Sveikata

Praėjusią parą šalyje nustatyti 1585 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė 15 žmonių, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje atlikti 12 tūkst. 842 molekuliniai (PGR) ir 7463 antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 545,3 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,5 procento.

Parduotuvių lentynose jau pasirodęs šviežias persikų ir nektarinų derlius iš saulėtosios Ispanijos rodo viena – vasara jau visai netrukus prasidės. Tačiau šiuos vasaros šauklius lietuviai mėgsta ne tik dėl žiemos sezono metu pasiilgto šviežio sultingo skonio. Jolanta Sabaitienė,  daržovių ir vaisių ekspertė, teigia, kad persikų ir nektarinų populiarumą lemia ir kitos savybės: vitaminų gausa, šių vaisių nauda tiek virškinimui, tiek odai.

Situacija kritinė: Vilnius jau skaičiuoja paskutines laisvas lovas koronaviruso pacientams, pasak medikų, verkiant trūksta ir personalo. Štai Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje reanimacijos skyrius jau užpildytas. Bandydama taisyti situaciją Sveikatos apsaugos ministerija Vilniui metė gelbėjimosi ratą – 19 tūkstančių papildomų skiepų, kuriuos paėmė iš kitų savivaldybių.

Dėl ypač sudėtingos epidemiologinės situacijos Vilniuje Sveikatos apsaugos ministerija nusprendė perskirstyti vakcinų siuntas ir net 44 proc. visų gautų vakcinų – 46 512 dozių, skirti sostinės vakcinacijos centrams.

Lietuvoje imunitetą nuo SARS-CoV-2 viruso šiuo metu, tikėtina, turi jau virš 30 proc. asmenų, o naujų atvejų augimas pastarąsias 10 dienų buvo nedidelis, rašoma naujausių Vyriausybės skelbiamų duomenų apžvalgoje. Didžiausias įtampos taškas yra Vilniaus regionas, kuriame užimtų reanimacijos lovų skaičius siekia 2020 m. gruodžio mėnesio skaičių. Lovų užimtumas taip pat didėja ir Kauno regione – kartu abiejuose regionuose nustatyta virš 80 proc. visų Lietuvoje atsiradusių naujų atvejų.

SARS-CoV-2 pandemija sukėlė ne tik daug susirūpinimo ir įvairių iššūkių medicinos priežiūroje, bet ir įvairių pasikeitimų ligų išraiškose. Labai svarbūs pokyčiai, kuriuos stebi viso pasaulio medikai, stebimi ir Lietuvoje — tai ūminių kvėpavimo takų ligų, ypač gripo viruso bei tokių virusų kaip respiracinio sincitinio viruso (RSV) sukeltų infekcijų drastiškas sumažėjimas. Žiemos mėnesiai yra šių infekcijų susirgimų pikas.

Antradienio rytą prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo Sveikatos ekspertų tarybos posėdyje, kuriame buvo aptarta epidemiologinė situacija Lietuvoje.  Po susitikimo duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius socialiniame tinkle „Facebook“ rašė, kad šiame susitikime buvo pateikta daug įdomios informacijos, tačiau mokslininkas atkreipė dėmesį į mirčių statistiką Lietuvoje.  „Mano dėmesį patraukė skaidrė apie perteklines mirtis 2020 metais.

Balandžio 27 dienos duomenimis,  Vilniaus regione užimta 81 proc. (81 vieta) reanimacijos ir intensyviosios terapijos ir 86 proc., t. y. 606 aktyvaus gydymo vietos. Didžiausią COVID-19 aktyvaus gydymo ir reanimacijos vietų stygių jaučia Vilniaus miestas. Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose, kur gydomi tik sunkūs ir labai sunkūs pacientai,  reanimacijos ir intensyviosios terapijos vietų užimta jau 88 proc., o aktyvaus gydymo – 80 proc.

Manipuliuojant žmonių nepasitikėjimu savimi, socialinio tinklo „Instagram“ naujienų srautus užkariavo nelegalus maisto papildas, kurio pavartoję galite atsidurti ligoninėje. Vadinamas Apetaminu, šis papildas yra tirštas sirupas, siūlomas moterims, norinčioms priaugti šiek tiek svorio tam tikrose vietose, ir taip pasiekti išsvajotąją Kardashian šeimos sesių išpopuliarintą figūrą.

Karantino sąlygoms laisvėjant, epidemiologai reikšmingų pokyčių koronavirusinės infekcijos (COVID-19 ligos) protrūkių žemėlapyje nestebi, rašoma pranešime. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologinių tyrimų metu surinkti duomenys rodo, kad praėjusią savaitę aktyvių protrūkių skaičiaus nežymus augimas išliko gamybos sektoriuje. Tuo metu, prekybos sektoriuje, lyginant su savaite prieš tai, stebimas aktyvių protrūkių mažėjimo tendencijos.

Pokyčiai siūlomi Lietuvos ligoninėms: vienas iš pagrindinių siūlymų – spalvinė sistema, kuri leis lengviau kontroliuoti ligonių srautus. Sveikatos apsaugos ministerija pristatė medikų, epidemiologų ir kitų specialistų praktine patirtimi, moksliniais tyrimais ir siūlymais paremtą rekomendacijų knygą, padėsiančią sumažinti COVID-19 keliamas rizikas gydymo, slaugos ir kitose asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

Antradienį prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo Sveikatos ekspertų tarybos posėdyje. Jame buvo apžvelgta naujausi vakcinų poveikio Covid-19 infekcijai moksliniai tyrimai. Po susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Infekcinių ligų klinikos vadovė profesorė Auksė Mickienė pristatė naujausius mokslinius tyrimus, susijusius su koronavirusu.  „Pfizer“ veiksmingumas vaikams – 100 proc.

Dar daug ko nežinome apie COVID-19 sukeliantį neįprastą virusą. Kaip kūnas reaguoja ir ginasi nuo jį užpuolusio viruso? Į šį klausimą atsakymų ieško įvairių šalių sveikatos apsaugos sistemos, kasdien vis atsiranda naujų iššūkių. Vienas jų – širdis ir kaip ji funkcionuoja, esant virusinei infekcijai, rašo indianexpress.com. Žmonės, kuriems susidarė kraujo krešuliai, beveik visada kosėjo ir jautė aštrų skausmą krūtinėje.

Visuomenėje netylant diskusijoms apie šalutinį skiepų nuo Covid-19 poveikį, medikai teigia, kad šalutinis poveikis aktualus bet kokius vaistus vartojantiems žmonėms. Tačiau dažnai jis yra nepelnytai sureikšminamas ir net tampa kliūtimi sėkmingam gydymui. „Šalutinis poveikis yra reakcija, kurią gali sukelti bet koks vaistas, arba pacientas galvoja, kad jį sukėlė vaistas.

Atėjus pavasariui daugiau žmonių ima laikytis dietų, vienas iš būdų – skaičiuoti kalorijas. Vaistininkai sako, kartais sulaukiantys klausimo, ar maisto papildai taip pat turi kalorijų. Specialistai pataria nepersistengti skaičiuojant kalorijas ir nepamiršti, kad svarbiausia subalansuota mityba ir fizinis aktyvumas. Maisto papildai  – mūsų organizmui būtinos medžiagos, skirtos papildyti įprastą maisto racioną.

Masinė vakcinacija Lietuvoje bus vykdoma etapais, skiepytis žmones kviečiant pagal jų amžių, sako sveikatos apsaugos ministras. „Matyt, tas mūsų darbinis žargonas „masinė vakcinacija“ gal ir nėra pats tinkamiausias. Matyt, ji bus labiau etapinė. Judėjimas link jaunesnių amžiaus grupių. (...) Leisimės amžiaus grupėmis žemyn. Jokia IT sistema negalėtų atlaikyti tokios apkrovos, jei tą pačią dieną jungtųsi prie sistemos visi šalies gyventojai“, – LRT radijui antradienį sakė Arūnas Dulkys.

Praėjusią parą šalyje nustatytas 1031 naujas COVID-19 atvejis, nuo šios infekcinės ligos mirė 13 žmonių, antradienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje atlikti 9792 molekuliniai (PGR) ir 9713 antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 532,6 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,1 procento.

Atlaisvinus karantiną daugiau privilegijų bendrauti ar lankyti pacientus numatyta ir COVID-19 persirgusiems ar pilna schema vakcinuotiems asmenims. Vis dėlto tai piktina tokių teisių negaunančius gyventojus, kurie turi antikūnų, kas rodo, jog jie sirgo šia infekcija, nors oficialios ligos diagnozės ir neturėjo. Jokių privilegijų tokiems asmenims nenumatyta ir planuojamame įdiegti galimybių pase.   Štai labai gyvenimiška situacija.

Erekcijos sutrikimai,  dar vadinami impotencija, gali paveikti tiek vyrų psichosocialinę sveikatą, tiek partnerių gyvenimo kokybę. Pastaruoju metu erekcijos sutrikimais skundžiasi vis daugiau vyrų, o į urologus besikreipiančių pacientų amžius jaunėja.

Pasaulyje kiekvieną dieną paskiepijant vis daugiau žmonių nuo koronaviruso vis daugiau kalbama, kad tai – vienintelis bilietas į laisvę.  Tačiau profesorius Saulius Čaplinskas sako, kad yra dar vienas svarbus momentas.  „Skiepai nuo COVID-19 ligos viešoje erdvėje pristatomi kaip vienintelis „bilietas į laisvę“, tačiau niekas per daug nepaaiškino, jog šio rezultato turėtų būti siekiama įgyvendinant atitinkamą vakcinacijos strategiją.

Pasaulyje įsibėgėjant vakcinacijai vis pasigirsta kalbos apie galimus rimtus šalutinius reiškinius. Štai ir Izraelyje kalbama apie dešimtis atvejų, kai vakciną gavusiems žmonėms įvyksta širdies raumens uždegimas.  Profesorius Saulius Čaplinskas sako, kad kol kas nėra įrodymų, kad tai būtų susiję su vakcina, tačiau tokia galimybė neatmetama.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis, 2021 m. 14–15 savaitėmis, palyginti su 13–14 savaitėmis, sergamumas Europos Sąjungos, Šengeno erdvės šalyse ir JK 19-oje šalių mažėjo, 12-oje augo, o Danijoje mažai keitėsi.  Apačioje pateikiami situacijos pokyčiai (ECDC skelbiamais duomenimis, sergamumas 2021 m. 14–15 savaitėmis, palyginti su 13–14 savaitėmis), rašoma pranešime.

Pavasarį sprogstant medžiams ir kitiems augalams, ženkliai padidėja žiedadulkių koncentracija ore, o tai išprovokuoja pavasarinės alerginės slogos simptomus. Deja, šiemet pavasarinės alergijos sezonas sutampa su COVID-19 infekcijos plitimu. Pasak Kauno klinikų Imunologijos ir alergologijos klinikos vadovės prof. Brigitos Šitkauskienės, pagrindinį dėmesį pelnytai skiriant grėsmingos infekcijos pažabojimui, reikėtų nepamiršti ir pavasarinės alergijos, kurios simptomai labai panašūs į peršalimo.

Pirmadienį į Lietuvą atvežta iki šiol didžiausia vakcinos nuo COVID-19 siunta – gamintojas „BioNTech ir Pfizer“ atgabeno 105,3 tūkst. dozių, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Iki šios dienos Lietuva buvo gavusi 612,1 tūkst. šio gamintojo vakcinos „Comirnaty“ dozių, gyventojams skiepyti sunaudota 602,9 tūkst. dozių. „Atvykus naujai „Comirnaty“ siuntai, visų keturių gamintojų pristatytų vakcinų skaičius perkopė milijoną ir sudaro 1 mln. 35 tūkst.

Medicinos darbuotojų dienos išvakarėse LSMU Kauno ligoninėje tvyro ne vien šventiškos mintys – panašu, kad medikų laukia dar netrumpa maratono atkarpa, kol nebus paskiepyta didesnė dalis visuomenės. LSMU Kauno ligoninės generalinis direktorius prof. Albinas Naudžiūnas interviu apie vienos didžiausių COVID-19 ligoninės aktualijas pabrėžė, kad dabar labai svarbu rasti balansą tarp kovos su pandemija ir kitų ligų gydymo, rašoma pranešime spaudai.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė septyni žmonės, jiems buvo nuo 50 iki 99-erių metų, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Po du mirusiuosius priklausė 50–59 ir 60–69 metų grupėms, po vieną – 70–79, 80–89 ir 90–99 metų grupėms. Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais. Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3857 žmonės.

Su alergijomis susiduria vis daugiau žmonių – skaičiuojama, kad po penkerių metų tokių bus kas antras. Klaipėdos „MediCA klinika“ šeimos gydytoja Danguolė Valatkienė pastebi, kad ilgainiui su šia bėda įmanoma susigyventi, tačiau reikia įsivesti kelias naujas taisykles. „Visame pasaulyje alergijos atvejų skaičius pastaraisiais dešimtmečiais išaugo.

Per praėjusią parą šalyje nustatyta 514 nauji COVID-19 atvejų, nuo šios infekcinės ligos mirė septyni žmonės, pirmadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje atlikti 3953 molekuliniai (PGR) ir 2489 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 538,7 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,3 procento. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 241 tūkst.

Nepaisant griežtų mikrobiologų perspėjimų pastarąjį dešimtmetį, pasaulis vis dar yra priklausomas nuo antibiotikų. Nuo jų išrašymo net nesergant bakterinėmis ligomis, iki vaistų šėrimo gyvuliams, siekiant padidinti jų išgyvenamumą, neteisingas ir perteklinis antibiotikų vartojimas nulėmė antibiotikams atsparių rūšių, kurių neįveikia daugelis mūsų turimų vaistų, atsiradimą.

Per žingsnį nuo išsvajotos rezidentūros esantys medicinos absolventai skundžiasi esantys palikti likimo valiai, mat ilgus metus paskyrę pirmos pakopos studijoms sulaukė valdančiųjų sprendimo dėl mažinamų finansuojamų rezidentūros vietų skaičiaus. Jie sako esantys palikti ant ledo ir įspėja, kad jei į situaciją nebus staigiai reaguojama, jaunieji gydytojai paprasčiausiai bus priversti emigruoti arba apskritai keisti profesiją.

Dviejuose naujuose tyrimuose paskelbta keletas vilčių teikiančių rezultatų, susijusių su SARS-CoV-2, viruso, atsakingo už COVID-19, B.1.1.7 variantu. Ši mutacija, dar vadinama „britiškaja“ atmaina, sukėlė susirūpinimą, nes yra manoma, kad ji greičiau perduodama nei ankstesni variantai ir gali sukelti sunkesnes pasekmes, ilgesnį pasveikimo laiką ir didesnį mirtingumą. Tačiau neatrodo, kad taip yra.

Įkaitu pasaulį paėmusi koronaviruso pandemija privertė didžiąją dalį visuomenės užverti ir užrakinti namų duris ilgiems mėnesiams. Dar pandemijos pradžioje namuose užsidarę lietuviai kalbėjo apie puikią galimybę perdėlioti savo prioritetus, apmąstyti įvairius sprendimus. Dabar tautiečiai kalba apie keblią psichinę sveikatą ir apsilankymus pas psichologus. Prie psichologų kabinetų durų – virtualios eilės.

Gydytojai pranešė apie atvejį, kai į skubios pagalbos skyrių atvyko 43 metų karščiuojantis vyras su aukštu kraujospūdžiu bei neįprastai dideliu kapšelio patinimu. Įspėjame, kad vyro užleista infekcija buvo labai pavojinga ir medikų yra gana detaliai išnagrinėta. Vyras pranešė, kad pastaruosius tris dešimtmečius jis vaikščiojo su patinusiu kapšeliu, tačiau nesikreipė į gydytojus.

Ištyrus dar žiemą pirmąjį skiepą nuo COVID-19 gavusių Kauno klinikų medicinos darbuotojų nepageidaujamas reakcijas į skiepą paaiškėjo, kad net daugiau kaip pusė jų susidūrė su vienokio ar kitokio stiprumo reiškiniais. 2,6 proc. jų dėl būklės kreipėsi į gydymo įstaigas. Be kita ko, patyrusieji ryškesnes reakcijas turėjo didesnį imuninį atsaką. Tokius tyrimo duomenis konferencijoje „COVID-19 infekcija ir vakcinacija: ką galime padaryti geriau?“ pristatė Kauno klinikų Šeimos klinikos prof. dr.

Jūsų plaučiuose gausu grybelio. Tačiau nesijaudinkite, tai nereiškia, kad jie yra iškloti pelėsiu, grybais ar nemalonia infekcija. Kaip ir mikrobai, gyvenantys daugelyje žmogaus kūno organų, dauguma šių mikroorganizmų yra visiškai „draugiški“ ir galimai atlieka svarbų vaidmenį kūno veikloje.

Dalis sunkiai koronavirusu persirgusių žmonių skundžiasi kamuojančiomis pasekmėmis. Tarp dažniausiai pasitaikančių sutrikimų ir neuropsichiatriniai, kurie rodo galvos smegenų pažeidimą. Medikai pasakoja, kad su tokiu sutrikimu susidūrusiems žmonėms sunku susikoncentruoti, išlaikyti dėmesį ar atlikti bet kokį protinį darbą, o kai kuriems gali sušlubuoti ir atmintis. Atlikėjas ir grupės „Biplan“ narys Maksas Melmanas prieš pusantro mėnesio sirgo Covid-19, bet ligos pasekmes jaučia iki šiol.

Profesoriaus Aleksandro B. Niculescu vadovaujama mokslininkų grupė iš Indianos universiteto medicinos mokyklos sukūrė RNR biomarkerio (biologinio žymeklio) kraujo tyrimą, kuris gali nustatyti paciento depresijos sunkumą, taip pat informuoti apie riziką, kad pacientas gali susirgti sunkia depresija ar bipoliniu sutrikimu ateityje.

Naujas tyrimas žurnale „Science Advances“ pateikė įrodymų, kad raumenų masė galimai yra susijusi su imuninės sistemos sveikata, todėl daugiau raumenų turintys žmonės infekcijas įveikia lengviau. Kaip teigiama darbe, raumenys yra lyg imuninių ląstelių prieglobstis, kur jos gali prisiglausti ir pailsėti nuo nuolatinės kovos su įvairiais užkratais.

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 1212 naujų COVID-19 atvejų, nuo šios infekcinės ligos mirė 6 žmonės, šeštadienį pranešė Statistikos departamentas. Per praėjusią parą šalyje nustatyti 1212 naujų COVID-19 atvejų, nuo šios infekcinės ligos mirė šeši žmonės, šeštadienį skelbia Statistikos departamentas. Šalyje atlikti 10 tūkst. 449 molekuliniai (PGR) ir 6971 antigeno tyrimas dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst.

Tarptautinė AIDS vakcinų iniciatyva (IAVI) ir „Scripps Research“ neseniai paskelbė svarbaus I fazės klinikinio tyrimo rezultatus. Mokslininkai išbandė naują vakcinos metodą, skirtą užkirsti kelią ŽIV infekcijoms, stimuliuojant retų imuninių ląstelių gamybą. Šios ląstelės reikalingos norint sukurti tinkamus antikūnus kovai su ŽIV. Tyrimo metu 48 dalyviai buvo suskirstyti į mažų dozių arba didelių dozių grupes. Jiems buvo suleista arba vakcina-kandidatė, arba placebas.

Dalis savivaldybių likus vakcinos jau skiepija 55-erių ir vyresnius gyventojus, tokių savivaldybių artimiausiu metu daugės, sako Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovas. Vilniaus savivaldybė savaitės pabaigoje yra sudariusi galimybę skiepytis šios amžiaus grupės gyventojams. „Natūralu, kad savivaldybės leidžiasi prioritetais žemyn ir tada skiepija šią amžiaus grupę.

Lietuvoje Parkinsono liga kasmet diagnozuojama maždaug 1,5 tūkst. žmonių. Net ir jausdami pirmuosius ligos požymius, pacientai dažnai neįtaria, kad vertėtų pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju ir neurologu. Jeigu liga diagnozuojama vėlai, gydymas tampa sudėtingesnis, o susigrąžinti geresnę gyvenimo kokybę yra sunkiau. Balandis yra Parkinsono ligos mėnuo. Gydytojai pataria atkreipti dėmesį į penkis faktus apie ligą, kuria Lietuvoje serga apie 11–12 tūkst. asmenų.

Ketvirtadienį VUL Santaros klinikose pirmą kartą šiais metais transplantuotas inkstas iš gyvojo donoro. Sunkiai sergančiam sūnui savo inkstą dovanojo jo tėtis. Balandžio 22 d. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų daugiadalykė medikų komanda atliko pirmąją šiais metais gyvojo donoro inksto transplantaciją. Pirmiausia atlikta sveiko inksto eksplantacija (išėmimas) iš donoro, vėliau organas persodintas inkstų liga sirgusiam vyrui.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) minėdamas Pasaulinę maliarijos dieną, balandžio 25-ąją, primena apie šią gyvybei pavojingą ligą ir apsisaugojimo priemones, nes skiepų nuo maliarijos nėra. Lietuvoje kasmet registruojama po keletą įvežtinių šios ligos atvejų. Maliarija plačiai paplitusi tropiniuose ir subtropiniuose regionuose: Afrikos, Azijos, Lotynų Amerikos teritorijose. Lietuvoje registruojami tik įvežtinės maliarijos atvejai.

Po šiltesnių pavasariškų dienų vaistinėse padaugėjo klientų, kurie skundžiasi peršalimo simptomais – galvos, gerklės skausmu, šiek tiek pakilusia temperatūra. Vaistininkai sako, kad tai gali būti pavasarinis peršalimas ir perspėja būti atsargiems. Vos atšilus orui daugelis atsipalaiduoja ir skuba nusimesti šiltus drabužius. „Eurovaistinės“ vaistininkai pataria neskubėti, net dirbant lauke sušilus nenusirengti viršutinio drabužio, nes per daug apsinuoginus padidėja tikimybė peršalti.

Nuo ketvirtadienio COVID-19 liga persirgę arba nuo jos pilnai paskiepyti gyventojai gali aplankyti ligoninėje gulinčius artimuosius. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) atkreipia dėmesį, kad pacientų lankymui reikės gauti leidimą, o atvykus pateikti reikiamus dokumentus bei laikytis įstaigoje nustatytos pacientų lankymo tvarkos. Jeigu paskiepytas arba persirgęs gyventojas nori aplankyti COVID-19 pacientus gydančioje įstaigoje gulintį asmenį, jis turi gauti šio asmens gydančio gydytojo leidimą.

Puikus vokiečių gydytojas ir Nobelio premijos laureatas Otto Warburgas dar 1921 m. atrado, kad vėžinės ląstelės nenaudoja cukraus kaip kuro taip, kaip mes manėme. Užuot „deginęs“ cukrų naudodamas deguonį, kaip dauguma mūsų kūno ląstelių, vėžinės ląstelės taiko taktiką, kurią, kaip yra žinoma, naudoja ir mielių ląstelės – fermentaciją.

Nors praėjusią vasarą bent du mėnesius oficialiai gyvenome be karantino suvaržymų, praėjus metams specialistai nesiūlo tikėtis, kad visi apribojimai lyg mostelėjus stebuklinga lazdele šiemet irgi imtų ir išnyktų. Anot sveikatos specialistų, tai, kaip gyvensime vasarą, nulems ne tik skiepijimo apimtys, bet ir pačių žmonių elgesys. Specialistai vieningai konstatuoja, kad tai, ko galima tikėtis iš vasaros, nulems tiek skiepijimo tempas, tiek tai, kaip pavyks suvaldyti dabar daromus atlaisvinimus.