Sveikata

Praėjusią parą Lietuvoje nustatyta 517 naujų koronaviruso atvejų, nuo šios infekcinės ligos mirė du žmonės, antradienį pranešė Statistikos departamentas. 14 dienų naujų susirgimų skaičius 100 tūkst. gyventojų pakilo iki 202,1, o teigiamų diagnostinių testų dalis – iki 3,7 procento. Šalyje per praėjusią parą atliktas 5971 molekulinis (PGR) ir 9784 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 286 tūkst.

Vyriausybei griežtinant toną nesiskiepijančių gyventojų atžvilgiu ir, be kita ko, ketinant nemokėti ligos išmokų, jei COVID-19 susirgs nevakcinuotas asmuo, viešumoje pasigirdo dar radikalesnių siūlymų. Kai kurie svarstė, ar nusprendusieji nesiskiepyti žmonės, patekę į gydymo įstaigą dėl koronaviruso, neturėtų patys ir susimokėti už gydymą. Sveikatos apsaugos ministerija, siekdama skatinti vakcinaciją, neseniai paviešino skaičius, kiek valstybei atsieina koronaviruso pacientų gydymas.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos (TLK) veiklos zonos didžiuosiuose miestuose – Vilniuje ir Alytuje – iki rugsėjo pabaigos kursuoja viešojo transporto priemonės, skatinančios gyventojus laiku tikrintis pagal ligų prevencijos programas. Norint pasitikrinti pagal programą tereikia kreiptis į savo šeimos gydytoją, o paprasta prevencinė patikra gali išgelbėti gyvybę.

Praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 287 nauji koronaviruso atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė trys vyresni nei 80 metų žmonės, pirmadienį pranešė Statistikos departamentas. 14 dienų naujų susirgimų skaičius 100 tūkst. gyventojų pakilo iki 191 atvejo, o teigiamų diagnostinių testų dalis – iki 3,6 procento. Šalyje per praėjusią parą atlikta 2920 molekulinių (PGR) ir 3372 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 286 tūkst.

Nėra nieko geresnio, nei atsigulti į lovą, apsikloti antklode ir padėti savo galvą ant minkštos pagalvės. Tačiau jums tikriausiai bus įdomu sužinoti, kad jūsų lova nedaug kuo skiriasi nuo petri lėkštelės. Lovoje esantis prakaitas, seilės, pleiskanos, negyvos odos ląsteles ir net maisto dalelės sukuria nuostabią aplinką bakterijoms, grybeliui, virusams ir net mažiems vabalėliams augti. Štai keli dalykai, slypintys tarp jūsų patalų.

Kaip šiuo metu svarbesnis už naujų atvejų skaičius pandemijos valdymo rodiklis įvardijamas COVID-19 lovų užimtumas. Kaip teigia ministras Arūnas Dulkys, priartėjus prie 300 ar net jau 250 lovų užimtumo sveikatos sistemą jau reikia saugoti nuo perkaitimo. Savo ruožtu kiti tvirtina, kad sektoriaus pajėgumai kur kas didesni, o skaičiai atrodo laužti iš piršto.

Tarp naujų ribojimų, nuo rugsėjo 13 d. Vyriausybės ruošiamų galimybių paso neturintiems žmonėms, atsidūrė ir siūlymas neturint „žaliojo paso“ neteikti planinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų. Nors vieni tokią idėją laimina, medikai įspėja, kad tai tik taptų dar vienu slenksčiu patekti pas gydytojus ir tik dar labiau padidintų susipriešinimą.

Kauno regione didėjant ligoninėse gydomų COVID-19 pacientų skaičiui nuo šeštadienio didinamas šių ligonių gydymui skirtų lovų skaičius. Kauno klinikos pranešė, kad 20 papildomų stacionaro lovų su deguonies tiekimu atidaroma Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninėje. Pasak pranešimo, iš viso Kauno regione COVID-19 liga sergančių pacientų gydymui bus numatytos 68 lovos su deguonies tiekimu ir 16 reanimacijos lovų su dirbtinės plaučių ventiliacijos galimybe.

Visai neseniai socialinėje erdvėje išplito kėdainietės istorija. Joje ji guodėsi, kad, atskubėjusi į vaistinę įvykus ūmiai alerginei reakcijai, ji sulaukė šalto darbuotojų elgesio. Moteris pyktelėjo, kad jai su tinstančia gerkle buvo pasiūlyta laukti bendroje eilėje. Tačiau socialinėje erdvėje atsiliepė ir pati vaistinės darbuotoja. Nepanoro užleisti Kėdainietė Gabija (vardas ir pavardė redakcijai žinomi – red. past.

Penktadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys lankosi Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, kur susitinka su šios įstaigos padalinių vadovais ir administracijos atstovais. Vizitas numatytas po to, kai praėjusią savaitę Pokyčių inicijavimo grupė pateikė ministrui išvadas dėl Respublikinės Šiaulių ligoninės situacijos vertinimo.

Šalyje paskiepyta beveik du trečdaliai suaugusiųjų – 62,1 proc. pilnamečių gyventojų, tačiau skiepijimosi tempai per savaitę nežymiai sumenko, rodo Statistikos departamento duomenys. Nuo praėjusio penktadienio iki šio ketvirtadienio per parą pirmąjį skiepą vidutiniškai gavo 8975 žmonės, savaite anksčiau tokių vidutiniškai buvo 9090. Iš viso šią savaitę pirmąja doze paskiepyta 62,8 tūkst., o savaite anksčiau – 63,6 tūkst. žmonių. Rekomenduojama 70 proc.

Praėjusią parą nuo koronaviruso paskiepyta 24 tūkst. 663 žmonės: 20 tūkst. 491 iš jų gavo pirmą, o 4172 – antrą skiepo dozę, penktadienį pranešė Statistikos departamentas. Paskiepytų žmonių skaičius per pastarąją parą yra vienas didžiausių nuo pat birželio 21 d.  Šalyje nuo COVID-19 mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyti 1 mln. 463 tūkst. 888 žmonės, visiškai – 1 mln. 281 tūkst. 988. Rekomenduojama 70 proc.

Penktadienį skelbiamais Statistikos departamento duomenimis, pagal naujų atvejų skaičių, per dvi savaites tenkantį 100 tūkst. gyventojų, Lietuva įžengė į antrąją raudonąją (C2) epidemiologinę zoną. Taip šalyje vis dar fiksuojama viena žalioji ir viena juodoji zona. Šiuo metu dviejų savaičių sergamumo rodiklis siekia 167, o teigiamų tyrimų dalis – 3,20 proc.

Praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 528 nauji koronaviruso atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirčių nefiksuota, penktadienį pranešė Statistikos departamentas. 14 dienų naujų susirgimų skaičius 100 tūkst. gyventojų pakilo iki 167 atvejų, o teigiamų diagnostinių testų dalis – iki 3,2 procento. Šalyje per praėjusią parą atlikti 6505 molekuliniai (PGR) ir 8704 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.

Vyriausybei užsimojus gerokai apriboti neturinčiųjų galimybių paso, t. y. nepersirgusių ir nepasiskiepijusių žmonių, gyvenimą ne tik dalis gyventojų rodo nepasitenkinimą, bet ir kai kurie specialistai sako į tai žiūrintys labai rezervuotai. Anot profesoriaus Sauliaus Čaplinsko, jei ir toliau bus toks visuomenės skaidymas į turinčiuosius pasą ir neturinčius, į vakserius ir antivakserius, laukia labai sunkus žiemos sezonas.

Lietuva yra viena iš pirmųjų Europos Sąjungos šalių, pradedančių trečia vakcinos doze skiepyti didžiausios rizikos pacientus, sergančius onkohematologinėmis ligomis, gaunančius gydymą dėl onkohematologinių ligų, dializuojamus ar po organų transplantacijos, sergančius autoimuninėmis ligomis sergantys, kai jiems taikoma imunosupresinė terapija.  Revakcinacija bus taikoma praėjus ne mažiau kaip 6 mėn. po pilno vakcinacijos kurso.

Praėjusią parą nuo koronaviruso paskiepytas 15 tūkst. 301 žmogus: 11 tūkst. 568 iš jų gavo pirmą, o 3733 – antrą skiepo dozę, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta 1 mln. 443 tūkst. 211 žmonių, visiškai – 1 mln. 267 tūkst. 706. Rekomenduojama 70 proc. paskiepytųjų dalis yra pasiekta trijose amžiaus grupėse iš dešimties: 65–69, 70–74 ir 75–79 metų grupėse. Prie šios ribos artėja ir 55–64 metų grupė.

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL), koordinuojanti koronaviruso sekoskaitos tyrimus Lietuvoje, informuoja, kad šią savaitę aptiktas vienas naujas B.1.1.7 (alfa variantas) ir 176 nauji B.1.617.2 (delta variantas) viruso linijų atvejai.

Praėjusią parą Lietuvoje nustatyta 218 naujų koronaviruso atvejų, nuo šios infekcinės ligos mirė vienas žmogus, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. 14 dienų naujų susirgimų skaičius 100 tūkst. gyventojų pakilo iki 147,7 atvejo, o teigiamų diagnostinių testų dalis išliko nepakitusi ir siekia 3 procentus. Šalyje per praėjusią parą atlikti 2282 molekuliniai (PGR) ir 6875 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.

Prognozės kelia nerimą – po 10 metų gali stigti kone 3 tūkst. sveikatos priežiūros specialistų. Tuo metu dešimtys šių metų medicinos absolventų liko „už borto“ be galimybės iškart tęsti mokslus. Medikus vienijančios organizacijos pažymi, kad Lietuva apskritai stokoja medikų poreikio apskaičiavimo strategijos. Negana to, problemų daigų siūlo ieškoti dar priimant mokytis medicinos.

Sveikatos apsaugos ministerija leido pirmai ir antrai skiepo nuo koronaviruso dozei naudoti skirtingas vakcinas. Tai numatyta trečiadienį pasirašytame ministro įsakyme. Jame numatyta, kad „pirmajai skiepo dozei gali būti naudojama „Vaxzevria“, o antrajai – „Comirnaty“ COVID-19 vakcina arba atvirkščiai“. „Moksliniai tyrimai įrodė, kad tai gali net suformuoti dar didesnį imunitetą“, – žurnalistams trečiadienį sakė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Konstatavęs, kad šiuo metu aiškiausiai susiduriama su nepasiskiepijusiųjų pandemija, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys išvardijo, kaip jau netrukus pasikeis gyvenimas tų, kurie neturės galimybių paso. Ministras pranešė, kad pamažu jau artėjama prie pavojingos COVID-19 lovų užpildymo ribos, kai dalies gyventojų laukia nauji ribojimai. „Šiuo metu mes ligoninėse turime apie 200 žmonių, virš 20 yra reanimacijoje.

Technologiniai sprendiniai, kaip į galimybių pasą įtraukti antikūnų testus, yra paruošti, šiuo metu laukiama Vyriausybės sprendimo dėl jų įgalinimo, sako Registrų centro (RC) atstovė. „Turėjom bėdą, kad nebuvo aiškiai reglamentuota, kaip suvedami antikūnų testų atsakymai. Būdavo labai daug tekstinių failų, struktūruotai nuskaityti informacijos, kai yra ji mišri, buvo neįmanoma, todėl reikėjo suformuoti struktūruotą suvedimą.

Trečiadienį Vyriausybė apsisprendė dėl naujų reguliavimo taisyklių galimybių pasą turintiems žmonėms. Jiems po rugsėjo 13 d. ne tik neužsivers durys naudotis įvairiomis pramogomis ir paslaugomis, bet ir nebebus privalomos kaukės. Kaip numatoma Vyriausybės nutarime, kuriam trečiadienį iš esmės pritarė ministrų kabinetas, veikloms, kurioms būtų taikomi galimybių paso reikalavimai, papildomos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo reglamentuojamos priemonės nebūtų įtvirtintos.

Trečiadienį Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose trečiąja SARS-CoV-2 doze paskiepyti pirmieji kraujo ligomis sergantys pacientai. Kaip skelbiama pranešime spaudai, pakartotinės vakcinacijos imtasi, siekiant sustiprinti šių silpno imuniteto asmenų atsparumą SARS-CoV-2 virusui bei sumažinti tikimybę susirgti sunkia COVID-19 ligos forma.

Vyriausybė ruošia ne tik naujų ribojimų paketą galimybių paso neturintiems asmenims, bet ir daugiau privalomai testuojamų ir net skiepijamų asmenų grupių. Be kita ko, testai galimybių pasui taps mokami, išskyrus atvejus, kai žmogus negali pasiskiepyti dėl medicininių priežasčių. Taip pat daugiau veiklų bus prieinama teigiamą antikūnų testą turintiems gyventojams. Trečiadienį sušauktas Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdis COVID-19 situacijai ir rengiamiems ribojimams aptarti.

Pastarosiomis dienomis smarkiai daugėja COVID-19 protrūkių, teigia Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovas. Trečiadienį per nuotolinį Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdį SAM Visuomenės sveikatos departamento direktorius Audrius Ščeponavičius tvirtino, kad daugėja ir naujų užsikrėtimų COVID-19 atvejų, ir jų protrūkių. „Protrūkių skaičius taip pat auga – per buvusią savaitę buvo 12 naujų protrūkių ir vakar per dieną registruota 12 naujų protrūkių“, – teigė jis.

Vyriausybė trečiadienį ruošiasi apriboti veiklas, kuriomis būtų galima naudotis be galimybių paso. Vienas iš siūlymų – kad šis įrankis būtų reikalingas ir norint gauti planines sveikatos paslaugas. Bent jau tokia nuostata yra įrašyta Vyriausybei teikiamo projekto lydraštyje. Jame nurodoma, kad sveikatos priežiūros įstaigos yra padidintos rizikos zonos, kadangi jose lankosi sutrikusios sveikatos asmenys.

Jungtinėje Karalystėje nuo koronaviruso pasiskiepijo jau daugiau nei 37 milijonai žmonių. Bet tai dar nereiškia, kad virusu jie nebegali užsikrėsti, nors beveik nėra abejonių, kad sunkiai nesirgs. Štai į ką reikia atkreipti dėmesį. Duomenys aiškiai rodo, kad nors Jungtinėje Karalystėje COVID–19 atvejų sparčiai daugėja, ligoninėse gulinčių pacientų ir mirčių skaičius yra mažesnis. Už tai dėkoti reikia vakcinoms.

Lietuvos COVID-19 žemėlapyje vis didesnį nerimą kelianti situacija – liko tik viena žalia savivaldybė, o taip pat atsirado juoda zona.  Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje beliko tik viena žalia COVID–19 savivaldybė ir atsirado pirma juoda. Žalioje zonoje lieka Zarasų rajono savivaldybė, o juodoje atsirado šalia Zarasų esanti Ignalinos rajone. Zarasų rajono savivaldybėje 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų užfiksuojama 14 COVID-19 atvejų, todėl ji priskiriama žaliajai zonai.

Praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 503 nauji koronaviruso atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė du žmonės, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas. 14 dienų naujų susirgimų skaičius 100 tūkst. gyventojų pakilo iki 146,3 atvejo, o teigiamų diagnostinių testų dalis – iki 3 procentų.

Lietuvos greitosios medicinos pagalbos darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas” pirmininkė Jolanta Keburienė kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį, ragindama skubiai spręsti Greitosios medicinos pagalbos (GMP) teikimo problemas, kurios kilo dėl neteisėtų migrantų antplūdžio.

Prabilus apie galimą nepasiskiepijusių asmenų nušalinimą nuo darbo ar net privalomą tam tikrų profesijų atstovų skiepijimą teisės ekspertai ir politikai teigia, kad tuomet koja kojon būtina kalbėti apie žalos, patyrus nepageidaujamą poveikį į vakciną, atlyginimą. Sutinkama, kad nors įrodyti tokį ryšį ne visada paprasta, tačiau vien tokios sistemos egzistavimas didintų visuomenės pasitikėjimą vakcinomis.

LSMU Kauno ligoninės infekcinių ligų skyriuje gydomas maliarija susirgęs 50-60 metų amžiaus grupės vyras. Gydymo eigoje maliarijos sukėlėjų paciento organizme jau nerandama, tačiau dar būtina stebėti ligonio sveikatos būklę. Vyriškis maliarija užsikrėtė kelionėje, vienoje užsienio šalių, praneša LSMU Kauno ligoninė. Kaip sakė LSMU Kauno ligoninės infektologė Dalia Merkienė, maliarija yra viena pavojingiausių pasaulyje ligų, kasmet nusinešanti apie 2 mln. gyvybių.

Lietuvoje nuo liepos antros savaitės visiškai dominuoja koronaviruso delta atmaina – ji dabar sudaro apie 95 proc. visų diagnozuojamų atvejų, antradienį pranešė Vyriausybė. Anot jos, su šios atmainos dominavimu prasidėjo ir eksponentinis COVID-19 atvejų augimas visoje Lietuvoje. Pranešime teigiama, kad Klaipėdos ir Vilniaus regionuose delta atvejų augimo rezultatai jau stebimi ir ligoninėse, kur užimtų lovų skaičius taip pat didėja labai sparčiai.

Lietuvoje nuo liepos antros savaitės visiškai dominuoja delta atmaina – ji dabar sudaro apie 95 % visų diagnozuojamų atvejų. Su šios atmainos dominavimu prasidėjo ir eksponentinis atvejų augimas visoje Lietuvoje, rodo naujausia Vyriausybės pandemijos duomenų apžvalga. Klaipėdos ir Vilniaus regionuose šio atvejų augimo rezultatai jau stebimi ir ligoninėse, kuriose užimtų lovų skaičius taip pat didėja labai sparčiai. 96 proc.

Koronavirusinės infekcijos (COVID-19 ligos) protrūkių praėjusią savaitę fiksuota beveik dvigubai daugiau nei savaitę prie štai, rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologinių tyrimų metu surinkti duomenys. Didžiausias jų augimas stebimas maisto pramonės ir gamybos sektoriuose.  Gyd. epidemiologės Daivos Razmuvienės teigimu, epidemiologinei situacijai prastėjant, vienintelė galimybė išvengti didesnių praradimų rudenį, nebedelsti skiepytis.

Praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 394 nauji koronaviruso atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė du žmonės, antradienį pranešė Statistikos departamentas. 14 dienų naujų susirgimų skaičius 100 tūkst. gyventojų pakilo iki 133,9 atvejo, o teigiamų diagnostinių testų dalis – iki 2,9 procento. Šalyje per šeštadienį atlikti 6538 molekuliniai (PGR) ir 9819 antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 283 tūkst.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, jog šią savaitę įsigalios tvarka, kaip dalis žmonių bus skiepijama antrą kartą – trečia skiepo doze. Anot jo, tam jau paruošti teisės aktai. „Šią savaitę įsigalios trečios skiepo dozės skyrimas žmonėms su įvairiomis diagnozėmis, atsiras galimybė kai kurias vakcinas pasikeisti, miksuoti jas“, – Žinių radijui sakė ministras.

Lygiai prieš 500 dienų Lietuvoje nuo COVID-19 mirė pirmasis žmogus. Nuo to laiko ši liga pasiglemžė mažiausiai 4416 gyvybių. Per 500 pandemijos dienų bent 25 tūkst. lietuvių išgyveno skaudžiausias savo gyvenimo netektis, kurių buvo galima išvengti, rašoma Statistikos departamento pranešime.

Šalies epidemiologiniame žemėlapyje liko vos 6 „žaliosios“ savivaldybės. Sergamumo Covid-19 skaičiams kylant aukštyn, atsiranda vis daugiau raudonų zonų. Oficialūs duomenys rodo, kad raudonoje zonoje jau yra visi didieji šalies miestai. Remiantis Statistikos departamento pateiktais duomenimis, Lietuva pagal dviejų savaičių naujų atvejų skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų, yra įžengusi į (C1) raudonąją zoną.

Praėjusią parą Lietuvoje nustatyta 212 naujų koronaviruso atvejų, nuo šios infekcinės ligos mirčių nefiksuota, pirmadienį pranešė Statistikos departamentas. 14 dienų naujų susirgimų skaičius 100 tūkst. gyventojų pakilo iki 122,9 atvejo, o teigiamų diagnostinių testų dalis – iki 2,7 procento. Šalyje per šeštadienį atlikti 2895 molekuliniai (PGR) ir 2893 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.

Vasarai įsibėgėjus šalies gyventojai į vaistines užsuka ne tik vaistų, bet ir skiepų nuo erkinio encefalito ar COVID-19. Vaistininkai teigia, kad nuo pavasario siūlomą skiepijimo paslaugą vaistinėse palankiai įvertino ne tik klientai, bet ir jie patys – vaistinės yra pasiruošusios plėsti siūlomų skiepų asortimentą.  „Šiemet startavusi skiepijimo vaistinėse programa vaistininkams buvo savotiškas iššūkis, nes tai naujas darbas ir nauja patirtis.

Šį pirmadienį ir antradienį, rugpjūčio 2-3 d., klaipėdiečiai kviečiami skiepytis prie LIDL parduotuvės, esančios Smiltelės g. 19. Minėtoje vietoje nuo 11 iki 16 val. visų norinčiųjų lauks Nacionalinio kraujo centro komanda, rašoma pranešime psaudai. Bus skiepijama „Janssen“ vakcina, kurios reikia tik vienos dozės. „Janssen“ vakcina gali būti skiepijami asmenys nuo 18 metų. Vakcinacijos procesas vyks „gyvos eilės“ principu, be išankstinės registracijos.

Pakartotinai paskelbus Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) vadovo konkursą, šiai įstaigai sieks vadovauti 11 pretendentų. „Turime 11 reikalavimus atitikusių pretendentų į šį konkursą. Dabar vyks jų kompleksinis vertinimas“, – BNS informavo Valstybės tarnybos departamento atstovė Lina Biekštaitė. Pirmą kartą balandį skelbtame konkurse siekė dalyvauti keturi reikalavimus atitikę pretendentai, tačiau reikiamą balų skaičių surinko tik vienas iš jų.

Praplėtus periodiškai dėl COVID-19 privalančių testuotis profesijų sąrašus Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad galioja profilaktinio tikrinimosi išimtys. Dažniausiai akcentuojama, kad to daryti nereikia persirgusiems ir pasiskiepijusiems asmenims, tačiau yra ir dar viena grupė žmonių.

Augant užsikrėtimų koronavirusu skaičiams atsiranda vis garsesnių raginimų leisti visiems pasiskiepyti trečiąją COVID-19 vakcinos doze.  Apie tai sekmadienį savo socialinio tinklo paskyroje pranešė ir VU Medicinos fakulteto prodekanas prof. Vytautas Kasiulevičius. „Tikiuosi, kad ši žinutė pasieks valdžios ir jai patariančių ekspertų ausis.

Naujajame „The Lancet Oncology“ tyrime nustatyta, kad iš viso 741 300 naujai diagnozuotų vėžio atvejų buvo susiję su alkoholio vartojimu 2020 m. Šis skaičius atspindi 4,1 proc. visų vėžio diagnozių visame pasaulyje, todėl raginama daugiau sužinoti apie alkoholio vartojimo kancerogeninį poveikį. Manoma, kad reguliarus alkoholio gėrimas prisideda prie tam tikrų vėžio rūšių išsivystymo, nes kepenų, krūties, storosios žarnos ir burnos vėžys turi nustatytą priežastinį ryšį su alkoholio vartojimu.