Su humoru save „žmogumi tranzitu“ vadinantis verslininkas neslepia savo aistros kelionėms. Ir į laidą jis atvyko iš šiltų kraštų – saulėtojo Dubajaus.
„Visiems sakau, kad ne ant lagaminų gyvenu, ne lėktuvuose, bet tranzito zonoje. Frazę „vilką kojos peni“, manau, vienaip ar kitaip galima priskirti visiems. Jeigu nejudėsi, nieko ir nepasieksi, jeigu nieko nedarysi, tai nieko ir neturėsi. Tau gali atnešti ant auksinio padėklo, gali įdėti sidabrinį šaukštuką, bet ne tie laikai, kad viską gautum už „ačiū“, – teigė jis.

Ž. Grigaitis Dubajuje lankėsi išskirtinėje parodoje, į kurią pateko per savo ryšius. Jis teigia, kad dabar daugybė žmonių praranda panašias galimybes, nes dažnai pamiršta apie savo ryšius.
„Manau, kad labai didelė klaida jaunosios kartos yra ta, kad jie viską labai greitai pamiršta. O prisiminti yra didžiulė vertybė. Juk visiems žmonėms patinka dėmesys. Aš turbūt dar esu ta „oldstyle“ žmogus – mėgstu kalėdinę atvirutę dar pasirašyti ranka. Tas, kas vienaip ar kitaip dar vertinama ir išliekama“, – sako vyras.
Ž. Grigaitis teigia, kad nors ir savo „Instagram“ paskyroje neretai dalinasi pozityviu turiniu, daugiau socialiniais tinklais naudotis nejaučia poreikio.
„Be to, taip pat turiu įsipareigojimus tarptautiniams ženklams, su kuriais aš dirbu. Ir turiu reikalavimus, apie ką negaliu kalbėti, ko negaliu kelti. Tie žmonės, su tuo nesusidūrę, apie tai nežino. Galiu dalintis tik apie savo emocijas, įžvalgas, motyvaciją, bet daug ko kito negaliu daryt, kitaip pažeisčiau kontraktą. Bet visa socialinė medija yra daugiasluoksnė. O aš esu žmogus už natūralumą – nenaudojų filtrų.
Aišku, būna išdeda į šuns dienas, kodėl taip atrodau. Bet supranti, kad visiems geras nebūsi. Visko visiems būna, bet reikia mokėti pasijuokti iš savęs. Svarbu taip pat yra ką pats pasieki ir kaip bendrauji su kitais“, – sako vyras.
Žilvino Grigaičio darbai
Žilvinas į Lietuvą kurti karjeros atvyko dar 2000-aisiais, baigęs studijas Londone. Jis teigia, kad čia jį atviliojo karjeros galimybės, kadangi Londone ir apskritai užsienyje lietuviui, kurio vardą jiems sunku ištarti, verslą kurti sudėtinga.
„Kai persikrausčiau į Melburną, tai daugiau buvo mano žmonos aplinka, Melburno aukštuomenė. Kai pasakydavau savo vardą, matydavau, kad jie nesugeba jo prisiminti ir dėl to nenori su manimi bendrauti. Nes australai labai specifiniai žmonės – jie su vardais, pavardėmis nedraugauja, ypač ilgais. Pas juos viskas yra sutrumpinta, kuo paprasčiau.
Bet jei jie neužfiksuoja, jie su tavim nebendraus“, – neslepia pašnekovas.
Nors daug kas dažnai spekuliuoja, ką gi iš tiesų veikia verslininkas Žilvinas Grigaitis, jis neslepia, kad galbūt čia yra jaunosios kartos problema – jie nematė, ką Žilvinas anksčiau yra sukūręs. O jis prisidėjo prie didelių projektų Lietuvoje – pavyzdžiui, iš jo idėjos gimė garsusis Gedimino 9 pastatas Vilniuje.
„Aš džiaugiuosi, kad yra įmonės, kurios atsirado mano dėka. <...> Tuo metu Lietuvai tai buvo ateities projektas, kuriam dar nebuvo pribrendusi net rinka. Bet investuotojai matė viziją. Mano dėka į rinką atėjo ir toks žinomas ženklas kaip „Marks & Spencer“. Pirmoji parduotuvė „Lindex“ taip pat sėkmingai įsiliejo į rinką mano dėka.
Buvo padaryta begalė įvairių įdomių dalykų. Aišku, gal Lietuvoje tai buvo per anksti – tiesa, labai džiaugiuosi, kad galėjau dirbti su vizionieriais“, – sakė vyras.
Dabar Žilvinas gyvena tikrai gerai ir neslepia, kad buvo metas, kai jis daug išlaidaudavo, vaikėsi statuso, kol galiausiai pradėjo tame ieškoti prasmės.
„Kuo anksčiau finansiškai sugebėsi savo šeimą pastatyti į rėmus ir paklausti, ar tikrai to reikia, tuo bus geriau. Man irgi taip buvo – vis reikėdavo naujos mašinos, naujos laikrodžių kolekcijos, vis kažkokios lenktynės buvo. Reikėjo įrodinėti, ką tu gali, ką tu uždirbi.
Bet paskui atsisukau ir uždaviau sau klausimą: kur čia prasmė? Ir paskui pats gyvenimas padiktavo, kad ne visada yra prasmės. Gal kartais nereikia ignoruoti tų trigerių, geriau teisingą ir gerą kritiką priimti. Tik reikia tą kritiką priimti pačiam. O gyvenimas pats viską padiktuoja“, – sako vyras.
Pašliję santykiai su dukra
Sunkiausiomis gyvenimo minutėmis turbūt visi mes ieškome paguodos, artimo žmogaus, į kurį galėtume atsiremti. Pats verslininkas teigia to ieškojęs tada, kai neteko savo tėvų.
„Pavyzdžiui, kai laidoji du tėvus, kad būtų likęs koks nors kraujo ryšys. Deja, aš savo brolio labai anksti netekau. Tomis sunkiomis minutėmis prisimeni visus, pagalvoji, kaip būtų gera turėti kažką šalia. Bet esu taip išmokytas, kad viską reikia priimti taip, kaip ir yra. Mano mama sakydavo, kad verkiančių žmonių niekam nereikia. Jei tau reikia, tu užsidaryk, paverk, pagalvok, bet rytoj juk bus nauja diena. Ir rytoj jau bus kiti reikalai.
Ji gyvenime daug buvo pasiekusi, ir labai gaila, kad aš per savo skubėjimą gyventi tiek daug laiko praleidau Australijoje ir nemačiau, kaip buvau reikalingas savo tėvams, kaip jiems reikėjo manęs. Jie man to neišdrįso pasakyti. Nemokėjau perskaityti tarp eilučių. Iki dabar man yra labai skaudu“, – tarsteli pašnekovas.
Po tėvų mirties Žilvinas paveldėjo nemažai šeimos turto. Jis teigia net nežinojęs, ką su tais daiktais daryti: „Juk tėvų gyvenimo taip lengvai neišmesi į konteinerį. Atsirado labai didelė dilema. <...> Mano šeima saugo įdomias istorijas – tik gaila, kad tais laikais apie tai nebuvo kalbama. Labai daug teisingos istorijos nukeliavo į kapus.“
Prieš kurį laiką pašlijo žinomo vyro santykiai su jo vienintele dukra Anna Greta. Prieš kurį laiką vyras neslėpė, kad jų santykiai pasiekė krizę nutrūkus pirmajai santuokai, beveik visai nutrūko jam vedus antrą kartą.
Visgi jis teigia nuoskaudos nelaikantis ir džiaugiasi, kad jai gyvenime sekasi gerai.
„Viskas yra savu laiku ir savo terpėje. Labai džiaugiuosi, kad ji gyvena savo gyvenimą ir, kiek žinau, yra puiki specialistė ir savo srities žinovė. Linkiu jai visko kas geriausia, bet kartu ir išlikti žmogumi, turėti savo nuomonę ir savo gyvenimo supratimą. Ji, tikiuosi, daro dalykus, kurie jai įdomūs. Kai ji buvo maža, netikėjau, kad ji bus medikė, nes norėjo kalbas studijuoti, norų buvo daug.
Bet labai džiaugiuosi – reiškia, kad ji turi labai daug užsispyrimo ir galimybių. Didžiausią įtaką mama turbūt ir padarė. Tikiuosi, kad ji teikia kitiems džiaugsmą. Tikiuosi, kad vieną dieną susėsime kartu prie bendro stalo ir nesikapstysim, kas buvo praeityje, o pagalvosim, kas yra mūsų ateitis ir ar norim apskritai apie ją kalbėti“, – šypteli jis.
„Neturiu teisės reikalauti to, kas turi ateiti natūraliu supratimu. Gyvenimas jau toks... Nenoriu perlenkti lazdos, gyvenimui reikia leisti judėti sava vaga“, – apie santykį su dukra kalba jis.
„Aš labai tikiuosi, kad vieną dieną mes susėsim štai taip – prie vieno stalo ir nesikapstysim, kas buvo praeityje, o tiesiog pagalvosim, kas yra ta ateitis ir kiek mums dar liko jos. Ar mes norim apie tai kalbėti? Nepasakyčiau, kad šis noras sustiprėja per Tėvo dieną, bet tiesiog aš neturiu teisės reikalauti. Mano supratimu, tas noras turi ateiti natūraliai.
Gyvenimas toks jau yra ir aš tikrai nenoriu ten jokių lazdų perlenkti ar panašiai, todėl man tinka tas pasakymas „let it be“, – sako Žilvinas.
Kreipėsi į dukrą
Į dermatovenerologiją pasukusia dukra jis labai didžiuojasi, bet tuo pačiu prisipažįsta, kad toks Annos Gretos sprendimas kažkiek nustebino.
Laidos metu Žilvinas Grigaitis taip pat išsakė ir tai, ką norėtų dabar pasakyti savo dukrai.
„Praėjo ilgokas laikas, kai nesimatėm ir nesikalbėjom. Tai daugiau nei 5 metai. Neapsiribočiau sakiniu. Pasakyčiau taip: nebūtinai tada, kai tau bus lengva ar kai bus sunku, bet kai tiesiog pati norėsi, parašyk ir paklausk, kaip aš gyvenu. Tikrai atsakysiu ir pats papasakosiu. Nes nieko nenoriu daryti dirbtinai, nenoriu rodyti dėmesio vien tik kad parodyčiau“, – žodžius dukrai skyrė jis.
Vyras prisiminė ir nutikimą su dukra iš jaunystės, kuris vis parodydavo, kokia ji užsidegusi ir energinga yra.
„Dukra nuo pat vaikystės buvo tarsi dinamitas, labai užsispyrusi. Kaip ir jos mama. Labai džiaugiuosi, kad jai pavyko priversti studijuoti, mokytis mediciną – juk tai labai nelengvas kelias. Negalėjau patikėti. Bet tikrai malonu, kai kiti žmonės atsiliepia apie jos darbą, apie jos priežiūrą“, – šypteli ji.
Šiuo metu žinomas vyras teigia nejaučiantis jokios nuoskaudos ar pykčio dėl to, kad santykiai su jo dukra pašliję.
„Neturiu teisės pykti, tai būtų labai neprotinga. Tikrai nepakeisime praeities, skyrybų. Kam vėl grįžti prie to, kas buvo? Bandyti aiškintis tai, ko negali pakeisti yra labai neprotinga. Labai džiaugiuosi, kad jai sekasi“, – teigia vyras.
Verslininkas negaili šiltų žodžių ir pirmajai žmonai, kurią tikina labai mylėjęs. Maža to, iki šiol jaučia dėkingumą už ištiestą pagalbos ranką kritiniu momentu.
„Ji man padėjo, kai buvo labai sunku ir kai gulėjau ligoninės priimamajame, visas skęstantis kraujyje po to užpuolimo. Tada ir išaiškėja visas mūsų žmogiškumas, kas gali padėti, o kas ne. Kam tu rūpi iš tikrųjų ir panašiai. <...> Labai madinga yra teisti, juodinti. O to daryti nereiktų“, – sako Žilvinas.
Žilvinas Grigaitis su antrąja žmona Elle Martin susituokė 2012 m., o po šešerių metų buvo paskelbta apie santykių pabaigą. Visgi pats vyras neslepia, kad tai tebuvo tik gandai ir kad su žmona jis dar vis bendrauja.
„Po jos mamos mirties atsirado tam tikrų reikalų, ji taip pat turi savo sūnų. Pradėkim nuo to, kad mes nesame išsiskyrę. <...> Krizių buvo, aišku jų būna pas visus – prisideda ir kultūriniai skirtumai“, – sakė jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!