Bibliotekininkas Gordonas Jennis (Gordonas Dženis) iš Didžiosios Britanijos Kento grafystės kreipėsi į kvalifikuotą egzorcistą, prašydamas išvyti iš bibliotekos tualeto demoną, kuris, pasak jo, ateina, kai visi lankytojai prieš savaitgalį išsiskirsto į namus.
Gordonas kiekvieną penktadienio vakarą girdi keistą bruzdesį tualete, o paskui nuleidžiamo vandens šniokštimą. „Tai vyksta maždaug septintą valandą vakaro ir kelia man didelį nerimą. Kai tai nutiko pirmą kartą, pamaniau, kad kažkas įsmuko pro atsargines duris. Taigi susiradau sunkų vėzdą, pasikviečiau bičiulį ir nuėjome pasitikti nekviesto svečio, - pasakoja bibliotekininkas. - Tačiau nei tualete, nei netoliese nieko nebuvo. Esu tikras, kad tualetas pats nuleido vandenį. Man įėjus vidun vanduo dar liejosi į bakelį, o atsarginės durys buvo užrakintos“, - stebisi jis.
Belaukdamas egzorcisto Gordonas atliko nedidelį tyrimą ir sužinojo, kad prieš keliasdešimt metų bibliotekos pastate nusižudė jaunas darbuotojas. Bibliotekininko manymu, jo šmėkla ir lankosi tualete penktadieniais.
Didžiosios Britanijos vaiduoklių gaudytojai tvirtina, kad piktosios dvasios vizitai į tualetus - anaiptol ne retas reiškinys. O parapsichologai pusiau juokais, pusiau rimtai teigia, kad po mirties žmonių šmėklos nepraranda kai kurių fiziologinių poreikių ir prireikus pasinaudoja gerai pažįstamais sanitariniais mazgais.
Neseniai vienas toks nematomas lankytojas užsuko į aludę Londono priemiestyje. Baro savininkas - 55-erių Rogeris Frogatas su žmona naktį pabudo, išgirdę aliarmo signalą. Vyriškis bematant nuskubėjo į apačią patikrinti, ar į vidų neįsmuko koks plėšikas. Galima įsivaizduoti jo siaubą, kai tualete jis išvydo moterį baltais drabužiais, kuri (o siaube!) teturėjo pusę veido.
Rogeris puolė prie telefono ir drebančiais pirštais surinko policijos numerį. Tačiau mistika nesibaigė ir atvykus tvarkos sargybiniams. Šiems įėjus į aludės tualetą, iš vandentiekio čiaupų nei iš šio, nei iš to pliūptelėjo vanduo ir ėmė semti visas patalpas. Tik bendromis pastangomis policininkams ir baro savininkams pavyko šiaip ne taip atkurti tvarką.
Įdomi detalė: kai sutuoktiniai prieš metus pirko šią smuklę, ankstesni savininkai juos įspėjo, kad patalpose prieglobstį susirado mirusiųjų vėlės. Tuomet pora tik pasijuokė, nes manė, kad visa tai paistalai ir liguistos vaizduotės vaisiai. Po šio susitikimo su nelabuoju jų nuomonė, reikia manyti, pasikeitė.
Demoną išgujo ugnimi
Didžiojoje Britanijoje apskritai labai daug visokių vaiduoklių, bet tai nereiškia, kad su jais galima susidurti tik šios šalies tualetuose. Štai pernai gelbėtojai sulaukė skambučio iš vienos Talino poliklinikos: esą kažkas užsidarė antro aukšto tualete ir nenori išeiti. Kaip tikino poliklinikos atstovas, tas „kažkas“ tik krenkščia, garsiai gadina orą ir kartkartėmis nuleidžia vandenį. Atskubėję gelbėtojai ilgai įkalbinėjo nepažįstamąjį išeiti, o kai netekę kantrybės galiausiai išlaužė duris, ten nieko nebuvo!
Talino ugniagesių ir gelbėjimo departamento atstovas spaudai konstatavo, kad paslaptingasis nepažįstamasis iš uždarytos patalpos greičiausiai paspruko pro ventiliacijos angą ar kanalizacijos vamzdžiais.
Vaiduokliai gana dažnai užsuka į mokyklų tualetus. 2004 metais vieno Indijos kaimo (netoli Džaipūro miesto) gyventojai uždraudė savo dukterims lankyti valstybinę vidurinę mokyklą, kai pasklido gandai apie jos tualete apsigyvenusį demoną. Neįtikėtinų įvykių liudininkai pasakojo, kad į tualetą užėjusios ir su šmėkla susidūrusios trys moksleivės net susirgo epilepsija. Tačiau iš pradžių mokyklos vadovybė ir mokytojai išsijuosę neigė gandus apie tualete apsigyvenusį nelabąjį, kol vienas jų buvo taip sumuštas, kad atsidūrė ligoninėje. Tik po to, kai administracija pakvietė šamaną ir šis atliko specialias apeigas - apvalymą ugnimi, mokinės grįžo į mokyklą.
Šiek tiek anksčiau panašus nuotykis nutiko Malaizijos mokykloje. Čia panika kilo, kai tualete mokinys susidūrė su prieš metus klasės suole nuo širdies smūgio mirusio antrokėlio šmėkla ir net spėjo ją nufotografuoti mobiliuoju telefonu.
Sąmyšis kareivinėse
Su paranormaliais reiškiniais neretai susiduria ir kariškiai. Tiesa, jie paprastai apie tai daug nekalba - statutas, drausmė ir panašiai, - kažkaip nepatogu. Bet visada atsiranda liudininkų, kurie apie tai, ką patyrė, paslapčia papasakoja artimiesiems.
Vienoje Vokietijos karinių dalinių keistenybės prasidėjo maždaug pirmą valandą nakties, kareivukams jau sugulus. Staiga iš spintelės iškrito budėtojo Ernesto Browno sąsiuvinis ir kareivinėse bemat kilo triukšmas: kažkas krebždėjo, stukseno, tarpuose tarp lovų pradėjo skraidyti... šliurės. Baisus triukšmas tualete dar sustiprino įtarimus, kad siautėja piktosios dvasios. Kai nežinoma jėga pradėjo vartyti prie lovų stovinčias spinteles, E.Brownas nusprendė informuoti dalinio budėtoją.
Išklausęs išsigandusio kareivio raportą, vadas nuskubėjo į kareivines. Karininkui įėjus į vidų iš tualeto iššoko persigandę kareiviai šaukdami: „Ten šiukšliadėžės šokinėja!“ Ir išties - iš tualeto sklido baisus triukšmas.
Leitenantas nuskubėjo į tualetą, bet jam vos peržengus slenkstį kažkas nematomas smagiai trinktelėjo kakton, o paskui dar ir bandė prispausti durimis.
Supratę, kad įsiaudrinę kareiviai vis vien neužmigs, karininkai leido negesinti šviesos.
Kurį laiką buvo tylu, paskui staiga tualete pasigirdo garsas, panašus į prislopintą šūvį. E.Brownas atplėšė duris ir išvydo, kaip lėtai, „tarsi sulėtintame filme“, ant žemės krinta sprogusio šviestuvo šukės. Laimė, tąkart tuo viskas ir baigėsi.
Parengė Raimonda Baublytė
