga infekcijų kontrolės įgūdžių, todėl ir viruso plitimas nestoja. Tiesa, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija vėliau pranešė svarstanti galimybę ankstinti atostogas, bet apie nuotolinį mokymąsi kol kas negalvojama.

Kadenciją baigiantis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad rizikos dėl COVID-19 tyrimams reikalingų medžiagų suvaldytos, tyrimų apimčių mažinti nereikės. „Džiaugiamės, kad rizikos yra suvaldytos, tyrimų apimčių mažinti nereikės“, – žurnalistams antradienį sakė ministras. Taip jis komentavo Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) pirmadienį „patobulintų“ neskelbiamų derybų būdu atliktus pirkimus.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo griežtinti karantino taisykles ir drausti būriuotis didesnėms nei dviejų asmenų grupėms. Projekte, kurį trečiadienį svarstys laikinoji Vyriausybė, siekiant suvaldyti koronaviruso plitimą taip pat siūloma drausti prekiauti laikinose prekybos vietose.

Viruso plitimui neslopstant jau rytoj žadama priimti naujus ribojimus. Laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga kartu įspėjo, kad jei per Kalėdas tautiečiai norės „šventę švęsti“, tai laukia ir trečioji viruso banga, galinti išvirsti į nekontroliuojamus reiškinius. Kaip pranešė ministras, rytoj Vyriausybei bus teikiami keli pakeitimai, susiję su karantino sąlygų pakeitimu arba nustatymu.  „Vienas siūlymas susijęs su būriavimosi apribojimu.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 1187 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejai. 272 iš jų registruoti Kauno, 254 Vilniaus, 179 Šiaulių, 138 Klaipėdos, 107 Panevėžio, 86 Alytaus, 79 Marijampolės apskrityse. Dar 26 infekcijos atvejai patvirtinti Tauragės, 23 Telšių ir 17 Utenos apskrityse. 6 atvejai kol kas dar nėra priskirti jokiam šalies regionui dėl informacijos trūkumo.

Pažymint Pasaulinę AIDS dieną,  Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, kad šiemet naujų ŽIV atvejų nustatyta mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį, ŽIV dažniau plito per heteroseksualius santykius. Pasak ULAC stebėsenos duomenų, per 11 mėnesių Lietuvoje diagnozuoti 104 nauji ŽIV infekcijos atvejai, iš kurių 74 vyrams ir 30 moterų. Tai 30 atvejų mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį.

Antradienį prezidentui pristačiusi atnaujintas COVID-19 tendencijas ekspertų taryba konstatavo, kad viruso plitimo tendencijos krypsta didėjimo linkme, bet augimas yra sulėtėjęs.  Kaip aiškino prof. Audronė Jakaitienė, situacija atsispindi tiek aktyvių užsikrėtusių per parą, tiek ir stacionare gydomų asmenų skaičių dinamikoje.

Per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 1187 nauji COVID-19 ligos atvejai, dėl koronaviruso mirė 19 žmonių, antradienį pranešė Statistikos departamentas. Per praėjusią parą pasveiko 734 žmonės. Nuo pandemijos pradžios COVID-19 liga šalyje užsikrėtė 62 tūkst. 515 asmenų, 46 tūkst. 665 – tebeserga, 15 tūkst. 77 – pasveiko. Dėl koronaviruso Lietuvoje iš viso mirė 519 žmonių, dėl kitų priežasčių mirė 254 užsikrėtusieji.

Karantinas neveikia taip, kaip reikėtų, todėl prezidentūra siūlo imtis priemonių jam griežtinti. Didžiausią dėmesį valdant virusą siūloma kreipti darbovietėms, ugdymo įstaigoms, asmens sveikatos priežiūros įstaigoms. Kaip informavo vyriausiasis prezidento patarėjas Simonas Krėpšta, Sveikatos ekspertų tarybos susitikimo su prezidentu metu daugiausia dėmesio skirta viruso plitimo, epidemijos plitimo tendencijoms.

 2021 metų biudžete kol kas nenumatyta lėšų didinti medikų atlyginimus, sako valdantieji. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nurodo, kad pagal susitarimą medikų algų didinimas buvo suplanuotas iki 2020 metų.  Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas sako, jog pandemijos metu medikų atlyginimai turi būti didinami, todėl nauja Vyriausybė ir Seimas turės dėl to sutarti. „Numatyti pinigai atlyginimus mokėti tik tokius, kiek jie padidinti šiais metais.