Grupės „Hiperbolė“ narys Viktoras Prapras džiaugiasi, kad su jų kurtomis dainomis užaugo ne viena karta. Lankydamasis naujienų portalo tv3.lt laidoje „Kažkas naujo“ jis atskleidė, jog vis dar šiek tiek stebisi, kad jauni žmonės moka jų tekstus mintinai.
„Mano anūkui 15-ka metų. Jo klasiokai žino dainas ir jas dainuoja. O dar keisčiau buvo, kai koncertavau mažame miestelyje, sėdėjo kelios eilės paauglių. Vos man pradėjus dainuoti, jie prisijungė. Tada nusileidau nuo scenos ir padaviau jiems mikrofoną – dainavo puikiai, žinojo visus žodžius“, – laidoje pasakojo Viktoras.
Susidūrė su sovietine cenzūra
Kai jie susibūrė, buvo 1974-ieji. Sovietinė cenzūra drausdavo kurti pagal nepatikrintus tekstus, laisvės „Hiperbolė“ turėjo tik muzikoje.
„Mums leisdavo kurti tik muziką, žodžius turėjo tvirtinti komisija. Turėjome sugaišti daug laiko, kol tuos tinkamus tekstus surasdavome. Būdavome bibliotekoje, turėjau didelę krūvą knygų, kurias pravertėme, ieškodami tinkamo teksto.
Buvome jauni ir gražūs, buvo kažkas cenzūruojama, <...>, bet mes per daug nekreipėme dėmesio, surašydavome, ką reikia, ir kurdavome sau“, – teigė jis ir pridūrė, jog vis dėlto jauni visi maištauja iri tada atrodo, kad „tie seniai nieko nesupranta“.
Ilgą laiką jie grojo kitų kūrinius, vadinamuosius coverius. Tačiau tai išėjo į naudą, nes grupė surado savo stilių.
„Šokiuose atlikdavome tų laikų populiariausius kūrinius, Led Zeppelin, Smokie ir taip toliau. Grodami tą muziką, bandėme ją sulietuvinti ir pamažu pradėjome kurti.
Igoris labai daug prisidėjo prie aranžuočių, bet kurdavome mes visi keturi. Daug yra sukūręs ir Ričardas, pavyzdžiui, „Sugrįžk“, „Laužai“, „Kai nieko neturi“ ir kitų. Kiekvienas buvome atsakingas už savo sritį.
Michailas, kadangi buvo vyresnis, daugiau bendraudavo su valdžia, rėmėjais, aišku, dalyvavo ir kūrybiniame procese. Jis turėjo puikų balsą. Dainavome su juo „Ąžuoliuke“. Iš pradžių pradėjome groti be Michailo, iš 1974 metų sudėties likome tik mudu su Ričardu.
1975 metais pasikviečiau Arvydą Šnarą, ištraukiau jį iš pučiamųjų orkestro, ir Michailą prikalbinau. Labai trūko tenoro. Mano vokalas yra agresyvus, vyriškas, baritonas. Jis nelabai tinka lyrinėms dainoms. Miša turėjo labai stiprų balsą“, – laidoje „Kažkas naujo“ kalbėjo Viktoras.
Pavadinimą sugalvojo visiškai netikėtai
Dabartiniai muzikantai kuria įvairiais būdais. Pastaruoju metu tapo itin populiaru vykti į kūrybines stovyklas kartu su muzikantais, ten kartu gyventi, valgyti, rašyti dainas. V. Prapras tikino, jog ir pas juos būdavo tokių išvažiavimų ir vienos stovyklos metu gimė grupės pavadinimas, kurį sugalvojo Ričardas.
„Mus irgi suvarydavo į stovyklas. Tais metais turėjo vykti studentų dainų šventė „Gaudeamus“. Vakarais dainuodavome.
Tuo metu buvo išleista grupės „Deep Purple“ vinilinė plokštelė „Fireball“. Mūsų kolonėlės buvo padengtos drobe, sakiau, reiktų jas apdailinti. Tai vyrukai pripaišė tų ugnies kamuolių ir parašė „Hiperbolė“. Klausiau Ričardo, kodėl būtent šis pavadinimas.
Jis sako: „Čia tokia matematinė kreivė, kaip gyvenime būna. Tai aukštyn, tai žemyn, tai vėl aukštyn. Kaip ir muzikoje.“
Jam taip šovė į galvą. Ir palikome taip“, – prisiminė „Hiperbolės“ lyderis.
Sunkiausia buvo kūrybinio proceso metu
Kūrybinis procesas, anot jo, būdavo nelengvas, nes visi atsinešdavo sukurtų dainų ir reikėdavo išsirinkti, nuspręsti, kuri tinkamiausia:
„Būdavo sunkiausia, nes visi atnešdavo sukurtų dainų. Michailas, pamenu, atnešė dainą „Išgalvotas gyvenimas“. Tuo metu buvo labai populiari daina „Stumblin In“, jis kažkur išgirdo, patiko sąskambis. Ir iki šios dienos, neapseina nė viena šventė be šios dainos.“
Daug kam kyla klausimų, kodėl gi išsiskyrė „Hiperbolė“. Viktoras pabandė paaiškinti, kas nutiko:
„Yra toks metalo nuovargis. Tarpmoliakuliariniai ryšiai nusilpsta. Gyveni, būni vienoje kompanijoje, visur važinėji. Kažkas nori šyptelt – tu jau žinai, kad reikia įspėti, jog ne toje vietoje. Yra tas nuovargis, visur taip nutinka.
Negalvojo, kad tai paskutinis koncertas...
Paskutinis koncertas vyko Vingio parke, kaip tik jį filmavo tuometinė „Tele-3“. Tai buvo 1999 metai. Pamenu, buvo baisiai šalta, sunku groti.
Mes po to koncerto dar su Ričardu sėdėjome ir kūrėme, nes galvojome, kad dar „Hiperbolei“ pravers. Bet nuo to laiko jau nebesusirinkome nė karto. Buvo minčių, bet...
Su Ričardu pasirašėme susitarimo raštą, kad tie kūriniai skirti tik „Hiperbolei“, kitiems nedalinsim.“
O kas pakatino juos susiburti šiems koncertams didžiausiuose šalies miestuose? Viktoras norėjo kalbėti tik už save, todėl per daug neatviravo...
„Nesu įgaliotas kalbėti už kitus, į mane kreipėsi organizatoriai, pasakiau, kad esu už ir atviras visiems pasiūlymams“, – sakė jis.
Teko bylinėtis teisme
Be to, prisiminė nemalonius atsitikimus, kai nepavyko išvengti ir teismų.
„Turėjau negerą praktiką, kai dvejus metus reikėjo vaikščioti po teismus. Niša nebūna tuščia, atsiranda tų, kurie perdainuoja, o perdainuoja šlykščiai. Antra vertus, paima vardą, užrašo didžiosiomis raidėmis. Tada žmonės galvoja, kad čia tie patys, spjaudosi, klausia, kaip taip leidome.
Buvo tikrai skaudu. Tas pats, kas iš šeimos paimtų vaiką tie, kurie jų neturi, ir juo pasinaudotų. Arba televizorių iš namų paimtų ir negrąžintų. Tik dar skaudžiau.
Tiek kainavo energijos, sveikatos. Buvau nustebęs, kiek žmonės turi naglumo“, – pasakojo jis ir pridūrė, jog iš tų muzikantų, kurie nelegaliai naudojosi „Hiperbolės“ vardu, taip ir nesulaukė atsiprašymo.
Sveikatos bėdos ir galų gale įvykęs „Hiperbolės“ sugrįžimas
Anot V. Prapro, kalbos, kad reikia sugrįžti į sceną, jau vyksta kokius 4-erius metus. Prieš 8-erius metus jis pats turėjo didelių problemų su sveikata, tačiau, laimė, dabar jau viskas gerai.
„Esu sakęs, kad jeigu man prieš kokius 8-erius metus būtų teigęs, kad lipsiu ant scenos, nebūčiau patikėjęs. Tada pats turėjau bėdų su sveikata. Buvo sustreikavusi širdis, gavau smūgį, sužinojęs apie onkologinę ligą. Bet dabar jau viskas, septyneri metai kaip gyvenu. Buvo laiku imtąsi veiksmų. Pavyko susitvarkyti per du mėnesius“, – prisiminimais dalijosi muzikantas.
Paklaustas, su kuriais nariais Viktoras sutardavo geriausiai, jis neieškojo žodžio kišenėje.
„Aš sutardavau su visais, su vienais – dėl vienų klausimų, su kitais – dėl kitų. Bet daugiausiai bendraudavau su Michailu, mes abu ąžuoliukiečiai, nuo vaikystės bendraudavome. Ir su Ričardu, Arvydu Šnaru neblogai.
Su Igoriu gal truputį būdavo, kad tekdavo papolemizuoti. Bet reikdavo suprasti ir jo charakterį, jis yra menininkas, žinot, jeigu tikras menininkas – jam vieno varžto turi trūkti. O jeigu be dviejų varžtų – jis jau genialus“, – juokėsi vyras.
Viktoras Prapras atskleidė, ar visi grupės „Hiperbolė“ nariai liko muzikoje po išsiskyrimo, be to, atsakė, ką mano apie šiuolaikinius atlikėjus, kuriuos įkvėpė jų muzika bei kaip reagavo sužinojęs, kad dabar jų vinilinė plokštelė perpardavinėjama net už 500 eurų.
Matomai kad ne.
