Išskirtinis „Pasaulis pagal moteris“ seansas subūrė pilną salę žiūrovų.
Filmo centre – iš Šveicarijos į gimtąją Lietuvą pailsėti grįžusi Elzė (aktorė Jurgita Jurkutė). Išsinuomojusi atokią sodybą, ji tikisi ramybės ir įkvėpimo tapybai, tačiau netikėtas susitikimas su Nojumi (aktorius Vytautas Rumšas jaunesnysis) aukštyn kojomis apverčia jų gyvenimus. Visgi, gražią meilės istoriją temdo Elzės praeitis – ją persekiojantis buvęs vaikinas Titas (aktorius Kęstutis Cicėnas).
Aktorių iššūkiai: uodai, grimas ir intymios scenos
Premjeros metu aktorius Vytautas Rumšas jaunesnysis neslėpė, kad filmuotis nebuvo taip romantiška, kaip gali atrodyti ekrane. Didžiausiu iššūkiu tapo ne emocinis susikaupimas, o gamtos sąlygos sodyboje.
„Garbės žodis, tiek uodų aš gyvenime nesu matęs. Mes išnaudojom turbūt visos apylinkės parduotuvių uodų purškalus. Tai buvo kosmosas ir tikrai kartais ten kažkaip susikaupti kažkokiam emociniam procesui buvo sunku“, – prisiminimais dalijosi V. Rumšas.
Kalbėdamas apie intymią sceną V. Rumšas jaunesnysis pabrėžė, kad filmuojant tokias akimirkas itin svarbus režisieriaus gebėjimas sukurti tinkamą atmosferą. Aktorius negailėjo pagyrų Robertui Kuliūnui už jo profesionalumą.
„Robertas yra vienas iš nedaugelio režisierių, kuris sugeba sukurti tokią gerą ir saugią aplinką, nes tikrai nėra lengva, kai reikia kažką tokio panašaus daryti“, – teigė jis.
Aktorius taip pat pridūrė, kad kūrybinė grupė nesiekė sukurti kažko dirbtinai tobulo: „Mes darėme taip, kaip mums atrodo geriausiai, bet tai tikrai yra sudėtinga“.
Viena iš sudėtingiausių užduočių aktoriui tapo būtinybė tiksliai atkartoti kiekvieną judesį, kartu bandant išlaikyti emocinį krūvį. Pasak Vytauto, intymumo kūrimas prieš kameras yra „keistas jausmas“, nes tai, kas gyvenime vyksta natūraliai, aikštelėje tampa griežtai surežisuota technika.
„Reikia atsiminti kiekvieną detalę – pavyzdžiui, kurioje vietoje ir kuriuo metu paimti partnerei už šlaunies ar blauzdos, nes tai turės būti identiškai pakartota kitame dublyje. O jūs įsivaizduojat, kaip tai atsimint visokius tokius dalykus? Aš juk vyras, aš paprastas. Nedaryt kažko per daug ar per mažai. Po to galvoji, o kaip aš iš tikrųjų tą darau? Taigi dažniausiai net negalvoji, kai tai vyksta“, – kalbėjo jis.
Romantikos tame mažai
Atvirai dalindamasis patirtimi, Vytautas pripažino, kad romantikos filmavimo aikštelėje maža, ypač kai šalia nuolat būna techninis personalas.
„Žinokit, atvirai, tikrai fainumas tuo metu yra labai toli, nes stengiesi daryti tai, kas yra surežisuota. Reikia atsiminti, reikia kažkaip bandyti dar perteikti jausmą. Tai mažiausiai tuo metu galvoji realiai. Ir aš jums garantuoju, turbūt labai retas aktorius tai daro. O dar šalia su 30 kilogramų sveriančia kamera visam akte dalyvauja ir operatorius. Tai irgi nepadeda“, – juokėsi aktorius.
Aktorius taip pat atvirai papasakojo apie techninius intymių scenų užkulisius, pabrėždamas grimo svarbą. Su humoru jis prisiminė kuriozinę situaciją dėl netolygaus įdegio.
„Jeigu kada nors kas nors svajosit ar jūsų vaikai svajos būt aktoriais, prisiminkit šitą momentą, kad yra tikimybė, kad tau reikės prieš keturis šimtus žiūrovų kalbėti apie tavo subinę. Keisčiausias momentas, aš čia laikau tai savo neprofesionalumo rezultatu. Žinia, kad vasara ir žinia, kad nudistų pliažo Lietuvoj nėra... Tad kai kurios kūno dalys yra baltesnės“, – juoko nesulaikė vyras.
Tęsdamas pasakojimą apie kūno grimą, V. Rumšas neslėpė, kad tai buvo viena labiausiai įsiminusių patirčių: „Ir tada buvo grimo specialistė. Turbūt šitas momentas buvo man toks labiausiai įsimintinas, nes aš tiesiog stoviu nuogas, laikau visas savo lietuviškas grožybes delnukuose, o ta grimo specialistė atsitūpus man iš galo, kaip sakant, špakliuoja viską, kas balta. Ir aš sakau, aš tavęs taip atsiprašau, kad tau prireikė tai daryt.“
Sprendimą lėmė saugumo jausmas
Nors aktorius juokavo, kad viskas prasideda nuo to, „kiek mokės“, iš tiesų pagrindinis motyvas priimti šį vaidmenį buvo kūrybinė komanda. Vytautas pabrėžė, kad jam itin svarbu dirbti su žmonėmis, kuriais jis pasitiki.
Aktorius teigė, kad būtent Jurgitos Jurkutės dalyvavimas buvo esminis veiksnys.
„Jeigu ne Jurgita, Robertai, nepyk, aš nežinočiau, su kuo aš galėčiau dar vaidint, nes Jurgitą pažįstu labai seniai ir žinau, kad tai yra puiki artistė, savo srities profesionalė. Man saugu šalia jos. Ir be abejo, režisierius Robertas. Mes prieš tai vaidinom jo filme „Ko nežino vyrai”. Ir tiesiog aš žinau, kaip žmonės dirba ir, žinot, toks amžius, jau nebesinori art. Norisi gero, puikaus proceso. Tai ir buvo“, – atviravo jis.
Vėliau aktorius pasidalino ir asmeniška, šypseną keliančia detale apie filmo anonsą, kurį įgarsino jo tėvas.
„O keisčiausias momentas, pasakysiu, kai tu pamatai savo filmo anonsą ir tavo paties tėtis įgarsina: „Vytautas Rumšas jaunesnysis – erotinėje dramoje”. Tai toks, tėvai, nu“, – juokėsi Vytautas Rumšas jaunesnysis.
Sunkiau išspausti ašarą ar suvaidinti aistrą?
Paklaustas apie vaidybos iššūkius, V. Rumšas jaunesnysis palygino dvi skirtingas emocines būsenas. Aktorius pajuokavo, kad verkti išmokė dar serialo „Draugai“ herojus Joey Tribbiani – tereikia stipriai įsignybti į kišenę. Jo nuomone, apsiverkti aktoriui yra gana paprasta užduotis.
Perteikti aistrą ir tarpusavio trauką aktorius laiko kur kas sudėtingesne užduotimi, nes netikrumas iškart pasijaučia.
„O jeigu rimtai, tai tai va čia ir yra tas toks balansas. Žinot, aistra, jeigu ji netikra ir tik kažkokia vaidyba, tai, man atrodo, ir jaučiasi. Tai būtent čia ir buvo sudėtinga užduotis perteikti tą trauką vienas kito. Ir aš tikiuosi, labai tikiuosi nuoširdžiai, kad mums pavyko iki tam tikro laipsnio tai padaryti. Ir tai yra tikrai sudėtingiau nei apsiverkti“, – kalbėjo aktorius.
Režisieriaus drąsa ir adaptacijos procesas
Režisierius Robertas Kuliūnas prisipažino, kad ekranizuoti tokį populiarų „moterišką romaną“ buvo didelis iššūkis, pareikalavęs nemažai kūrybinės drąsos ir kompromisų.
Knyga turėjo virš 500 puslapių, todėl filmui teko palikti tik apie penktadalį turinio. Nors knygoje gausu aistringų metaforų, filme kai kurių elementų atsisakyta dėl cenzūros ir struktūros.
Knyga taip pat pažymėta „S“ ženklu, filmas skirtas žiūrovams nuo 13 metų, todėl daugelis scenų pateiktos subtiliau.
„Sėmiausi drąsos iš Ilonos kūrybos. Man irgi „sprogo ten planetos“, tai teko adaptuoti jas į kažką kito. Ir čia buvo įdomiausias iššūkis. Viso knygos turinio ir taip, kaip aprašytos tos scenos buvo mes negalim perkelti kino teatrui, nes tai turėtų keliauti į kokią nors kitą platformą, jei mes tai darytume būtent taip. Tai viskas yra subtiliau. Pirmiausia susitelkėme į tą romantinę dramos pusę ir tuomet, na, liko jau tos scenos, kurias padarėm taip, kaip galėjom, taip, kaip sutiko ir leido aktoriai daryti“, – teigė R. Kuliūnas.
12 valandų pamainos
Filmo kūrimo procesas nuo scenarijaus iki galutinio rezultato užtruko gerokai virš metų. Patys filmavimai vyko šiek tiek ilgiau nei mėnesį, per kurį buvo nufilmuota 15 pamainų po 12 valandų. Renginio moderatorė Kristina Rimienė prisiminė, jog vasaros dieną komandai buvo iš tiesų labai šalta.
„Aš tikrai prisimenu, minuso nebuvo, bet turbūt kokie penki laipsniai ir lijo, ir vėjas, bet viskas buvo taip gerai organizuota“, – sakė Kristina.
Režisierius ironiškai atsiliepė apie „nuostabų“ vasaros orą, kuris lydėjo visą kūrybinį procesą: „Jeigu kalbam apie užkulisius, tai gal bendrai visas filmas buvo filmuojamas turbūt vieną nuostabiausių vasarų, kurią patyrėm, ar ne?“
R. Kuliūnas detaliau papasakojo apie kontrastą tarp to, kas vyko aikštelėje, ir to, ką dabar mato žiūrovai.
„Nei prie jūros nuvažiuot, nei kažką paveikt šiaip. Tai realiai, kai atvyksti su pūkine striuke ir termosu arbatos į naktinę pamainą vidury vasaros ir filmuoji vasarišką filmą, labai daug ką pasako apie tai, koks yra oras. Iš esmės filmą lydėjo gan prasti orai, bet kažkokio stebuklo pagalba sugebėjom juos apeiti ir išgauti tą nuostabų, gražų, vasarišką vaizdą. Tą super sentimentalų kaimą, kurį turbūt atpažinsit visi. Ir ta pamaina kaime buvo neįtikėtina, nes aktoriams tik nuėjus pasislėpt nuo lietaus, visi turi grįžt ir nusiimti pledus, dar kažką. Tik pradedam filmuoti, pradeda lyti ir nu tiesiog toks pirmyn atgal bėgiojimas nesustojant. Tai kažkokiu būdu iš dvylikos valandų pamainos sugebėjom tas šešias bent jau išspausti ir nufilmuoti, na, vieną gražesnių tokių epizodų filme“, – sakė R. Kuliūnas.
Knygos autorės žvilgsnis
Rašytoja Ilona Madelaine, kurios knyga tapo pagrindu filmui, teigė rašanti pirmiausia sau ir savo skaitytojams, negalvodama apie būsimas ekranizacijas. Ji užsiminė, kad nors procesas ne visada buvo lengvas, ji tikisi, jog bus ekranizuotos ir kitos jos knygos.
„Pirmiausia tai aš rašau savo skaitytojams ir rašau tai, ką norėčiau skaityti pati. O kad ten iš tų knygų kažkas kažkada gausis, tai aš tuo metu tikrai negalvojau“, – atviravo autorė.
Rašytoja nusiteikusi ambicingai ir tikisi, kad tai tik pirmoji iš daugelio ekranizacijų. Į klausimą, kurią knygą ekranizuoti toliau, ji juokaudama atsakė: „Tai viską iš eilės. Kam čia kuklintis?“
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
