Mokslai Škotijoje Vaidui Baumilai (22) atvėrė ne tik naujų galimybių, bet ir naują požiūrį į savo gyvenimo tikslus. Edinburge muzikinio teatro parengiamąsias studijas baigęs atlikėjas šiandien abejoja, ar popscena - ta vieta, kurioje jis jaučiasi pats savimi. Trumpam į Lietuvą grįžęs Vaidas intensyviai ruošiasi stojamiesiems egzaminams į muzikinio teatro magistrantūros studijas Anglijoje. Jis džiaugiasi, kad kitados iš koncertų uždirbtų pinigų neiššvaistė butams ar automobiliams. Dabar dainininkas juos galės investuoti į mokslus.
- Po penkių mėnesių Škotijoje grįžai į Lietuvą. Kokie vėjai čia atpūtė?
- Nutariau šeimai padaryti staigmeną. Jie manė, kad atvažiuosiu po savaitės, o atvažiavau anksčiau. Labai visų pasiilgau, ypač mamos, tėčio ir brolio. Nebuvau per Kalėdas, tad dabar - pats laikas.
- Ar nepasiilgai gerbėjų, žiniasklaidos dėmesio?
- Kad nuo to nebuvau labai pabėgęs. Net ir Škotijoje internetu kalbindavo. Žinoma, gatvėje niekas į mane nekreipė dėmesio. Apskritai man ten labai patiko. Škotai yra labai linksmi žmonės. Jie yra nuoširdūs, malonūs, paprasti, paslaugūs. Jei paklausi kelio, palydės tave ten, kur reikia, net jei patiems teks nukrypti.
- Kokie stereotipai apie Škotiją sugriuvo, o kokie pasiteisino?
- Sugriuvo, kad Škotijoje visada lyja ir yra apsiniaukę, o pasiteisino, kad žmonės ten dėvi kiltus. Būna, kad ir eidami į vakarėlius jais pasipuošia.
- Ar tiesa, kad po kiltais nieko nedėvi?
- Nepatikrinau. (Juokiasi.)
- Penkis mėnesius ten studijavai „muzikinį teatrą“, papasakok plačiau.
- Tai parengiamosios muzikinio teatro studijos. Jos sujungia tris dalykus į vieną - dainavimą, aktorystę ir šokį. Tiksliau, tai aktorinis su sustiprintu dainavimu ir šokiu.
- Kas tau sunkiausiai sekėsi?
- Šokis. Net dėstytojai sakė, kad esu nelankstus. Tada ėmiau kiekvieną rytą lankstytis, daryti pratimus. O labiausiai patiko aktorinis.
- Ar, be tavęs, kurse buvo daug užsieniečių?
- Ne, dar buvo viena vengrė, viena pietų korėjietė, o visi kiti anglakalbiai.
- Kokių iš dėstytojų gavai pastabų ar komplimentų, kurių čia nebuvai iš nieko girdėjęs?
- Gavau tokį komplimentą, kurį kitados man pasakė aktorė Dalia Michelevičiūtė, - kad turiu labai nuoširdų žvilgsnį. Tą patį pasakė ir vienas dėstytojas - kad savo žvilgsniu labai daug pasakau.
- Kuo skiriasi lietuvių ir škotų požiūris į muziką?
- Škotijoje populiaresnė „folk“ muzika. Jie labai laikosi tradicijų, nori išsiskirti. Bet pačioje Anglijoje muzikos industrija yra milžiniška. Kai jiems bandai aiškinti, kad Lietuvoje viskas yra truputį kitaip, kad muzikos kokybė yra kitokia ir juda kita linkme, jie nesupranta. Jie turi didesnį pasirinkimą. Tikiu, kad ir Lietuvoje muzika darosi kokybiškesnė. Žmonės pradeda atsirinkti, už ką mokėti pinigus.
- Ar patirtis Lietuvoje - scenoje, televizijoje, įvairiuose muzikiniuose projektuose - kaip nors ten padėjo?
- Ne. Net pats savęs nesupratau - atėjau dainuoti, o balsas pradėjo trūkčioti. Visa patirtis kažkur dingo. Daugiau nei ketverius metus dainavau scenoje, o ten užstrigau. Paskui supratau, kad visada viską reikia pradėti iš naujo. Reikia būti nuoširdžiam, kukliam, nereikia išsišokti. Niekas ten nežinojo, kad Lietuvoje esu žinomas dainininkas.
Tik vienas bendrakursis, internete įvedęs mano vardą ir pavardę, surado apie mane informacijos. Paprašiau jo, kad niekam nesakytų.
- Koks ten požiūris į visus tuos muzikinius televizijos projektus?
- Mūsų dėstytojui labai nepatinka. Net kai prie jo dainavau ariją iš vieno miuziklo ir vienoje vietoje su balsu padariau tokį poptriuką, jis iš karto sudrausmino - klasikinį kūrinį turi dainuoti tiksliai ir švariai.
- Per visą tą laiką nebuvo akimirkų, kai galėjaisi, kad išvažiavai?
- Ne. Aš žinau, ko noriu iš gyvenimo. Žinau, kad noriu mokytis, tobulėti ir dainuoti muzikiniame teatre.
- O popscena?
- Nežinau. Jau prieš išvažiuodamas paskutiniuose koncertuose pagalvojau, kad noriu kažko kito. Gal dariau ne tai, ką labiausiai mėgstu. Gal dar neatradau savęs. Taip, noriu dainuoti, noriu linksminti publiką, bet nenoriu būti klounu arba kieno nors klonu. Gal mažai širdies kol kas įdėjau į tai, ką dariau.
- Kuo skiriasi studentų bei dėstytojų požiūris čia ir Škotijoje?
- Ten žmonės žino, ko nori. Muzikinis teatras Anglijoje yra labai populiarus. Tai yra verslas, iš kurio uždirbami didžiuliai pinigai. Teatrų ten labai daug, konkurencija milžiniška, todėl žmonės, atėję studijuoti, žino, ko nori ir ką gaus.
- Studentai ten daugiau studijuoja ar studentauja?
- Tiek studentai, tiek paprasti škotai daug geria. Studentų dienos yra vidury savaitės. Visi klubai tada pilni jaunimo. Kadangi man paskaitos vykdavo tik 2-3 dienas per savaitę, dažniausiai savaitgaliais, tai ir aš dažnai lankydavausi klubuose.
- O į alkoholio liūną nepakliuvai?
- Ne. Bet jei būsi neatsargus, gali ir prasigerti.
- Kaip patiko škotės merginos?
- Sutikau tikrai labai simpatiškų, bet jos yra retas dalykas. Jei škotės grožiu prilygsta lietuvėms, jos būtinai turės kokią nors įdomią veiklą arba bus modeliai.
- O gal susiradai ir kokią širdies draugę?
- Ne. Gal neieškojau.
- Pamatęs gyvenimą ten, kur labiau įsivaizduoji savo ateitį?
- Esu gana kosmopolitiškas žmogus. Galėčiau gerai jaustis bet kur.
- Dabar, grįžęs į Škotiją, stosi į magistrantūrą. Kas bus, jei neįstosi?
- Susikrausiu lagaminą ir važiuosiu kur nors į Pietų Ameriką pavalgyti bananų. (Šypsosi.)
Kalbino Agnė VAITASIŪTĖ
