Sveikata

Neseniai visuomenę sukrėtė nelaimė, kai dėl komplikacijų po odontologinių procedūrų Vilniuje staiga mirė vidutinio amžiaus moteris. Nors apsilankymas pas odontologą dažnam kelia ne per maloniausius jausmus ar net paniką, gydytojai ramina, kad tokie nelaimingi atvejai yra vienetiniai. Be to, neretai dėl pasitaikančių vienokių ar kitokių komplikacijų kalti patys pacientai, kurie neįspėja gydytojo apie savo sveikatos būklę.    VUL Žalgirio klinikos burnos chirurgė dr.

Ruošiami pokyčiai šeimos gydytojo kabinete. Numatoma, kad jiems tam tikrais atvejais ne tik nebereikės rašyti siuntimo, kad pacientas gautų specialisto konsultaciją, naujos funkcijos ruošiamos ir slaugytojams. Jie galėtų ne tik savarankiškai konsultuoti pacientus, bet ir išrašyti nedarbingumo lapelius, pratęsti vaistus. Tiesa, patys slaugytojai įspėja, kad mokymų turėtų sulaukti anksčiau, nei jau pradės dirbti pagal naują tvarką.

Dabar vairuoti galima ir turint negaliojančią sveikatos patikrinimo pažymą, mat vairuotojo pažymėjimas juk galioja. Bet nuo kitų metų laukia pokyčiai – laiku neatnaujinus vairuotojų sveikatos pažymos galiojimo, bus stabdomas ir vairuotojo pažymėjimas. Kada gydytojai gali užkirsti kelią sėstis prie vairo? Gydytojai pažymi, kad tikrinti vairuotojų sveikatos būklę svarbu ne tik dėl saugumo – kitą kartą toks privalomas apsilankymas gali padėti laiku aptikti ir gyvybei pavojingas būkles.

2021 metų liepą Dzūkijoje vasaros stovykloje pagimdė 13-metė paauglė. Skelbta, kad apie nėštumą nežinojo nei ji pati, nei jos tėvai. Paaiškėjo, kad vaiko tėvas pilnametis, o dėl įvykio pradėtas tyrimas. Nors atvejų, kai gimdo paauglės, mažėja, ekspertai įspėja, kad švietimo lytiškumo temomis vis dar trūksta ir iš tėvų, ir švietimo įstaigose. „Per visą savo darbo laiką esu nemažai priėmusi nepilnamečių gimdymų, bet šiuo laiku nepilnamečių gimdymų mažėja.

Praėjusią parą nustatyti 29 nauji COVID-19 atvejai, fiksuota viena mirtis, rodo sekmadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 130,7 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 22,1 procento. COVID-19 piką buvo pasiekęs 2022-ųjų vasario pradžioje, tuomet per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų šia liga. Iš viso šalyje bent kartą koronavirusu užsikrėtė apie 1,19 mln.

Šio straipsnio tema – ne liga, o bejėgiškumas, su kuriuo susiduria onkologiniai ligoniai ir jų artimieji, negalintys užsiregistruoti ir patekti pas gydytojus, nes nėra talonų. Panašu, kad tik su sunkia liga kovojantieji gali demaskuoti, jog pati sveikatos apsaugos sistema Lietuvoje serga ir jai reikia skubios chemoterapijos. Tačiau ar sergantieji dar turi jėgų belstis į sistemos vartus, kad jiems būtų atidaryta. Lygiai prieš mėnesį ve.

Medikų atstovai nebegali tylėti dėl problemų sveikatos sistemoje. Jų teigimu, gydytojai masiškai išeina iš darbo dėl per didelio krūvio ir per mažų atlyginimų. Trūksta gydytojų, dar labiau trūksta slaugytojų. Medikų atstovai atviri, kad ateityje perspektyvos laukia tik liūdnesnės. Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) atstovai antradienį susitiko su socialdemokratų frakcija Seime ir išsakė, jų požiūriu, esmines sveikatos sistemos problemas.

Nors tikrasis ruduo dar vėluoja ateiti, psichologai tvirtina, kad šis metas neišvengiamai pas juos atgina daugiau pacientų. Vis tik pažymima, kad dažnai žmonės linkę patys save išbalansuoti, pradėdami išgyventi ne dėl realių, bet hipotetinių situacijų. Be to, neretai imamasi ir įvairių strategijų, kaip išvengti užklupusio nerimo, nors tai tėra laikinas pabėgimas. Klinikinės psichologės Kotrynos Mikalauskaitės aiškinimu, pacientų pagausėjimas prasidėjus rudeniui nulemiamas dviejų dalykų.

Skandalinga vaistininkų apklausa – paaiškėjo, kad net 9 iš 10 vaistininkų prieš patardami žmogui, kokį vaistą ar kitą prekę rinktis, pagalvoja apie asmeninę naudą. Vaistinių savininkai ir vadovai jiems moka premijas už žmonėms parduotus konkrečius vaistus ar prekes. Todėl vaistininkas gali tapti ne kvalifikuotu patarėju negaluojančiam žmogui, o kuo daugiau įvairių prekių, įskaitant ir nereikalingas, bandančiu įsiūlyti prekeiviu.

Gera žinia – mokslininkai sukūrė paprastą testą, kuris, teigiama, leis Alzheimerio ligą diagnozuoti 20 metų anksčiau, nei ji pasirodė. Nors ši liga neišgydoma, tai leistų gerokai pristabdyti ligos progresavimą. Šią savaitę minima tarptautinė Alzheimerio ligos diena. Nacionalinio sveikatos fondo (NFZ) duomenimis, 2022 metais Lenkijoje Alzheimerio ir panašios ligos buvo diagnozuotos 357 tūkst. žmonių.

Praėjusią parą nustatyti 304 nauji COVID-19 atvejai, fiksuota viena mirtis, rodo šeštadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. Kaip rodo atvirieji duomenys, mirė Pakruojo rajono gyventoja, ji priklausė 70–79 m. grupei. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 130,2 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 22 procentai.

Neseniai paskelbti tyrimo rezultatai privertė suklusti – teigiama, kad per pastaruosius tris dešimtmečius pasaulyje padaugėjo jaunesnių nei 50 metų žmonių, kuriems diagnozuojamas vėžys. Vis dėlto portalo tv3.lt kalbinti specialistai ramina, kad vėžys daugiau yra pagyvenusių žmonių liga. Tiesa, tam tikri įpročiai jaunystėje šią ligą gali padėti atitolinti arba, atvirkščiai, prišaukti anksčiau laiko. Vis tik didžiausi rizikos veiksniai išlieka alkoholis ir rūkymas.

Pasak specialistų, Lietuvos vaikų dantų būklė gerėja, tik labai pamažu: gydytoja odontologė Kristina Starovoitovienė sako, kad tėvai daro kelias svarbias klaidas: vaikų dantukų sveikata susirūpina tik tada, kai prireikia pažymų į darželį ar mokyklą, nepakankamai skiria dėmesio jų burnos higienai ir mano, kad pieniniais dantimis neverta labai rūpintis, „nes vis vien iškris“. Savarankiškai valytis dantis – tik išmokus rašyti Pasak gydytojos odontologės K. Starovoitovienės, tik maždaug nuo 7...

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys mano, kad visus medikų išėjimo iš gydymo įstaigų atvejus vienija ne valdančiųjų pradėta įgyvendinti sveikatos reforma, o vadovų kaita. Be to, pažymi ministras, medikų judėjimas yra natūralus reiškinys.

Daugiau nei šimtmetį mokslininkai suko galvas: kodėl besilaukiančios mamos organizmas neatmeta vaisiaus kaip svetimkūnio? O psichologai metaforiškai kalbėję apie ypatingą ryšį tarp mamos ir vaiko... „Kaip trijų vaikų mama pagalvoju: tai, kad savyje turiu po dalelę visų savo vaikų, yra be galo įdomu ir prasminga!“, – teigė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto doktorantė, „Santaros klinikų“ gydytoja neonatologė Svetlana Dauengauer-Kirlienė.

Ligonių kasų lėtinėmis ligomis sergantys pacientai teiraujasi, ar jie kiekvieną kartą privalo gauti šeimos gydytojo siuntimą prieš eidami pas gydytoją specialistą. Primenama, kad sergantiesiems lėtinėmis ligomis nereikia kaskart prašyti šeimos gydytojo siuntimo konsultuotis pas specialistą, jei jiems yra skirtas ilgalaikis stebėjimas.

Prasidėjus naujiems mokslo metams, gydymo įstaigos pastebi, kad mokinių tėvai vėl kreipiasi į gydytojus dėl pažymų praleistoms pamokoms pateisinti. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad tokios pažymos nebeišduodamos nuo 2019 m., o patvirtinimą, kad lankėsi pas gydytoją, pacientai gali rasti savo E. sveikatos paskyroje.

Kitų metų pradžioje pradės veikti atnaujinta Išankstinės pacientų registracijos informacinė sistema (IPR IS) internete. Kaip pažymi Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), sukurti nauji įrankiai leis savarankiškai registruotis į eilę sveikatos priežiūros paslaugoms gauti, kai konsultacijai pas gydytoją norimu laiku nėra laisvų vietų. Ministerijos teigimu, įgyvendinus sistemos atnaujinimą, pacientai taip pat galės gauti informaciją apie galimybę perkelti vizitą pas gydytoją į ankstesnį laiką.

Specialistai pabrėžia: apie Alzheimerio liga arba kitomis demencijos formomis sergančių žmonių, kurių Lietuvoje maždaug 50 tūkst., problemas svarbu kalbėti ne tik rugsėjo 21-ąją, Tarptautinę Alzheimerio ligos dieną, bet nuolat, nes iššūkiai, su kuriais susiduria sergančiųjų artimieji, pagalbos jiems trūkumas – įsišaknijusios problemos, už kurių – šeimų tragedijos, paprastai liekančios už namų durų.

Pacientai piktinasi, jog didžiosiose Lietuvos ligoninėse dažnai plyšusio menisko gydymo operacijos tenka laukti net iki dviejų metų. O kartais ir dar ilgiau. Todėl patyrusieji kelio sąnario traumą yra priversti kentėti skausmus arba rinktis mokamas paslaugas. Tačiau Kėdainių ligoninės gydytojas ortopedas traumatologas Alfredas Hofmanas sako, kad yra kitų būdų, kaip užtikrinti, kad operacija būtų atlikta kaip įmanoma greičiau.

Venų ligos – vienos plačiausiai paplitusių ligų pasaulyje. Kas ketvirta pasaulio moteris ir kas šeštas vyras turi veninį kraujotakos nepakankamumą. Pasak sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ kraujagyslių chirurgo Narimanto Markevičiaus, svarbu laiku atpažinti sveikatos sutrikimus ir pritaikyti tinkamą gydymą. Chirurgas N. Markevičius teigia, kad venų ligas išduoda išorinis vaizdas.

Šeštadienį, rugsėjo 23 dieną, 9 val. Kauno klinikų medikai kviečia pasitikrinti, ar neturite išsiplėtusios pilvo aortos. Patikra vyks Nacionaliniame Kauno dramos teatre. Rugsėjo 19 d. visame pasaulyje minima aortos diena, skirta atkreipti dėmesį į klastingą šios arterijos ligą – aortos aneurizmą. Blogiausia, kad paprastai šie pacientai net nežino ja sergantys, nes jų nevargina jokie simptomai.

Nors rudens sezonui įsibėgėjant orai atvėso, tai mūsų nesustabdo leisti laiko gamtoje – vykstame į mišką uogauti ar grybauti, o šaltesnis oras yra tinkamas ir ilgesniems pasivaikščiojimams gamtoje. Bet svarbu atkreipti dėmesį, kad gamtoje tyko ne vienas pavojus. Vienas iš jų yra erkės ir jų platinamos ligos – jos išlieka aktyvios net kai paros vidutinė temperatūra siekia 5–7 laipsnius šilumos, o paprastai tai tęsiasi iki lapkričio mėnesio.

Nors mokslo metai dar nespėjo įsivažiuoti, gydytojai kelia triukšmą dėl naujos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) patvirtintos praleistų pamokų pateisinimo tvarkos. Šeimos gydytojai kritikuoja valdininkus, kad vėl yra priversti atlikti policininko vaidmenį, ir teigia, jog nuo to kentės visi – ne tik mokiniai ir jų tėveliai, bet visa visuomenė.

Šešiasdešimties metų vilniečio bandymas išsigydyti nemigą džiovintomis musmirėmis baigėsi reanimacijoje. Vyras pateko į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę sunkios būklės. Kaip pats pasakoja, po trijų suvalgytų musmirių kepurėlių ėmė elgtis neadekvačiai: trankė galvą į lovą, nesiorientavo aplinkoje, vyrą krėtė drebulys. Atskubėję medikai vyrui surišo rankas ir kojas, išvežė į ligoninę. Gydytojai vyrą panardino į komą.

Rugsėjo 19 d. visame pasaulyje minima aortos diena, skirta atkreipti dėmesį į klastingą šios arterijos ligą – aortos aneurizmą. Blogiausia, kad paprastai šie pacientai net nežino ja sergantys, nes jų nevargina jokie simptomai. Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Kraujagyslių ligų centro gydytojas kraujagyslių chirurgas Artūras Mackevičius spėja, kad šiandien mūsų šalyje galėtų būti virš 5 tūkst.

Antradienį susitikę su Lietuvos medikų sąjūdžio atstovais, socialdemokratai akcentuoja medikų įspėjimus dėl bręstančio „sprogimo“ sveikatos sektoriuje.  „Medikai aiškiai įvardijo: tai kas dabar vyksta – masiniai gydytojų išėjimai iš darbo, reformos sukeltas chaosas – visa tai lėmė valstybės institucijų neatsakingumas. Milžiniški Europos Sąjungos pinigai buvo skirti priartinti paslaugas prie paciento.

Daliai Lietuvos gyventojų dantų protezavimui skiriamos kompensacijos, tačiau gydytojų patirtis liudija, kad iki šiol mažai apie tai žinoma. Dar mažesnė dalis gyventojų yra informuoti, kad jiems gali priklausyti net ir padidinta kompensacija. Implantologijos ir rekonstrukcinės odontologijos klinikos (IROK) gydytojas Edvinas Mileris tvirtina, kad šios kompensacijos palengvina pacientų finansinę naštą, o nauji dantys ženkliai pagerina gyvenimo kokybę.

Respublikinėje Šiaulių ligoninėje (RŠL) pradedamos širdies radiodažnuminės energijos abliacijos. Pirmasis šios procedūros sulaukė vyresnis nei 60 metų pacientas. Jam atliktas pirmasis invazinis elektrofiziologinis ištyrimas dėl širdies ritmo sutrikimo.  Sudėtingą procedūrą operacinėje atliko apie 180 širdies aritmijų abliacijos operacijų per metus atliekantis gydytojas kardiologas-elektrofiziologas Justinas Bacevičius.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad siekiant efektyviau valdyti infekcinių ligų protrūkius, iki 2025 metų planuojama atnaujinti Regioninę Telšių ligoninę . Pasak ministerijos, ligoninėje bus įgyvendinta Priėmimo-skubiosios pagalbos bei Reanimacijos patalpų plėtra ir modernizacija. „Įgyvendinus infrastruktūros modernizavimo projektą, Regioninė Telšių ligoninė atitiks naujus intensyviosios terapijos paslaugų teikimo reikalavimus.

Įtikėjęs socialiniuose tinkluose išgirstais patarimais apie raudonųjų musmirių naudą šešiasdešimtmetis vilnietis pateko į Respublikinės Vilniaus universiteto ligoninės (RVUL) reanimaciją. Psichozės ištiktą vyrą net reikėjo panardinti į dirbtinę komą. Toksikologė Gabija Laubner-Sakalauskienė įspėja, kad tokie eksperimentai su sveikata gali baigtis ne tik ligoninės palata, bet ir mirtimi.

Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos nario Roberto Adomaičio teigimu, gydytojai išeina iš darbo dėl per didelio krūvio ir per mažų atlyginimų. Anot jo, medikai ir toliau trauksis iš gydymo įstaigų tol, kol nebus perskaičiuotas jų darbo įkainis. „Sveikatos priežiūros paslaugų kaštuose darbo užmokestis sudaro mažiausiai apie 65 proc., kai kuriose – virš 80 proc. Neperskaičiuojant darbo įkainių, žmonės, kurie dirba, savo būdais amortizuoja šį neadekvatumą.

Joniškio ligoninės vadovas Martynas Gedminas socialiniuose tinkluose pasidalino emocingu įrašu, kuriame lieja kritiką dėl šalies sveikatos sistemoje įsišaknijusios ir sunkiai išgyvendinamos korupcijos. Pasidalinęs šviežiu atveju, kai jam pačiam bandė įbrukti pinigus, medikas ragino atsikvošėti tiek gydytojus, tiek pačius pacientus, mat toks elgesys užtraukia baudžiamąją atsakomybę.

Į Respublikinės Vilniaus universiteto ligoninės (RVUL) reanimaciją pateko džiovintų musmirių užvalgęs šešiasdešimtmetis vilnietis. Gydytojai įspėja, kad toks apsinuodijimas grybais yra itin pavojingas.  Apie tai pranešęs portalas lrt.lt rašė, kad vyras tris džiovintas raudonųjų musmirių kepuraites suvalgė tam, „kad geriau miegotų ir būtų sveikesnis“. „Vyras buvo itin haliucinuojantis, psichomotoriškai susijaudinęs, agresyvus ir neadekvatus, drebantis.

Sveikatos centrų steigimo procedūras pradėjo 40 Lietuvos savivaldybių, kitos sprendimą priims iki metų pabaigos, antradienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Anot pranešimo, siekiant palengvinti procesą, suteikti daugiau aiškumo, SAM patikslino sveikatos centrų paslaugų teikimo tvarkos aprašą, aiškiau išdėstydama sveikatos centrų steigimo procedūras, funkcinio bendradarbiavimo pavyzdinės sutarties nuostatų taikymą, sprendimų priėmimo tvarką.

Siūloma leisti prekiauti elektroninėmis cigaretėmis ir jų pildyklėmis vaistinėse, bet tokie produktai turėtų būti pripažinti tinkamais priklausomybei nuo tabako gydyti ir naudojami, kaip pagalbos priemonės metantiems rūkyti.

Rugsėjo 19-ąją pasaulyje minima Pasaulinė aortos aneurizmos diena, skirta priminti visuomenei apie „tyliąja žudike“ vadinamą ligą. Labai dažnai aortos aneurizma nepasireiškia jokiais simptomais, o jai plyšus pusė pacientų miršta dar pakeliui į gydymo įstaigą.

Diagnozuojant, gydant ar stebint prostatos vėžį, dažniausią vyrų onkologinę ligą, turime nemažai gerųjų žinių, viena iš jų – pritaikomoji prostatos biopsija. Štai vilniečiui Jonui (48 m.) taikomas stebėjimas po to, kai atlikus pritaikomąją prostatos biopsiją buvo nustatytas prostatos vėžys: liga pirmos stadijos, kliniškai nereikšmingas, mažos rizikos vėžys.  „Lietuvoje per metus apie 10 proc.

Europos sveikatos draudimo kortelė, viešint kitoje Europos Sąjungos šalyje, Lichtenšteine, Islandijoje, Norvegijoje, Šveicarijoje ar Jungtinėje Karalystėje, ne visada būna po ranka. O ir ne kiekvienas, kuriam šiose šalyse prireikia būtinosios medicinos pagalbos, pasinaudoja galimybe į savo mobilųjį telefoną parsisiųsti kortelę pakeičiantį sertifikatą.

Ruošiantis šaltojo meto peršalimo ligų sezonui Lietuva ne tik siūlys gripo ir COVID-19 skiepus, bet gali sulaukti ir visai naujos vakcinos. Kaip pranešė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) specialistai, jau yra vertinamos galimybės įsigyti birželį sukurtos pirmos tokios vakcinos nuo respiracinio sincitinio viruso (RSV). Įsibėgėjant kol kas labiau tik kalendoriniam rudeniui vis garsiau kalbama apie pasiruošimą ūmių kvėpavimo takų infekcijų sezonui.

Trys buvę socialdemokratų sveikatos apsaugos ministrai atviru laišku kreipėsi į dabartinį sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį. Laišką pasirašę politikai Vytenis Andriukaitis, Gediminas Černiauskas ir Juozas Olekas ragina ministrą peržiūrėti pradėtą sveikatos reformą ir, jų teigimu, stabdyti sveikatos priežiūros paslaugų centralizaciją.

Naujiena medicinoje – dešimtis skirtingų tablečių per dieną geriantys pacientai galės vartoti tik vieną, sukurtą specialiai jiems, o vaikai gers vaistus, panašius į miniatiūrinius žaisliukus. Tai skelbia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkai, pirmieji Europoje įsigiję tabletėms spausdinti skirtą 3D spausdintuvą. Daugeliui vaikų gerti įprastus vaistus tampa iššūkiu, tad 3D spausdintuvu imtos spausdinti neįprastų formų vaistų tabletės vaikams.

Ilgos eilės, finansavimo, žmogiškųjų išteklių stoka – šios ir kitos ne vienus metus akis badančios problemos sveikatos sektoriuje išbando ne tik gyventojų, bet ir pačių medikų kantrybę. Su ypač dideliu darbo rankų stygiumi susidurianti slaugytojų bendruomenė neslepia, kad raudonos linijos iš esmės jau yra peržengtos. Dalies darbuotojų manymu, šiandien streikas turėtų realiausią poveikį. Tiesa, jo pasekmes pirmieji pajaustų pacientai.

Ekspertai ramina, kad pastarosiomis savaitėmis ūgtelėjęs sergamumas įvairiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis dar neturėtų bauginti. Prognozuojama, kad koronavirusą šį sezoną gali nuvainikuoti gripo ir kitų infekcijų atvejų, kurios ypač taikosi į vaikus. Tiesa, tokie scenarijai galimi, jei COVID-19 mutacijos nepateiks staigmenų.

Pirmosios pagalbos pagrindai nėra vien formalumas, su kuriuo susiduria tik norintys įgyti vairuotojo pažymėjimą žmonės. Širdies masažo, užspringusio žmogaus gelbėjimo, turniketo naudojimo ir kitų žinių gali prireikti  kiekvienam ir dažniausiai pačiu netikėčiausiu metu. Pirmosios pagalbos žinios ir gebėjimas jas pritaikyti gali išgelbėti ne tik artimųjų, bet ir bendradarbių ar visai nepažįstamų žmonių gyvybes.

Danai ne kartą pripažinti kaip laimingiausia tauta pasaulyje, tačiau pas psichiatrus eilės tokios, kad vizito pas gydytoją prireikia laukti net pusantrų metų.

Mamos netekęs vyras kaltina Plungės ligoninės medikus dėl šiurkštaus elgesio bei aplaidumo. Apie tai žurnalistė Lina Ruibienė praneša naujienų portale zemaiciolaikrastis.lt.   Su žurnaliste susisiekęs vyras teigė, kad jo mama blogai pasijuto rugpjūčio 30 dieną, jai buvo iškviesta greitoji pagalba. Į Plungės priėmimo skyrių moteris buvo atgabenta per pietus. Laikraštis pažymi, kad moteris turėjo didelį viršsvorį, svėrė beveik 200 kilogramų.

Prasidėjus mokslo metams šurmulys sugrįžta ne tik į mokyklas, bet ir į gatves. Eisme padaugėja automobilių bei vaikų, kurie dažnai į mokyklas ir iš jų eina be suaugusiojo priežiūros. Sveikatos specialistams ir policijai tokia tendencija kelia nerimą, todėl jie primena žmonėms, kaip reikėtų elgtis grįžus į judrias ir nenuspėjamas gatves.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nori išsiaiškinti, kiek gyventojai išleidžia pinigų receptiniams vaistams, o kiek – savo nuožiūra įsigytiems vaistams, maisto papildams ir kitoms medicinos prekėms.  Taip pat SAM ketina rinkti informaciją apie gyventojų išlaidas receptiniams ir nereceptiniams vaistams. SAM siūlo Vyriausybei įpareigoti Valstybės duomenų agentūrą (VDA) atlikti 2024 metų vaistų ir vaistinių prekių pardavimų ir jų kainų pokyčių bandomąjį tyrimą.