Sveikata

Ligonių kasos vis dažniau po Naujųjų metų sulaukia klausimų, ar dar ne per vėlu skiepytis nuo gripo? Specialistai vieningai tvirtina – tikrai ne, tačiau delsti nereikėtų. Šiuo metu gydymo įstaigos dar turi rizikos grupės asmenims skirtos gripo vakcinos, tad pasiskiepyti galima greitai ir saugiai. Vėstantys orai į Lietuvą atgena peršalimo ligas ir gripą. Didžiausias sergamumas gripu paprastai fiksuojamas sausio-kovo mėnesiais.

Šiandien visam pasauliui kovojant su koronaviruso pandemija toliau klesti ir kita opi sveikatos problema – nuolat auga sergamumas onkologinėmis ligomis, kasmet nusinešančiomis vis daugiau gyvybių. Nors ekspertų prognozės rodo, kad per artimiausią dvidešimtmetį situacija gali blogėti, mokslo pažanga teikia vilties.

COVID-19 vakcinos sulaukia vis daugiau pacientų. Pirmieji ją gavę Santaros klinikose buvo patyrę organų transplantacijas – kepenų ir inksto. Pabrėžiama, kad vakcinacija tokiems asmenims yra gyvybiškai būtina. Iš viso klinikose paskiepyta 12 pirmųjų tokių pacientų. Viena jų – 23-erių metų Roberta Vaičiūnaitė. Ji gyvena su transplantuotu inkstu ir dirba Santaros klinikų Nefrologijos centro Dializių skyriaus bendrosios praktikos slaugytoja.

Lietuvą jau pasiekus trims „BioNTech ir Pfizer” vakcinos siuntoms šalyje toliau tęsiamas ne tik medikų, bet ir didžiausios rizikos pacientų skiepijimas. Kaip teigė Kauno klinikų Ambulatorinių paslaugų koordinavimo tarnybos vadovas Šarūnas Mačinskas, procesas kol kas vyksta sklandžiai, sunkių pašalinių reakcijų neužfiksuota. Visgi kai kurie pacientai dar svarsto, ar pageidauja skiepo.

Panevėžio rajono greitosios medicinos pagalbos stoties kolektyvas socialiniame tinkle pasidalino išties profesionalumo kupina sėkmės istorija. „Panevėžio rajono GMP skyriaus 3201 ir 3205 brigados vyko teikti skubiąją medicinos pagalbą klinikinės mirties ištiktam pacientui. Atvykę į nelaimės vietą, skubios medicinos pagalbos specialistės Joana Janišauskaitė, Birutė Kisielienė ir GMP vairuotojai Virgilijus Sarapinas, Arnoldas Valentinovas, pradėjo specializuotos reanimacijos veiksmus.

Lietuvoje nuo COVID-19 jau paskiepyta daugiau nei 13 tūkst. medikų ir pacientų, ketvirtadienį pranešė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Jis teigė besitikintis, kad per sausį jau visi medikai bus vakcinuoti. Ministras informavo, kad pagal medikų skiepijimo apimtis jau lenkiame ne tik kaimynines, bet ir kitas Europos šalis. „Šiuo metu, kai kalbame, Lietuvoje jau yra vakcinuota daugiau nei 13 tūkst. medikų bendruomenės atstovų ir pacientų.

Nuo COVID-19 pradėjus skiepyti žmones, paaiškėjo, kad iš vienos vakcinos pakuotės lieka dar vienam ar dviem asmenims paskiepyti tinkamos vakcinos likučių. Nors gamintojas nurodo, kad iš vienos pakuotės skiepijami 5 asmenys, vieni specialistai ragina valdžią leisti skiepyti bent šešis, tačiau kiti ekspertai bijo nesusipratimų. Verda diskusijos dėl skiepų nuo COVID-19 likučių.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja apie per praėjusią parą Lietuvoje fiksuotus koronavirusinės infekcijos (COVID-19) protrūkius. Per praėjusią parą izoliuota 3511 asmenų, iš viso izoliacijoje, įskaitant žmones, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, šiuo metu yra 96855 žmonės.

Nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos pasiūlymams dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) valdymo svarstyti ir teikti susitikime buvo aptarti viruso plitimo Lietuvoje rodikliai, aktyvaus gydymo bei intensyviosios terapijos lovų ligoninėse užimtumas.

Trečiadienį Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pasirašė įsakymą, kokia tvarka asmenys bus skiepijami nuo COVID-19. Tai, kad onkologine liga sergantys žmonės atsidūrė prioritetinės eilės gale – 9 numeriu – nerimą sukėlė ne tik onkologų bendruomenei, pacientų organizacijoms, bet ir europarlamentarei Aušrai Maldeikienei.

Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ir buvęs Vyriausybės vicekancleris Lukas Savickas sako teigiamai vertinantys teisėsaugos siekį išieškoti dalį už greituosius COVID-19 testus sumokėtos sumos. „Gerai, kad yra rūpinamasi viešu interesu ir aš tikrai neturiu kompetencijos vertinti tų visų niuansų, kas kiek iš to užsidirbo, kokias maržas turėjo, ar ten vyko kažkas po to neskaidraus.

Koronavirusu užsikrėtė dar trys Seimo nariai, ketvirtadienį per seniūnų sueigą pranešė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas Ričardas Juška BNS patvirtino teigiamą COVID-19 testo atsakymą gavęs pirmadienį. Parlamentaras pasakojo, jog jam trumpai buvo pakilusi temperatūra, todėl dėl viso pikto jis pasidaręs testą ir atsakymas buvo teigiamas.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 20–99 metų žmonės, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Jauniausias iš jų, priklausantis 20–29 metų amžiaus grupei, buvo gydytas Kauno klinikose. Tai, kad pacientas gydytas šioje ligoninėje, portalui patvirtino Kauno klinikų Komunikacijos tarnybos vyr. specialistė Eglė Karalienė. Tačiau ji teigė negali teigti daugiau jokios informacijos, nes neturinti artimųjų sutikimo. Iš viso per praėjusią parą mirė po 15 vyrų ir moterų.

Praėjusią parą patvirtinti 2331 nauji koronaviruso atvejai, nuo COVID-19 mirė 30 žmonių, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas. Taip pat per praėjusią parą registruota 10 Covid-19 mirčių, kurių faktinė data yra ankstesnė. Praėjusią parą pasveiko 2136 žmonės. Nuo pandemijos pradžios COVID-19 šalyje užsikrėtė 154 tūkst. 550 asmenys, 86 tūkst. 109 žmonės pasveiko. Nuo koronaviruso Lietuvoje iš viso mirė 2076 žmonės.

Generalinė prokuratūra siekia iš bendrovių priteisti daugiau kaip 4 mln. eurų už greituosius COVID-19 testus. Prokuratūra teigia, kad sudarius sutartį neskelbiamų derybų būdu, už greituosius testus buvo smarkiai permokėta, todėl siekiama prisiteisti tą sutarties vertės dalį, kuri, prokurorų vertinimu, yra nepagrįsta.

Profesorius Vytautas Kasiulevičius trečiadienį savo „Facebook“ paskyroje paragino Europos šalis pasirengti dar vienam galimam viruso protrūkiui dėl naujų koronaviruso atmainų.  „Nors naujų susirgimų Lietuvoje šiuo metu mažėja, naujų ir greitai plintančių SARS-CoV-2 atmainų sukeltas susirgimų šuolis Jungtinėje Karalystėje, Pietų Afrikos Respublikoje ir tikėtina Airijoje skubina visas Europos šalis savo sveikatos sistemas bei visuomenę parengti dar vienam galimam viruso protrūkiui.

Europa patvirtino amerikiečių kompanijos „Moderna“ vakciną. Nors Lietuvai atiteks kone pusę milijono vakcinos dozių, džiūgauti anksti, mat pirmieji vakcinos kiekiai, kurie pasieks Lietuvą, bus tik simboliai ir gerokai mažesni už „BioNTech“ ir „Pfizer“ vakcinos partijas. Sveikatos apsaugos ministerija, siekdama didinti vakcinavimo mastą ir tempą, aiškinasi, ar Lietuva gali savarankiškai pasitvirtinti vakciną ir ją naudoti nelaukiant Europos Komisijos sprendimo.

Šiandien Kauno klinikose paskiepyti pirmieji pacientai pagal sveikatos apsaugos ministro įsakyme nurodytus prioritetus. Vieni pirmųjų paskiepyti Nefrologijos skyriaus pacientai, kuriems dėl sutrikusios inkstų funkcijos atliekamos hemodializės, rašoma Kauno klinikų pranešime spaudai.  Pirmoji COVID-19 vakcina paskiepyta Kauno klinikų pacientė Gražina sako, kad išgirdusi apie pasiskiepijimo galimybę – nudžiugo.

Premjerė Ingrida Šimonytė ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys žada išlaikyt pusiausvyrą tarp universitetinių Kauno ir Santaros klinikų. „Kai buvo kuriama ekspertų taryba, siekis buvo, kad joje būtų žmonės ir iš abiejų didžiųjų medicinos centrų, universitetų – tą ir turime: turime ir profesorių Mindaugą Stankūną, profesorę Ramunę Kalėdienę, kuri yra antroji ekspertų tarybos pirmininkė, nes rinkomės tokį sprendimą, kad būtų du pirmininkai“, – žurnalistams trečiadienį sakė I. Šimonytė.

Vieno karščiausių COVID-19 taškų – LSMU Kauno ligoninės – atstovas Saulius Tvirbutas pasakoja, kad nors pacientų po Naujųjų sutikimo savaitgalio buvo plūstelėję, situaciją pavyksta išlaikyti stabilizuotą. Visgi, to teigimu, tiek lovų skaičiavimas, tiek įvairios statistikos interpretacijos neatrodo tokios prasmingos, kai regi dėl savo gyvybės kovojančius pacientus.

Nuo COVID-19 pradėjus skiepyti gyventojus, dažnas susidomėjo galimybe skiepą gauti privačiai. Nors kol kas skiepų nuo COVID-19 galima gauti tik iš valstybinių sveikatos priežiūros įstaigų, žmonės atakuoja ir privačias klinikas. Šios jau žvalgosi specialių šaldytuvų vakcinoms, tikisi greitu metu gauti ir pačių vakcinų. Skiepijimas nuo COVID-19, regis, visai netrukus įgaus pagreitį.

Dėl pandemijos sumažėjusios kitų sveikatos paslaugų apimtys gali prišaukti ne mažesnę už Covid-19 bėdą. Kaip įspėjo vaikų ligų gydytojas Rimantas Kėvalas, jau dabar esama ženklų dėl gresiančio tymų protrūkio.   Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas Seimo sveikatos reikalų komitete pasakojo, kad bent kitų šalių rodikliai jau dabar itin verčia suklusti. „Norėtųsi atkreipti dėmesį, ką šiuo metu kalba ekspertai. Už Covid-19 pandemiją dar blogiau gali būti prasidėjęs tymų protrūkis.

Sveikatos apsaugos ministro patvirtintas skiepijimo nuo COVID-19 prioritetų sąrašas gali būti koreguojamas atsižvelgiant į pastabas, sako premjerė Ingrida Šimonytė.

Europos vaistų agentūra (EVA) trečiadienį nurodė rekomenduojanti suteikti leidimą Bendrijoje platinti JAV bendrovės „Moderna“ sukurtą vakciną nuo pandeminio koronaviruso. Šie skiepai – jau antrieji, kuriuos EVA leido naudoti 27 nares turinčioje ES ekstremalios padėties sąlygomis. Praeitą mėnesį toks leidimas buvo suteiktas bendrovių „Pfizer“ ir „BioNTech“ sukurtai vakcinai.

VUL  Santaros klinikos kartu su „Thermo Fisher Scientific Baltics" atliko 8 iš daugiau kaip 4000 pagal tam tikrus laboratorinius požymius atrinktų ėminių SARS-CoV-2 viruso genomo sekoskaitą. Jungtinėje Karalystėje pastebėtos naujos „rūpestį keliančios” (angl. Variant of concern, VOC) viruso atmainos B.1.1.7 neaptikta. Visuose mėginiuose buvo iki šiol Lietuvoje sekoskaitos būdu neaptikta kita B.1.258 atmaina.

Kraujagysles kemšančio cholesterolio padidėjimas kraujyje yra aiškus signalas rimtai susirūpinti savo sveikata. Nors širdies ir kraujagyslių sistemos ligos Lietuvoje yra vienos dažniausių mirties priežasčių, į cholesterolį mažinančius vaistus vis dar žiūrima nepatikliai. Profesorė Jelena Čelutkienė, Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė, atkreipia dėmesį į tai, kad šių vaistų  žmonės prisibijo. Anot jos, kontroversiškas požiūris į statinus yra didelė problema.

Nors pavojus dėl dar prieš šventes daug nerimo kėlusio galimo sveikatos sistemos kolapso nuslūgo, dabar ligoninėse medikai regi sunkesnius Covid-19 sergančius pacientus. Visgi specialistai teigia, kad optimistinis scenarijus leidžia tikėtis, jog per sausį stacionare gydomų šių ligonių skaičiai pamažu ims mažėti. Prezidento suburtos Sveikatos ekspertų tarybos narys LSMU prorektorius prof. dr.

Iš karti buvo aišku, kad iš kelių šaltinių renkama COVID-19 mirčių statistika bus netiksli, sako Higienos instituto atstovas. Taip jis komentavo trečiadienį Seimo sveikatos reikalų komitete aiškinantis, kodėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) skelbiamoje mirčių statistikoje nebuvo apskaityta daugiau kaip tūkstančio mirčių.

Pristatydamas naujausius duomenis dėl COVID-19 plitimo šalyje LSMU mokslininkas Mindaugas Stankūnas pasidalino ir retrospektyvia analize, kokiomis priemonėmis ir kada šalyje turėjo būti valdoma pandemija.  Kaip po Sveikatos ekspertų tarybos susitikimo su prezidentu aiškino profesorius, atlikta retrospektyvine analize bandyta įvertinti, kaip ir kada turėjo būti pritaikyti vakar paskelbti Vyriausybės ekspertų komisijos pasiūlyti karantino planai.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja apie per praėjusią parą Lietuvoje fiksuotus koronavirusinės infekcijos (COVID-19) protrūkius. Per praėjusią parą izoliuota 3340 asmenų, iš viso izoliacijoje, įskaitant žmones, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, šiuo metu yra 95655 žmonės.

Naujausi epidemiologiniai duomenys teikia vilties, kad blogiausi laikai yra praeityje, po Sveikatos ekspertų tarybos susitikimo su prezidentu pranešė mokslininkas Mindaugas Stankūnas. Visgi jis įspėjo, kad didžiausia klaida tai būtų palaikyti pergale ir atsipalaiduoti, mat tikrąją situaciją įvertinti bus galima tik kitos savaitės pabaigoje. LSMU profesoriaus teigimu, matoma vis daugiau ženklų, kad situacija keičiasi į gerąją pusę.

Nors dažnai girdime sakant, kad sloga yra ne liga, tačiau į varvančią ir užsikimšusią nosį nederėtų numoti ranka. Pasak Šiaulių „Kardiolitos klinikų“ Ausų, nosies ir gerklės ligų (LOR) centro gydytojo otorinolaringologo Audriaus Blauzdžiūno, kai kuriais atvejais ilgai negydoma sloga signalizuoja apie rimtą susirgimą ir gali baigtis net akies ar galvos smegenų pažeidimu. Sloga – tai ne atskira liga, o nosies gleivinės uždegimas.

Nuo balandžio pradžios, kai startavo Nacionalinio vėžio instituto (NVI) COVID-19 laboratorija, čia jau atlikta daugiau kaip 31 tūkst. tyrimų. Visa tai – kelių darbuotojų rankomis. Negana to, 2021-iesiems žadami ir kitokie, nei įprasta, tyrimo būdai, kurie prisidėtų prie koronaviruso diagnostikos. „Lengva nebuvo, teko kruopščiai sustyguoti darbą, sustiprinti komandinio darbo įgūdžius ne tik laboratorijoje, bet ir visoje įstaigoje, kurioje dirba tūkstantis darbuotojų.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 50-89 metų žmonės, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Iš viso mirė 13 vyrų ir 14 moterų. Tarp jų – 14 žmonių, kurie buvo 80-89 metų amžiaus, taip pat šeši 60-69 metų asmenys, keturi 70-79 ir trys 50-59 metų žmonės. Nuo koronaviruso iš viso mirė 2036 žmonės.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pasirašė įsakymą, kokia tvarka asmenys bus skiepijami nuo COVID-19. Jame numatyta, kad persirgę asmenys skiepijami nebus, o savanoriams norint gauti prioritetą reikės būti išdirbus tam tikrą laiką – ne mažiau 16 val. per dvi savaites.

Praėjusią parą patvirtinta 2717 naujų koronaviruso atvejų, nuo COVID-19 mirė 27 žmonės, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas. Taip pat per praėjusią parą registruota 13 Covid-19 mirčių, kurių faktinė data yra ankstesnė. Praėjusią parą pasveiko 2091 žmogus. Nuo pandemijos pradžios COVID-19 šalyje užsikrėtė 152 tūkst. 215 asmenų, 83 tūkst. 837 žmonės pasveiko. Nuo koronaviruso Lietuvoje iš viso mirė 2036 žmonės.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centras (NVSC) atsako į dažniausiai epidemiologinę diagnostiką atliekantiems specialistams dėl vaikų izoliacijos užduodamus klausimus. Vaikas dėl turėto rizikingo kontakto buvo izoliuotas nuo gruodžio 18 d. Gruodžio 23 d. vaikui patvirtinta COVID-19. Kada vaikas bus laikomas pasveikusiu? Dėl to, kiek užsikrėtęs vaikas turi būti izoliuotas, taip pat, kada bus laikomas pasveikusiu, sprendžia gydantis gydytojas, o ne NVSC specialistai.

Paskelbus skiepijimo šalyje planą onkologinius pacientus vienijančios organizacijos stebėjosi, kodėl prie labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių nėra įtraukti ir vėžiu sergantys pacientai. Savo ruožtu sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad dabartinis vakcinacijos planas nėra nepajudinamas, tačiau akcentavo, kad skiepų kol kas gaunasi per mažai, kad visiems užtektų.

Antrasis karantinas šalyje įvestas dar lapkričio pradžioje, o griežtesnių ribojimų ritmu gyvename nuo gruodžio vidurio. Visgi kol kas specialistai nemato daug prielaidų tikėtis greito „atšilimo“ ir karantino atšaukimo baigiantis sausiui. Anot jų, tam kol kas trukdo tiek šventinių dienų „iškreipta“ statistika, tiek toks skandalingas aplaidumas dėl „pražiūrėtų“ mirčių, tiek dar nuo vasaros neparuošti namų darbai.

Koronaviruso pandemijai vis nerimstant, gydytojams tenka vis daugiau darbo. Dvi poliklinikas – Jezne ir Alytuje – sukūrusi gydytoja Giedrė Banienė teigė nebegalinti kentėti dabartinės tvarkos. Apie tai ji paskelbė socialiniame tinkle „Facebook“. Žiauriai esu nusivylusi šeimos gydytojo darbu. Man 58 metai, šeimos gydytoja dirbu 27 metus. Koks mano darbo tikslas? Profilaktika ir lėtinių ligonių priežiūra.

Pasaulis ir toliau įnirtingai kovoja su koronaviruso pandemija, o tuo metu kaukių dėvėjimas lauke išlieka privalomas ir Lietuvoje. Tačiau šaltuoju metų laiku tautiečiai susiduria su kita problema – nuo šalčio drėkstančiomis veido kaukėmis viduje.  Veido mankštų trenerė Viktorija Baltramiejūnienė naujienų portalo tv3.lt skaitytojus visų pirma ragina ne tik dėvėti kaukes, bet tai daryti ir tinkamai.

Šeduvoje gyvenantį vyrą Radviliškio ligoninės darbuotojai sausio 3 d. ryte paskelbė mirusiu, o atvykus šeimai, paaiškėjo, kad pacientas – gyvas ir sveikas, o skausmą ir liūdesį sukėlęs pranešimas – tik ligoninės darbuotojų klaida. Belgijoje gyvenantis paciento sūnus Arūnas vyko atsisveikinti su mirusiu tėvu, tačiau važiuojant per Vokietiją paaiškėjo, kad tai tebuvo klaidinga žinia apie neva mirusį jo tėvą.

Antradienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pranešė, kad nuo šiol vakcinos turėtų būti gaunama kas savaitę reguliariai daugiau nei po 20 tūkst. dozių ir pristatė, kokiu prioritetu žadama skiepyti visuomenę COVID-19 vakcina. Paviešinus detalesnį planą aiškėja, kas skiepą gautų pirmiausiai, o kam teks palaukti. Ministro Pirmininko potvarkiu sudaryta Ekspertų taryba prie Vyriausybės pateikė rekomendacijas, kokia tvarka siūlo skiepyti Lietuvos gyventojus.

Šalyje prasidėjus prevenciniam vakcinavimui nuo koronovirusinės infekcijos kyla klausimai, kaip ir kada skiepyti vėžiu sergančius pacientus ir medicinos personalą, dirbantį onkologijos centruose. Nacionalinis vėžio institutas pateikia pagrindinę informaciją. Apžvelgėme Europos medikamentinės onkologijos (ESMO) ir Amerikos klinikinių onkologų (ASCO) draugijų rekomendacijas.

Dėl politikų kritikos Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) susiduria su gyventojų, kuriems skambinama dėl epidemiologinių tyrimų, priešiškumu, sako įstaigos direktorius.

Kilus skandalui dėl neapskaitytų mirčių nuo COVID-19 ir klausimams dėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) darbo efektyvumo pats įstaigos vadovas Robertas Petraitis antradienį kreipėsi į visuomenę ir pirmiausia prašė politikų atsargiau rinkti žodžius vertinant įstaigos veiklą. Jo teigimu, priešingu atveju kylantis žmonių nepasitikėjimas įstaiga gali kelti grėsmę pandemijos valdymui.

Karantino režimo švelninimą lems ne tik naujų COVID-19 atvejų statistika, bet visa situacijos dinamika, teigia premjerė Ingrida Šimonytė. „Labiau svarbi dinamika negu pats atvejų skaičius“, – antradienį Seime žurnalistams sakė Vyriausybės vadovė. Anot jos, Ministrų kabinetas sausio 17-ąją planuoja grįžti prie karantino sąlygų svarstymo, nes tuomet bus žinoma pilnų darbo savaičių statistika dėl koronaviruso plitimo.

Gruodžio mėnesį dar prieš pat sėsdamasis į sveikatos apsaugos ministro kėdę Arūnas Dulkys teigė turintis paruošęs 130 punktų COVID-19 pandemijos valdymo planą, kurį pateikti visuomenei bus pirmųjų Vyriausybės darbo dienų uždavinys. Nors plano iki šiol nematyti, ministras žada jį skelbti dalimis. A. Dulkys tokiu sudėtingu metu siūlė nesismulkinti, kiek tų punktų plane yra, ir tikino, kad pagrindinės plano dalys nėra jokia paslaptis.

Šalį pasiekiant pirmajai vakcinai netyla klausimas, ar reikės skiepytis jau persirgusiems ir imunitetą turintiems žmonėms. Mokslininkai pagaliau pateikia aiškesnes rekomendacijas ir tikina, kad persirgimo faktas tolygus vakcinos veiksmingumui. VU Gyvybės mokslų centro prof., imunologės Aurelijos Žvirblienės teigimu, šį klausimą itin apsunkina tai, kad nėra oficialių rekomendacijų. „Kol kas trūko aiškių mokslinių duomenų, ar persirgę žmones ir turintieji antikūnų turi atsparumą.