Sveikata

Testų dėl koronaviruso netrukus bus galima įsigyti šalies vaistinėse, o jų įsigiję gyventojai galės testą pasidaryti patys namuose – tam tereikės nosies landos tepinėlio arba seilių, sako sveikatos apsaugos viceministrė.  Tačiau, pasak Živilės Simonaitytės, išsityrus tokiais testais ir sužinojus, kad yra koronaviruso infekcija, žmogui negalios nei privalomos izoliacijos reikalavimas, nei galimybė gauti, pavyzdžiui, nedarbingumo išmoką – jam reikės vis tiek tikrintis mobiliajame punkte.

Nauja braziliškoji koronaviruso atmaina yra tris kartus mirtingesnė žmonėms iki 45 metų amžiaus, atskleidė naujas tyrimas. Brazilijos viešosios sveikatos institutas „Fiocruz“ praneša, kad nuo metų pradžios amžiaus grupėse nuo 30 iki 40, nuo 40 iki 50 bei nuo 50 iki 60 metų užsikrėtimo atvejų padaugėjo atitinkamai 565%, 626% ir 525%, rašoma dailystar.co.uk. Bendrai šalyje užsikrėtimų skaičius sumažėjo 316%, o tai reiškia, kad virusas pereina prie jaunesnio amžiaus grupių.

Siekdamas gerinti gyventojų skiepijimo prieinamumą ir didinti skiepijimo apimtis, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pasirašė teisės aktus, kuriais vadovaujantis išplėstinės praktikos vaistininkai galės teikti vakcinacijos nuo COVID-19 paslaugas. Skiepyti gyventojus galės vaistinės, įgijusios atitinkamą asmens sveikatos priežiūros įstaigos licenciją. Vakcinacija vaistinėse startuos Registrų centrui baigus diegti reikiamus funkcionalumus.

Dar antradienį sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui įspėjus, kad per 7–10 dienų visa Lietuva gali atsidurti „juodojoje zonoje“, trečiadienį Statistikos departamento teikiami duomenys leidžia konstatuoti niūrią žinią. Nors 14 d. naujų atvejų 100 tūkst. gyventojų vidurkis dar neperkopė 400, vertinant praėjusios paros rodiklius, Lietuva jau patenka į „juodąją zoną“. Skelbiant kasdienius naujus koronaviruso duomenis departamentas informaciją pateikia įvairiais pjūviais.

Pusė Lietuvos šiuo metu yra eksponentinio augimo fazėje, rodo naujausia COVID-19 situacijos Lietuvoje apžvalga. Kaip atskleidžia Vyriausybės duomenų analitiko Aisčio Šimaičio pateikti duomenys, daugiau pusėje savivaldybių pandemijos pagreitis didėja, auga užimtumas Vilniaus ir Kauno ligoninėse. Epidemiologinė situacija šalyje blogėja – vakar užregistruota daugiau nei 1 000 naujų atvejų.

Kurį laiką buvo teigiama, kad COVID-19 vakcinos apsaugo nuo sunkių šios ligos formų. Tai reiškia, kad žmogus vis tiek gali užsikrėsti, tačiau jo imuninė sistema yra pasiruošusi susidoroti su SARS-CoV-2 virusu. Dabar aiškėja, kad nuo COVID-19 paskiepyti žmonės ne tik neserga, bet ir neplatina ligos, o tai yra labai gera naujiena. Ilgą laiką buvo kalbama apie vadinamąjį bandos imunitetą.

Per praėjusią parą nuo koronaviruso paskiepyta iš viso 14 tūkst. 345 žmonės, rodo trečiadienio Statistikos departamento duomenys. 11 tūkst. 483 iš jų gavo pirmąją vakcinos dozę, 2862 – antrąją. Iš viso pirmąją skiepo dozę iki šiol gavo 404 tūkst. 477 žmonės arba 14,47 proc. šalies gyventojų, abi – 179 tūkst. 386 žmonės arba 6,42 proc. gyventojų. Bent viena vakcinos doze yra paskiepyti 47,7 proc. 70-79-erių metų gyventojų ir 41,7 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų.

Nustatyta 1116 naujų COVID-19 atvejų, mirė 10 sirgusiųjų, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas. Tai didžiausias naujų atvejų skaičius nuo sausio 26 dienos. Atlikta 8642 molekulinių (PGR) ir 6126 antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.  14 dienų naujų atvejų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 394,1 atvejo. Teigiamų tyrimų dalis per septynias dienas šiuo metu siekia 7,7 procento. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 222 tūkst.

Balandžio 6-ąją startavo nauja ligonių kasų interneto svetainė www.ligoniukasa.lrv.lt, kurioje lankytojams pateikiama išsami informacija apie privalomąjį sveikatos draudimą ir visus su juo susijusius klausimus. Svetainė veikia portale „Mano Vyriausybė“. Naujoji svetainė sukurta Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) bei penkių – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio teritorinių ligonių kasų (TLK) svetainių pagrindu.

Vienas iš COVID-19 pandemijos akivaizdoje minimų testų – serologinis antikūnų tyrimas. Specialistai paaiškina, kokiu tikslu jis atliekamas, ką reiškia neigiamas rezultatas bei kodėl rezultatai gali skirtis kiekvienoje laboratorijoje. Serologiniai COVID-19 IgG antikūnų tyrimai naudojami viruso (SARS-CoV-2) IgG klasės antikūnams nustatyti. Tikslaus pusiau kiekybinio tyrimo metu nustatomi IgG klasės antikūnai prieš Sars-CoV-2 S1RBD spyglinį baltymą.

Prancūzijos biotechnologijų bendrovė „Valneva“ baigė pradinį klinikinių savo kuriamos vakcinos nuo koronaviruso tyrimų etapą, kuris parodė vaisto saugumą ir veiksmingumą, rašoma bendrovės pranešime spaudai. „Valneva“ šiandien skelbia teigiamus inaktyvuotos, adjuvantinės vakcinos kandidatės VLA2001 klinikinių tyrimų rezultatus“, – sakoma pranešime, kuriame teigiama, kad vakcina „yra gerai toleruojama ir nekelia abejonių dėl saugumo“. Tuo pačiu metu, pasak bendrovės, daugiau pas nei 90 proc.

Sveikatos apsaugos ministerija primena, kad pacientai, persirgę COVID-19 liga, gydytojo siuntimu gali gauti stacionarinės arba ambulatorinės medicininės reabilitacijos paslaugas. Reabilitacija persirgusiems bus suteikta ne vėliau nei praėjus 3 mėnesiams po aktyvaus gydymo stacionare. COVID-19 ligos atveju pirmojo medicininės reabilitacijos etapo paslaugų, prieš skiriant medicininę reabilitaciją, teikti nereikia.

Praėjusios savaitės pabaigoje gydymo įstaigose buvo fiksuoti 22 aktyvūs koronavirusinės infekcijos (COVID-19 ligos) protrūkiai, kai savaitę prieš tai protrūkių skaičius buvo kone dvigubai didesnis – 42, rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologinių tyrimų metu surinkti duomenys.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) prieššventinę savaitę šiek tiek padidėjo. Bendras sergamumo rodiklis kovo 29 – balandžio 4 d. siekė 19,9 atvejo 10 tūkst. gyventojų, prieš savaitę –18,4 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Praėjusią savaitę daugiausia sergančiųjų užregistruota Kauno apskrityje (25,1 atvejo 10  tūkst.

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL), koordinuojanti koronaviruso sekoskaitos tyrimus Lietuvoje, informuoja, kad nustatyti dar 147 B.1.1.7 (iš Jungtinės Karalystės kilusio) viruso linijos atvejai. Naujų B.1.351 („Pietų Afrikos“) viruso linijos sukeltų atvejų nenustatyta. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) laboratorijoje šią savaitę ištirti 46 ėminiai, iš kurių – 26 priklauso B.1.1.7 atmainai.

Praėjusios Velykos traumatologų nepaliko be darbo. Kaip jau įprasta, šventiniu laikotarpiu padaugėja traumų. Apie tai portalui tv3.lt pasakojo Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės greitosios pagalbos gydytojas ir skyriaus vedėjas Paulius Uksas. Ilgasis šventinis savaitgalis buvo itin darbingas – per dieną pacientų sulaukta daugiau nei įprastai, P. Ukso teigimu, pasiektas ikikarantininis lygis, mat šiuo laikotarpiu žmonės rečiau kreipiasi į specialistus.

Lietuvai pagal fiksuojamus naujų atvejų skaičius toliau judant į „juodąją“ koronaviruso zoną pranešama apie dar vieną jauno vyro mirtį nuo COVID-19. Visgi Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) negalėjo patikslinti, ar 30–39 metų asmuo sirgo kokiomis gretutinėmis ligomis. Kaip portalui tv3.lt tikslino Statistikos departamento atstovė Birutė Stolytė, 30–39 metų amžiaus grupei priklausęs vyras nuo COVID-19 mirė balandžio 3 d. Kauno miesto savivaldybėje.

Naujų koronaviruso atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų rodikliui šalyje vėl artėjant prie 400, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys konstatavo, kad po geros savaitės visai Lietuvai gresia „juodasis scenarijus“. Kaip nurodė ministras, situacija toliau stabiliai blogėja, o ypač nerimą kelia situacija sostinėje. „Bendrai situacija nėra gerėjanti, atvejų skaičius stabiliai auga, teigiamų tyrimų procentų skaičius – aukštas – beveik 12 proc.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė šeši žmonės, jiems buvo nuo 60 iki 89-erių metų, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Keturiems mirusiesiems buvo nuo 80 iki 89-erių metų, po vieną mirusįjį priklausė 60–69 metų ir 70–79 metų amžiaus grupėms. Visi šie žmonės mirė ligoninėse. Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais.

Praėjusią parą pirmą skiepo dozę gavo 3668 žmonės, antrą – 46, antradienį skelbia Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze paskiepyta 392 tūkst. 316 asmenų, abiem – 176 tūkst. 461. Iš viso Lietuva yra gavusi 642 tūkst. 365 vakcinos dozes, visos pristatytos į vakcinavimo centrus, iš jų sunaudota 568 tūkst. 777. Per praėjusią parą šalyje nustatyti 686 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė šeši žmonės, antradienį pranešė Statistikos departamentas.

Kauno klinikose pirmą kartą Lietuvoje ir Baltijos šalyse atlikta elektromagnetinės navigacijos bronchoskopija. Minimaliai invazinė procedūra atliekama mažų darinių plaučiuose diagnostikai ir jų žymėjimui prieš biopsiją. Kauno klinikose naujoji procedūra sėkmingai atlikta jau keturiems pacientams. Per metus čia planuojama atlikti daugiau nei 100 elektromagnetinės navigacijos bronchoskopijos procedūrų.

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 686 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė šeši žmonės, antradienį pranešė Statistikos departamentas. Praėjusią parą šalyje atlikti 3699 molekuliniai (PGR) ir 1795 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 382,3 atvejų. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 7,5 procento.

Atsiranda vis daugiau įrodymų, kad Covid-19 galimai yra susijęs su ūžimu ausyse, klausos praradimu ir galvos svaigimu. Žurnale „International Journal of Audiology“ buvo publikuotas Mančesterio universiteto ir Mančesterio biomedicinos tyrimų centro Jungtinėje Karalystėje atliktas tyrimas, kurio metu mokslininkai peržiūrėjo daugybę tyrimų, ieškojusių ryšio tarp koronaviruso infekcijos ir klausos simptomų. Iš tyrimuose dalyvavusių Covid-19 sirgusių žmonių, maždaug 7,6 proc.

Kai kuriamas naujas vaistas ar terapija, vienas iš sunkiausių procesų yra fiksuoti pranešimus apie nepageidaujamą poveikį. Jei pradėjote gydymą, esate raginami pranešti apie bet kokius atsiradusius simptomus, kad ir kokie jie būtų neaiškūs ar juokingi. Šis procesas yra ypač svarbus nustatant galimą neigiamą naujos vakcinos poveikį, todėl Jungtinėje Karalystėje pradėti publikuoti pranešimai apie „AstraZeneca“ vakciną.

Sveikatos apsaugos ministerija iki kitų metų vidurio planuoja įkurti Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnybą. Tai numatyta Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane. Pokyčius numatoma pradėti antrąjį šių metų ketvirtį.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė keturi žmonės, jiems buvo nuo 70 iki 89-erių, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Trims mirusiesiems buvo nuo 80 iki 89-erių, vienas priklausė 70–79 metų grupei. Visi šie žmonės mirė ligoninėse. Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais. Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3615 žmonių.

Per praėjusią parą šalyje nustatyta 600 naujų COVID-19 atvejų, nuo šios infekcinės ligos mirė 4 žmonės, pirmadienį pranešė Statistikos departamentas. Praėjusią parą šalyje atlikti 3531 molekulinių (PGR) ir 1104 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 389,7 atvejus. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 7,1 procento.

Nauji labiau užkrečiami SARS-CoV-2 variantai daugelyje pasaulio vietų užvirė pragarą ir greitai tapo vienomis iš labiausiai dominuojančių viruso atmainų. Pasirodo, šie subtiliai mutavę virusai gali sukelti problemų ir daugybei kitų gyvūnų, ne tik žmonėms. Mokslininkai atrado galimą ryšį tarp kačių bei šunų, užsikrėtusių JK B.1.1.7 variantu, ir padidėjusios miokardito, širdies raumens uždegimo, rizikos.

Seimas svarstys siūlymą, kad savivalda pasirūpintų pacientų grįžimu namo iš ligoninės, kai jie patys negali to padaryti savarankiškai. Parlamentas po pateikimo pritarė tokioms Vietos savivaldos įstatymo pataisoms, jas toliau svarstys Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Dėl projekto paprašyta Vyriausybės išvados.

Nauji tyrimai pateikia papildomų įrodymų, kad astrocitai, specializuotas žvaigždės formos smegenų ląstelių potipis, gali vaidinti svarbų vaidmenį sergant depresija. Kanados Makgilio universiteto mokslininkai padarė skrodimą 20-čiai vyrų, kurių pusė sirgo depresija ir nusižudė, o kita pusė mirė staiga ir dėl kitų priežasčių.

Internete pradėjo sklisti naujas mitas apie pagaliukus naudojamus paimti COVID-19 testą iš nosiaryklės. Tikinama, neva etileno oksido dujomis sterilizuojami pagaliukai gali sukelti vėžį. Nacionaliniame vėžio institute dirbantis profesorius teigia, kad tai yra tikrų tikriausias melas ir nereikėtų bijoti dujomis sterilizuotos medicinos įrangos.

Maždaug prieš metus Rachelės Palma sveikata pradėjo sparčiai blogėti. Pradėjo tirpti dešinė moters kūno pusė, ji patirdavo staigius sąmonės sutrikimus, dažnai sapnuodavo košmarus. Praeityje R. Palma nesirgo jokia liga, kuri paaiškintų šiuos simptomus, be to, ji buvo jauna ir, išskyrus šiuos simptomus, visiškai sveika. Siekiant išsiaiškinti, kas sukėlė šiuos staigius ir netikėtus neurologinius simptomus, jai buvo atliktas magnetinio rezonanso tyrimas.

Jungtinės Karalystės vaistų priežiūros agentūra šeštadienį paskelbė, kad iš 30 žmonių, kuriems po paskiepijimo „AstraZeneca“ vakcina susidarė kraujo krešulių, septyni mirė. Iš 30 pranešimų, gautų iki kovo 24-osios imtinai, septyni yra susiję su žmonių mirtimi, sakoma Vaistų ir sveikatos priežiūros produktų priežiūros agentūros (MHRA) pareiškime, atsiųstame naujienų agentūrai AFP.

Plaukų slinkimu, plonėjimu ar nuplikimu skundžiasi apie 40 procentų moterų ir apie 80 procentų vyrų visame pasaulyje. Laidoje „Sveikatos medis“ kalbintas plaukų stilistas Maksimas Tarelkinas ir medicinos specialistai atskleidė, dėl kokių priežasčių plaukai silpnėja ir kaip galima jiems padėti. Beveik 20 metų plaukų stilistu ir kirpėju dirbantis M. Tarelkinas pasakojo, kad priežasčių, kodėl plaukai silpnėja ir slenka yra gana daug.

Per praėjusią parą šalyje nustatyta 985 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė septyni žmonės, šeštadienį pranešė Statistikos departamentas. Praėjusią parą šalyje atlikti 9970 molekulinių (PGR) ir 4839 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 364 atvejus. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,2 procento.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys penktadienį vakare pasidalijo džiugia žinia. Kaip socialinėje paskyroje rašė ministras, Lietuvoje pasiektas vakcinavimo rekordas. „Jei į Google įvesime 20 000, mūsų ekraną užpildys įrašai ir nuorodos apie Žiulio Verno romano herojaus kapitono Nemo keliones po vandeniu.

Pasyvus rūkymas – tai kvėpavimas oru, kuris užterštas cigarečių dūmais. Toks oras kupinas toksinių medžiagų, kurios kenksmingos ne tik rūkančiam, bet ir prirūkytoje aplinkoje esantiems aplinkiniams. Pasaulio sveikatos organizacija nustatė, jog 600 tūkst. žmonių kasmet miršta būtent nuo pasyvaus rūkymo, o liūdniausia tai, jog net trečdalis atvejų – vaikai. Nors apie rūkymo sukeliamą žalą organizmui kalbama jau ne vieną dešimtmetį, tai vis tiek išlieka itin opia visuomenės problema.

Jei kur regione išsikvietę greitąją medicinos pagalbą (GMP) jos sulauksite po kelių valandų, o gal ir kitą dieną – nenustebkite. Tokie kiek makabriški apibendrinimai taikomi dabartinei realybei apibūdinti: tiek merai, tiek GMP stočių atstovai konstatuoja, kad greitoji pagalba dėl neproporcingo finansavimo rajonuose tik tolsta nuo žmonių. Jau dešimtmetį vis labiau kaistanti „raudona lemputė“ dėl GMP tinklo optimizavimo, panašu, pasiekia apogėjų.

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL), koordinuojanti koronaviruso sekoskaitos tyrimus Lietuvoje, informuoja, kad nustatyta dar 216 B.1.1.7 (iš Jungtinės Karalystės kilusio) viruso linijos atvejų. O taip pat nustatyti 2 nauji B.1.351 („Pietų Afrikos“) viruso linijos sukelti atvejai.  Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) laboratorijoje šią savaitę ištirti 37 ėminiai, iš kurių – 29 priklauso B.1.1.7 atmainai.

Penktadienį atnaujintą COVID-19 paveiktų šalių ir regionų, iš kurių atvykus taikomos griežtesnės izoliacijos sąlygos, sąrašą papildė Belgija, Nyderlandai, Bosnija ir Hercogovina, Moldova, Bermuda, Kiurasao. Sąraše nebeliko – Maltos. Siekiant sumažinti COVID-19 mutacijų plitimo Lietuvoje riziką, Sveikatos apsaugos ministerija rekomenduoja susilaikyti nuo nebūtinų kelionių.  Kaip ir praėjusią savaitę išlieka tie patys reikalavimai ekipažų ir įgulų nariams.

Jau pirmoji karantino banga parodė, kad socialinių paslaugų teikimas pandemijos metu yra tiesiog būtinas – poreikis gauti socialines paslaugas dar labiau išaugo. Dėl šios priežasties socialinių paslaugų srities darbuotojų vakcinacija tapo prioritetine. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kovo mėnesį surinktais duomenimis, šiuo metu yra paskiepyta daugiau nei 50 procentų socialinių paslaugų srities darbuotojų.

Po muzikinių apdovanojimų kilus šaršalui ir klausimui, ar neigiamo COVID-19 testo išties pakanka, kad susibūrusieji iš skirtingų šeimų jaustųsi saugūs, specialistai teikia skirtingas nuomones. Visgi ministras Arūnas Dulkys konstatavo, kad neigiamas testo atsakymas ir galvojant apie imuniteto pasus dar „pakabintas ant daug klaustukų.

Žiemą po sniegu besiilsėjusios erkės vėl bunda, o tai reiškia, kad reikia pasisaugoti ir jų pernešamų ligų, iš kurių pavojingiausia – erkinis encefalitas. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) gydytoja epidemiologė Aušra Bartulienė sakė, kad  esant žemesnei nei 4–5 laipsnių temperatūrai erkės vis dar būna ramybės būsenoje, o aktyvios tampa temperatūrai pakilus iki 8–11 laipsnių. „Trūkstant drėgmės, erkių aktyvumo laikotarpis sutrumpėja keliomis savaitėmis.

Per praėjusią savaitę nuo koronaviruso paskiepyta 76,9 tūkst. žmonių, bent vieną skiepą iki šiol yra gavę 13 proc. šalies gyventojų, rodo penktadienio Statistikos departamento duomenys. Pirmąja skiepo doze per savaitę nuo praėjusio penktadienio iki šio ketvirtadienio vidutiniškai paskiepyta 7,5 tūkst. žmonių – šis vidurkis keliais tūkstančiais lenkia pastarųjų kelių savaičių atitinkamus vidurkius. Daugiausiai žmonių pirmąjį skiepą gavo ketvirtadienį – 14,4 tūkst.

Nors Lietuva pagal skiepijimo greitį yra viena tarp pirmaujančių Europos Sąjungoje (ES), premjerė Ingrida Šimonytė neslepia, kad norėtų matyti didesnes skiepijimo apimtis. Tiesa, šią savaitę pranešus apie rekordinį vakcinų kiekį šventinėmis Velykų dienomis ruošiasi skiepyti ne visi. Vyriausybės vadovė pranešė, kad artimiausias dienų iššūkis bus kaip įmanoma panaudoti iki šiol nematytus vakcinų kiekius.

Epidemiologinė situacija dėl COVID-19 plitimo Vilniuje toliau blogėja. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovė Rolanda Lingienė konstatuoja, kad pradėjus plisti britiškajai atmainai kovą susirgimai augo visose srityse. Be kita ko, net 38 proc. asmenų negalėjo ar nenorėjo atskleisti infekcijos šaltinio. Šiuo metu naujų atvejų, tenkančių 100 tūkst.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 10 žmonių, jiems buvo nuo 50 iki 99-erių metų, rodo penktadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Nuo pandemijos pradžios mirė jau virš 3,5 tūkst. asmenų. Trims mirusiesiems buvo nuo 80 iki 89-erių, po du mirusiuosius priklausė 50–59 metų, 60–69 metų ir 70–79 metų grupėms. Vienam mirusiajam buvo nuo 90 iki 99-erių metų. Visi šie žmonės mirė ligoninėse.

Praėjusią parą pirmą skiepo dozę gavo 14 tūkst. 365 žmonės, antrą – 2489, penktadienį skelbia Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze paskiepyta 364 tūkst. 930 asmenų, abiem – 168 tūkst. 740. Iš viso Lietuva yra gavusi 642 tūkst. 365 vakcinos dozes, 610 tūkst. 365 pristatytos į vakcinavimo centrus, iš jų sunaudota 533 tūkst.

Penktadienio koronaviruso duomenys. Aiškėja, kad per parą nustatyta 810 COVID-19 atvejų ir 10 mirčių. Šią informaciją kasdien praneša Statistikos departamentas. Statistikos departamentas taip pat praneša, kad šiuo metu naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų – 349,8. Iš viso nuo pandemijos pradžios buvo nustatyti 217 tūkst. 865 COVID-19 atvejai. Šiuo metu serga 9 tūkst. 645 asmenys. Pasveikusiųjų – 200 tūkst.