Sveikata

Profesorius Vytautas Kasiulevičius antradienį savo „Facebook“ paskyroje sukritikavo Europos vaistų agentūrą ir pasamprotavo, kodėl vieni nuo Covid-19 viruso skiepija greičiau už kitus. Pateikiame visą profesoriaus įrašą, publikuotą socialiniame tinkle. „2020 metų gruodžio 18 d. JAV maisto ir vaistų administracija Kembridže, Masačusetso valstijoje, suteikė „Moderna“ vakcinos skubaus naudojimo leidimą.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja apie per praėjusią parą Lietuvoje fiksuotus koronavirusinės infekcijos (COVID-19) protrūkius.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC), atsakingo už epidemiologinius koronaviruso tyrimus, direktoriaus pavaduotojas Giedrius Nariūnas traukiasi iš pareigų. Tai BNS antradienį patvirtino įstaigos atstovė Lina Grinytė-Jauniškienė. Ji teigė, kad vienas NVSC vadovų atsisakė komentuoti pasitraukimo priežastis, su pačiu G. Nariūnu BNS susisiekti nepavyko.

Ne tiek dirbtinės plaučių ventiliavimo aparatūros poreikį parodė ši pandemija, kiek personalo ir ilgalaikių strategijų organizuojant darbą, įsitikinęs Kauno klinikų Anesteziologijos klinikos vadovas prof. Andrius Macas. Gydytojas pabrėžė pandemijos tik  išryškintas sistemines problemas. Portalas tv3.lt dalinasi visu profesoriaus komentaru: „Negali tik inkšti ir dejuoti, reikia numatyti darbus. Kad sunkiausia dabar kovidiniams skyriams, visi žino.

Lietuvoje situacija dėl naujų užsikrėtimų COVID-19 liga išlieka įtempta. Vieni suserga lengva šios ligos forma, kiti perserga sunkiai ir yra lydimi ne vieną savaitę besitęsiančių komplikacijų. Sunkus būna ne tik sveikimas, bet ir reabilitacija po ligos. Ne vieną persirgusį ir toliau vargina silpnumas, dusulys ir ilgai išliekantis nuovargis.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 50-99 metų žmonės, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Iš viso mirė 17 vyrų ir 10 moterų. Tarp jų – aštuoni žmonės, priklausę 70-79 metų amžiaus grupei, po septynis 60-69 ir 80-89 metų asmenis, taip pat trys 50-59 metų žmonės ir du 90-99 metų asmenys. Nuo koronaviruso iš viso mirė 1996 žmonės.

Praėjusią parą patvirtinta 1510 naujų koronaviruso atvejų, nuo COVID-19 mirė 27 asmenys, antradienį pranešė Statistikos departamentas. Praėjusią parą pasveiko 3730 žmonės. Nuo pandemijos pradžios COVID-19 šalyje užsikrėtė 149 tūkst. 497 asmenys, 81 tūkst. 630 žmonių pasveiko. Nuo koronaviruso Lietuvoje iš viso mirė 1996 žmonės.

Tai, kada bus galima pradėti masinį visuomenės skiepijimą nuo COVID-19, priklausys nuo vakcinos tiekimo grafikų, taip pat to, kiek dar vakcinų bus patvirtinta artimiausiais mėnesiais, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Mėnesio mes dar pasakyti negalime. (...) Tie mėnesiai galutiniai paaiškės vėl nuo tų žinių, kada mes žinosime jau kokie kiekiai bus tiekiami į Lietuvą vakcinų kovą, balandį“, – LRT radijui antradienį sakė ministras.

Nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos COVID-19 valdymo susitikime prof. Ramunė Kalėdienė ir prof. Mindaugas Stankūnas pristatė pasiūlymus dėl keturių karantino apribojimo scenarijų, jų metu taikomas priemones bei socialinių palaikymo burbulų kūrimo principus kiekvienam karantino scenarijui.   Socialinis palaikymo burbulas – vieno asmens namų ūkio bendravimas su kitu namų ūkiu, siekiant suteikti emocinę ir praktinę pagalbą didesnį izoliacijos stresą patiriantiems žmonėms.

Antradienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ir Vyriausybės Ekspertų tarybos atstovas pristatys skiepijimo nuo COVID-19 eiliškumą. Vakcinavimo strategija prieš tai bus aptarta ir su prezidentu Gitanu Nausėda. „Prezidentas antradienį su sveikatos apsaugos ministru aptars pandemijos valdymo plano rengimą, pandemijos valdymo pajėgumų stiprinimą, vakcinavimo strategiją ir ligoninių veiklos stiprinimą“, – BNS sakė valstybės vadovo atstovas spaudai Antanas Bubnelis.

Lietuvoje nuo COVID-19 mirė jau aštuntas medikas. Pasvalio ligoninėje dirbdamas priešakinėse pandemijos linijose užsikrėtė ir mirė COVID-19 skyriui sutikęs vadovauti gydytojas. Epidemiologai konstatuoja: situacija stabilizavosi, sergamumo rodikliai šalyje nei auga, nei krenta. Tiesa, Lietuva visoje Europoje sąjungoje vis dar turi pačius blogiausius sergamumo rodiklius. Pasvalio ligoninėje skaudi gydytojo netektis, nuo COVID-19 mirė 66-erių metų pediatras Valentinas Virbickas.

Pasvalio ligoninė neteko priešakinėse pandemijos linijose dirbusio, COVID-19 skyriui sutikusio vadovauti gydytojo Valentino Virbicko. Visgi manoma, kad vyras greičiausiai užsikrėtė ne darbe, o nuo infekcija persirgusios žmonos. Nuo COVID-19 miręs 66-erių metų pediatras V. Virbickas vadovavo Pasvalio ligoninės Vaikų ligų skyriui.

Sveikatos apsaugos ministro įsakymu, transporto priemonių vairavimui reikšmingos įtakos neturinčios ligos, tokios kaip lengvos formos nuotaikos sutrikimai, manija ar depresija, tam tikros fobijos ir neuroziniai sutrikimai, nebebus kliūtimi gauti teisę vairuoti. Lygių galimybių ekspertai džiūgauja – tai žingsnis link psichinių ligų stigmos sumažinimo.

Iš 1361 naujo COVID-19 atvejo 240 žmonių užsikrėtimo aplinkybės nėra aiškios, 149 protrūkiai registruoti šeimose, pirmadienį skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Atvejai, kai užsikrėtimo aplinkybės nėra aiškios, konstatuoti, kai susirgęs žmogus nebuvo išvykęs į užsienį ir nekontaktavo su patvirtintais susirgusiais asmenimis. Koronavirusas taip pat toliau plinta slaugos, globos įstaigose ir ligoninėse.

Pirmadienį dėl sistemos gedimo buvo sutrikusi sutriko Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) bendrojo konsultacijų telefono numerio veikla. „Kolegos jau informavo, kad sistema veikia ir skambučiai priimami“, – BNS sakė NVSC atstovė Justina Petravičienė, pridūrusi, kad trukdžiai buvo trumpalaikiai. Jos teigimu, karantino metu konsultacijų telefonu kartais skambindavo ir dešimtys tūkstančių žmonių per dieną.

Slaugos ir globos namų gyventojams skirta vakcina Lietuvą pasieks kitą savaitę, sako Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė. Tačiau, pasak Jurgitos Grebenkovienės, šie žmonės nuo koronaviruso bus skiepijami tik po to, kai jiems bus atlikti antikūnų testai.  Be kita ko, ji neatmeta galimybės, kad be privalomo testavimo nebus vakcinuojamos ir kitos grupės. „Slauga, globa...Yra toks matymas, kad turėtume atlikti testavimus prieš skiepijant, nes žinome, kad vakcinų yra tikrai mažai.

Lietuvą pirmadienio rytą pasiekė trečioji kompanijų „BioNTech“ ir „Pfizer“ pagamintos vakcinos nuo koronaviruso siunta.  Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) teigimu, siunta su 20 tūkst. 475 dozėmis Lietuvą pasiekė lėktuvu iš Vokietijos 9 valandą ryto bei išvežta į Ekstremalių sveikatai situacijų centro sandėlius, kur patalpinta į specialius žemos temperatūros šaldytuvus.

Lietuvos statistikos departamentas pasidalino iki šiol neskelbta diagnostinių Covid-19 tyrimų bei jų atsakymų analize. Ji atlikta remiantis tyrimo atlikimo data, mėginio paėmimo vieta (mobilieji punktai ar kita) bei asmens epidemiologiniu tipu (simptominis, turėjęs sąlytį su užsikrėtusiuoju, keliavęs užsienyje, buvęs židinyje). Ypač nerimą kelia vienas rodiklis, kuris nerodytų, kad pandemija silpnėja.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pirmadienį ryte tiesioginio eterio metu sulaukė netikėtos staigmenos. Duodamas interviu LRT televizijos laidoje „Labas rytas, Lietuva“ ministras sulaukė dukrų sveikinimo, kuris jam atėmė žadą. Ekrane išvydęs jam linkėjimus sakančias savo tris dukras ministras akivaizdžiai susigraudino ir sunkiai begalėjo atsakyti į vedėjo klausimus. „Mes norime, kad tu žinotum, kaip mes tavimi didžiuojamės ir pasitikime.

Nors visuomenėje ir žiniasklaidoje daugiausiai kalbama apie politikų bei medikų indėlį užkardant pandemiją, į kovą su COVID-19 virusu yra stoję ir Nacionalinės visuomenės sveikatos centro (NVSC) darbuotojai. Jų darbas svarbus atsekant užsikrėtusiųjų kontaktus, tačiau tuo neapsiriboja. „Labai dažnai centro darbuotojams tenka „sugerti“ blogas žmonių emocijas ir teikti psichologinę pagalbą“, – pasakoja NVSC visuomenės informavimo specialistė Justina Petravičienė.

Užsikrėtimo koronvairusu tempai tokie dideli, kad šeimos gydytojai tampa situacijos įkaitais. Turėdami visą būrį pacientų, kurių dalis serga lėtinėmis ligomis, jie priversti nepaprastai daug laiko skirti COVID-19 užsikrėtusiems. Taip sumažėja laiko visiems kitiems, o ką jau kalbėti apie pasikeitusią situaciją visoje sveikatos priežiūros sistemoje. Ne visiems šie pokyčiai suprantami ir priimtini, ir ne visada pateikiama informacija atsako į visus klausimus.

Vos į Lietuvą spėjo atkeliauti pirmosios nedosnios COVID-19 vakcinų dozės, kilo daug klausimų, ar ja gali būti skiepijami visi – ar bus kokių apribojimų persirgusiems žmonėms, dabar tebesergantiems? Ar tikslinga prieš skiepijantis atlikti antikūnų testą? Į visus šiuos klausimus Nacionalinio vėžio instituto gydytojas, imunologas Marius Strioga.

Per parą nuo COVID-19 mirė 25 žmonės, kuriems buvo tarp 50 ir 99-erių, pirmadienį pranešė Statistikos departamentas. Mirė devynios moterys ir 16 vyrų. Daugiausiai, dešimt, mirusiųjų buvo vyresni nei 80-ies, penkiems buvo per 60 metų. Po keturis mirusiuosius priklausė amžiaus grupėms tarp 50 ir 70 metų, dviems buvo per 90 metų. Statistikos departamentas šiuo metu tikslina mirčių duomenis, todėl jie nėra detalizuoti pagal miestus. Iš viso Lietuvoje registruoti 147 tūkst.

Praėjusią parą patvirtintas 1361 naujas koronaviruso atvejis, nuo COVID-19 mirė 25 asmenys, pirmadienį pranešė Statistikos departamentas. Praėjusią parą pasveiko 425 žmonės. Nuo pandemijos pradžios COVID-19 šalyje užsikrėtė 147 tūkst. 997 asmenys, 67 tūkst. 648 žmonės pasveiko. Nuo koronaviruso Lietuvoje iš viso mirė 1950 žmonių.

Kaip nemažą spragą siekiant suvaldyti Covid-19 pandemiją specialistai jau kurį laiką įvardija viruso genomo tyrimų, kurie leistų sekti jo mutavimą, stoką. Kol kas tokie tyrimai atliekami chaotiškai, nes trūksta finansavimo.  Kaip portalui tv3.lt aiškino VU Gyvybės mokslų centro profesorė, imunologė Aurelija Žvirblienė, būtent tokie nuosekliai vykdomi tyrimai Jungtinėje Karalystėje ir leido aptikti dabar aktyviai aptariamą viruso atmainą. „Ten yra tiriami dideli skaičiai – 10 proc.

Trečioji kompanijų „BioNTech“ ir „Pfizer“ pagamintos vakcinos nuo COVID-19 siunta Lietuvą pasieks pirmadienį. „Vakcina atvyksta rytoj, sausio 4 dieną. Tikslus laikas dar bus tikslinamas“, – BNS sakė sveikatos apsaugos ministro atstovė spaudai Aistė Šuksta. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys šią savaitę teigė besitikintis, kad trečiojoje siuntoje bus ne mažiau nei 20 tūkst. vakcinos dozių.

Kaip vieną tikslų naujoji Vyriausybė kelia norą peržiūrėti vaistų politiką ir kreipti paciento sveikatos priežiūros individualizuotos medicinos kryptimi. Pirmieji pokyčiai pacientų laukia jau iškart po Naujųjų. Kalbėdamas apie ruošiamus pokyčius sveikatos apsaugos sistemoje Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas pabrėžė, kad viena svarbių krypčių, kurios ketinama siekti – personalizuota medicina.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) direktorius Robertas Petraitis sekmadienį pripažino painiavą ir bandė aiškinti duomenų nesutapimus dėl neapskaičiuotų mirčių. Nepaskaitytų mirčių skaičius – 1171. Pasak jo, daugiausiai tokių mirčių buvo gruodžio mėnesį. Pasak NVSC vadovo, kiekvienas mirties atvejis yra individualus ir kiekvieną mirties atvejį reikia įvertinti atskirai.

Kūdikio gimimas – didžiulis džiaugsmas jo laukiantiems tėvams ir artimiesiems. Visgi vos grįžus iš ligoninės prasideda naujas ir dažnai daugiau klausimų nei pats nėštumas keliantis gyvenimo etapas. Jis kupinas naujų potyrių ir nors džiaugsmų būna daugiau nei vargų, visgi ir jų pasitaiko, ypač tada, kai mažyliui tenka susidurti su pirmaisiais gydytojais.

Daugiausia mirčių praėjusią parą registruota Kauno apskrityje, rodo sekmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Kauno apskrityje mirė septyni žmonės. Dar po penkis žmones mirė Klaipėdos ir Šiaulių apskrityse, trys – Telšių, po du – Alytaus, Marijampolės ir Tauragės apskrityse. Dar vienas žmogus mirė Panevėžio apskrityje.  Mirčių neregistruota Vilniaus ir Utenos apskrityse. Praėjusią parą mirę žmonės priklausė 40-99 metų amžiaus grupei.

Per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 1239 nauji koronaviruso atvejai, nuo COVID-19 mirė dar 27 žmonės, sekmadienį pranešė Statistikos departamentas. Taip pat praėjusią parą pasveiko 587 sirgusieji. Nuo pandemijos pradžios COVID-19 šalyje užsikrėtė 146 tūkst. 637 asmenys, 66 tūkst. 782 – tebeserga, 77 tūkst. 362 – pasveiko. Nuo koronaviruso Lietuvoje iš viso mirė 1643 žmonės, dėl kitų priežasčių mirė 850 užsikrėtusiųjų.

Sveikatos ekspertų taryba siūlo Vyriausybei ankstinti COVID-19 diagnostiką bei užtikrinti ankstyvą susirgusių asmenų izoliaciją. Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Kasiulevičius sako, kad tam padėtų pokyčiai testavimo metodikoje.

Nors visuomenėje ir žiniasklaidoje daugiausiai kalbama apie politikų bei medikų indėlį užkardant pandemiją, į kovą su COVID-19 virusu yra stoję ir Nacionalinės visuomenės sveikatos centro (NVSC) darbuotojai. Jų darbas svarbus atsekant užsikrėtusiųjų kontaktus, tačiau tuo neapsiriboja. „Labai dažnai centro darbuotojams tenka „sugerti“ blogas žmonių emocijas ir teikti psichologinę pagalbą“, – pasakoja NVSC visuomenės informavimo specialistė Justina Petravičienė.

Kiekvieną dieną fiksuojant tūkstančius naujų Covid-19 atvejų bei dešimtimis skaičiuojant mirtis nuo klastingos infekcijos, šeimos gydytojai pastebi, kad tautiečiai imliau rūpinasi savo sveikata ir teiraujasi, kaip galėtų stiprinti savo imuninę sistemą.  Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja Renata Aleknienė sako, kad gyventojai pandemijos laikotarpiu vis dažniau kreipiasi į gydytojus dėl vitaminų.

Daugiausia mirčių praėjusią parą registruota Šiaulių ir Kauno apskrityse, rodo šeštadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Šiaulių apskrityje mirė septyni, o Kauno – keturi žmonės. Dar po tris žmones mirė Klaipėdos ir Alytaus apskrityse, po du – Marijampolės, Utenos ir Telšių apskrityse, po vieną – Vilniaus ir Panevėžio apskrityse. Mirčių neregistruota vienintelėje Tauragės apskrityje. Praėjusią parą mirė 25 žmonės, priklausę 60-99 metų amžiaus grupei.

Per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 1493 nauji koronaviruso atvejai, nuo COVID-19 mirė dar 25 žmonės, pranešė Statistikos departamentas. Taip pat praėjusią parą pasveiko 225 sirgusieji. Nuo pandemijos pradžios COVID-19 šalyje užsikrėtė 145 tūkst. 399 asmenys, 66 tūkst. 244 – tebeserga, 76 tūkst. 703 – pasveiko. Ligoninėse šiuo metu gydomi 2406 COVID-19 pacientai, 190 iš jų – reanimacijoje, šeštadienį pranešė Statistikos departamentas.

Skausmas širdies plote – neraminantis ir nemenką pavojų galintis signalizuoti simptomas. Dažnas žmogus pajutęs nemalonius pojūčius krūtinėje skuba galvoti apie širdies ligas, tačiau medikai patikina – skausmas širdies plote gali rodyti ne tik širdies bei kraujagyslių sutrikimus, bet ir gausybę kitų rimtų organizmo patologijų. Šeimos gydytoja atskleidžia, kokias ligas gali slėpti nemalonūs pojūčiai kairėje krūtinės pusėje ir pataria, ko tokiu atveju reikėtų imtis.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), kaip ir buvo pranešta anksčiau, iš gydymo įstaigų gavęs informaciją apie mirties nuo koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejus ir atvejus, kai mirusieji buvo užsikrėtę COVID-19, bet mirė dėl kitų priežasčių, kuri nebuvo pateikta laiku pagal Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) nustatytą tvarką, šiuos duomenis įtraukia į statistiką.

Pirmoji vakcinų siunta pasiekė Lietuvą dar gruodžio 26 d. ir toliau keliauja nauji jos kiekiai. Visgi nors dalis medikų jau džiaugiasi pasiskiepiję pirmąją doze, plačioji visuomenė vakcinos artimiausiais mėnesiais dar negaus. Tai, kaip bus atliekamas skiepijimas, griežtai numatoma Operacijų vadovo sprendimais. Kaip aiškino Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė Jurgita Grebenkovienė, pirmiausia per pirmą ketvirtį planuojama paskiepyti medikus.

Tarp 130 mirčių nuo COVID-19, apie kurias pranešta penktadienį, pateko ir žmonės, kurie mirė anksčiau, tačiau apie kuriuos ligoninės nebuvo pranešusios, BNS informavo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). „Tos mirtys 130 tikrai ne visos yra vakar paros. Tai vėluojančios mirtys, apie kurias gydymo įstaigos mūsų neinformavo nustatyta tvarka. Jos buvo paprašytos mūsų iniciatyva, kad atsiųstų tą informaciją mums“, – sakė NVSC atstovė Austina Vžesniauskaitė.

Statistikos departamentas skelbia, kad gali būti, kad dalis 2020-12-31 mirčių nuo COVID-19 už ankstesnes dienas pateko į 31 parą. Operatyvūs duomenys bus patikslinti per keletą dienų. Paaiškinama, kad mirčių skaičius nuo COVID-19 kol kas imamas iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro. Tokį skaičių pateikė jų sistemos. Artimiausiu metu Lietuvos statistikos departamentas pereis prie mirčių nuo COVID-19 skelbimo tiesiai iš pirminio šaltinio – e. sveikatos sistemos.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirę žmonės buvo nuo 40 iki 99-erių metų, penktadienio rytą skelbia Statistikos departamentas. Mirė vienas vyresnis nei 40 metų žmogus, dešimt vyresnių nei 50-ies, 14 mirusiųjų buvo vyresni nei 60 metų. Taip pat mirė 38 žmonės, kurie buvo vyresni nei 70 metų. Daugiausiai, 49 mirusieji, buvo per 80 metų, 18 mirusiųjų buvo vyresni nei 90-ies. Daugiausiai, 57 mirtys, registruotos Šiaulių apskrityje, 28 mirtys – Vilniaus, 15 – Kauno.

Praėjusią parą patvirtinta 3322 nauji koronaviruso atvejai, nuo COVID-19 mirė 130 asmenų, pranešė Statistikos departamentas. Pranešama, kad praėjusią parą mirė 73 moterys ir 57 vyrai. Visgi, vėliau patikslinta, kad tarp 130 mirčių nuo COVID-19, apie kurias pranešta penktadienį, pateko ir žmonės, kurie mirė anksčiau, tačiau apie kuriuos ligoninės nebuvo pranešusios, informavo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). „Tos mirtys 130 tikrai ne visos yra vakar paros.

Nuo sausio 1-osios įsigalioja 80 proc. nuolaida transportui onkologiniams pacientams bus suteikiama pateikus POLA kortelę ir asmens dokumentą.  Nuo Naujų metų onkologinėmis ligomis sergantys asmenys su 80 proc. nuolaida galės įsigyti tolimojo, vietinio ar reguliaraus susisiekimo bilietą važiuoti autobusais, traukiniais, reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais. Nuolaida galios visoje Lietuvoje, pateikus POLA kortelę ir asmens dokumentą.

Gimdos kūno vėžys turi net 4 skirtingus pavadinimus: moterys jį vadina tiesiog gimdos vėžiu, o medicinos specialistai – gimdos kūno, gimdos gleivinės arba endometriumo vėžiu. Endometriumas (lot. endometrium) yra vidinis gimdos sienelės sluoksnis arba gleivinė, kurią dengia viensluoksnis stulpinių ląstelių epitelis. Vėžys dažniausiai atsiranda gimdos gleivinėje, iš čia ir pavadinimas – endometriumo vėžys.

Ketvirtadienį atnaujintame paveiktų šalių sąraše liko Lichtenšteino Kunigaikštystė ir Šveicarijos Konfederacija bei trečiosios šalys, grįžtantiems iš Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė bus taikomi izoliacijos tvarkos pakeitimai.

COVID-19 infekcija pasiglemžė dar vieno, jau 6-ojo mediko gyvybę Lietuvoje. Mirė koronaviruso pacientus gydęs žinomas Jonavos ligoninės anesteziologas reanimatologas. Tuo metu Lietuvoje stringa COVID-19 statistika. Kyla problemų ne tik su mirčių, bet ir naujų infekcijos atvejų skaičiais. Dėl to mokslininkai toliau dalija aršias pastabas Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui (NVSC), kuris nesugeba susitvarkyti su duomenimis.

Koronavirusu užsikrėtę asmenys epidemiologinę informaciją Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui (NVSC) nuo šiol galės pateikti savarankiškai, užpildę internete patalpintą anketą. Kaip ketvirtadienį pranešė NVSC, žmonės, kurie gaus teigiamą COVID-19 tyrimo atsakymą, iš karto specialistams galės pateikti epidemiologinius duomenis apie save, nelaukdami specialistų ar savanorių skambučio. Tam žmogus NVSC interneto svetainėje adresu https://atvejis.nvsc.

Statistikos departamentas ketvirtadienį paskelbė perimantis COVID-19 duomenų apdorojimą ir skelbimą, nuo šiol minėta informacija bus teikiama iš vieno šaltinio. „Statistikos departamentas perėmė pandemijos duomenų apdorojimo, analizavimo, interpretavimo ir skelbimo procesus. Tuo siekiama, kad visuomenė gautų kuo tikslesnę informaciją.