Filmo „Kairiarankė“ pažiūrėti atėjo aktorius Vidas Petkevičius su žmona Violeta, aktorė Vaiva Mainelytė, kino režisieriai Janina Lapinskaitė, Algimantas Puipa, aktorius Jonas Braškys, aktorė Jolanta Dapkūnaitė, žurnalistė Algimanta Žukauskienė, menininkė Nomeda Marčėnaitė ir kiti.
„Labai džiaugiamės, kad geras kinas pritraukia vis daugiau vyresnio amžiaus žiūrovų, kurie nori ne tik žiūrėti filmus, bet ir dalyvauti diskusijose po jų“, – atidarydama Senjorų kino klubo sezoną kalbėjo V. Ramaškienė.
Pati būdama kairiarankė, ji specialiai parinko filmą apie kairiarankę mergaitę šiandienos pasaulyje. Taivaniečių režisierės Shih-Ching Tsou filmas pasakoja istorija apie jauną moterį. Kilusi ir pasiturinčios šeimos, bet palikta vyro, ji gyvenimui privalo užsidirbti naktiniame turguje pardavinėdama makaronus. Jos vyresnėlė dukra I-An dirba betelio riešutų parduotuvėlėje ir yra įsipainiojusi į romaną su savo bosu. Mažoji I-Džing likimo valiai palikta turgaus šurmulyje. Ji tiki, kad jos kūnas prieš pačios valią daro blogus darbus, – senelis mergaitei įteigė, kad kairioji ranka priklauso ne jai, o velniui.
„Filmas „Kairiarankė“ pasakoja istoriją iš vaiko perspektyvos – kamera dažnai atsiduria penkiametės mergaitės akių lygyje ir leidžia žiūrovui tarsi pačiam klaidžioti po egzotišką, azijietišką turgų. Tačiau egzotika filme tampa tik fonu universaliai temai – kitoniškumui. Kairiarankiškumas čia tampa ženklu, kad pasaulis nenori priimti kitokio“, – taip filmą pristatė „Kino pavasario“ direktorius Algirdas Ramaška.
Į festivalį atvykusi filmo režisierė Shih-Ching Tsou į Senjorų kino klubo seansą nespėjo, pasisveikinti ji užsuko vėliau – po filmo ir diskusijos, kurioje dalyvavo V. Ramaškienė bei neuromokslininkė, profesorė dr. Urtė Neniškytė.
Diskusijos pradžioje suskaičiuota: daugiau nei penktadalis susirinkusiųjų salėje – kairiarankiai. Savo asmenine patirtimi pasidalijo ir V. Ramaškienė: „Gimiau sovietmečiu, mamytė dėl to, kad viską darau kaire ranka, labai išgyveno. Mane „perauklėjo“ pradinių klasių mokytoja, vėliau daug ką išmokau daryti dešine ranka, bet rimtose vakarienėse, kai reikia rankoje laikyti žuviai skirtus įrankius, visada griebiuosi kairės, man taip patikimiau“.
Profesorė U. Neniškytė diskusijoje paneigė nemažai populiarių mitų. Vienas iš tokių – kad kairiarankiai yra kūrybiškesni, o dešiniarankiai dažniau kliaujasi logika. „Mūsų smegenys neveikia taip paprastai, – kalbėjo profesorė, – Mūsų galvoje vykstantys kūrybiniai procesai apima visas smegenų dalis. Negalime taip skirstyti: dešinė – logikai, o kairė – kūrybai“.
Mokslininkė paaiškino, kad nors dauguma žmonių pasaulyje yra dešiniarankiai, mokslas vis dar neturi aiškaus atsakymo, kodėl susiformuoja dominuojanti pusė. „Anksčiau kairiarankiai vaikai buvo primygtinai mokomi rašyti dešine. Ir kas nutiko? Taip, emociškai jiems tuo metu greičiausiai buvo sudėtinga, tačiau gebėjimas daryti dalykus abiem rankomis suteikia
universalumo. Tai, kad tarp kairiarankių matome daugiau architektų ir menininkų, galbūt susiję su iššūkiais, kuriuos jie patiria. Gyvendami dešiniarankių pasaulyje, kairiarankiai dažnai tampa universalesni, o tai gali suteikti platesnį pasaulio pajautimą“, – sakė U. Neniškytė.
Filme profesorė įžvelgė ir kur kas platesnę temą – santykį su kitu ir kitokiu. „Žmogaus prigimtis bijo kitokio, instinktai signalizuoja, kad kitoks gali kelti pavojų, štai kodėl mes pastebime skirtumus ir kartais jų išsigąstame. Tačiau tai nereiškia, kad turime bijoti, kur kas svarbiau suprasti ir priimti“, – diskusijoje kalbėjo neuromokslininkė, pridūrusi, kad stereotipai itin gajūs – dešinė nuo seno siejama su tiesa ir teisingumu, o kairė – su neigiamais dalykais.
Diskusiją baigdama profesorė pasėjo mintį, kad žmogaus smegenys plastiškos išlieka visą gyvenimą, keičiasi nepriklausomai nuo amžiaus. „Net ir šios dienos filmas bei emocijos, kurias patyrėte, jus moko, keičia jūsų smegenis. Naujos neurono jungtys suteikia biologinį pagrindą nuolatiniam mokymuisi“, – sakė profesorė.
Filmų peržiūrų ir diskusijų po jų bus ir daugiau. Nuo balandžio mėnesio kino seansai senjorams persikels į „Skalvijos“ kino centrą. Senjorų kino seansus iš dalies remia Vilniaus miesto savivaldybė ir Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA. Informaciją apie seansus galima rasti Vidos Ramaškienės paramos fondo feisbuko paskyroje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia kasdien nauji testai – išbandykite savo žinias ir smagiai praleiskite laiką.
