Atvirame pokalbyje naujienų portalui tv3.lt moteris sutiko papasakoti savo įspūdžius apie Lietuvą, atsivėrė apie sunkumus ir džiaugsmus bei pasidalijo gyvenimo su skirtingos kultūros žmogumi aspektais.
Netikėtai atsidūrė Lietuvoje
„Esu iš Nigerijos, man 22-eji. Studijuoju socialinį darbą universitete. Esu susituokusi su lietuviu ir kartu mes turime vaiką – sūnų Aleksandrą“, – prisistatė mergina.
Pasakodama apie savo kelią į Lietuvą, ji atskleidė, kad iš pradžių turėjo visai kitokių planų – studijuoti Ukrainoje. Nepaisant to, Rusijos sukeltas karas planus pakeitė, ir galiausiai ji atvyko į Lietuvą.
„Iš pradžių planavau vykti studijuoti medicinos į Ukrainą, tačiau likus mėnesiui iki išvykimo prasidėjo karas. Reikėjo skubiai ieškoti kitos šalies, ir mama pasirinko Lietuvą – taip viskas ir prasidėjo.
Prieš atvykdama apie Lietuvą beveik nieko nežinojau. Tačiau susipažinau su mergina internetu, kuri papasakojo apie šalį. Mama taip pat pasidomėjo ir sakė, kad tai rami, maža, saugi valstybė. Minėjo ir istorinius santykius su Rusija, bet apskritai girdėjau tik gerus dalykus – ir iki šiol juos girdžiu“, – šypsojosi ji.
Pirmas įspūdis ir dabartinė nuomonė
Paklausta apie pirmą įspūdį, nigerietė neslėpė, kad buvo nustebinta. Akį dar iš lėktuvo patraukė žalumos gausa, o nusileidus ji nusistebėjo ir žvarbiais orais.
„Pirmą kartą į Lietuvą atvykau iš Barselonos. Palyginus su Barselona, Lietuva pasirodė labai šalta – tai buvo pirmas dalykas, kurį pastebėjau. Pagalvojau: „oho, čia tikrai labai šalta“.
Taip pat šalis pasirodė labai maža. Miestai – labai labai maži. Kai lėktuvas leidosi, pastebėjau, kiek čia daug žalumos, medžių. Vienoje šalyje tiek daug medžių – tai labai įstrigo. Taigi, pirmas įspūdis buvo: medžiai, šaltis ir mažesni miestai“, – kalbėjo E. Oritsefemi-Rimkus.
Nors iš pradžių į pasikeitimus ji žiūrėjo atsargiai, dabar skirtumus tarp gimtosios šalies ir Lietuvos Esther pamilo. Tik vienas dalykas išliko – šalčio ji neprisijaukino iki šiol.
„Dabar, kai čia gyvenu jau kurį laiką, mano požiūris šiek tiek pasikeitė. Medžiai man atrodo labai naudingi, ypač lyginant su Nigerija, iš kur esu kilusi – konkrečiai iš Lagoso, kuris yra labai tankiai apgyvendintas miestas, ten beveik nėra medžių. Todėl Lietuvoje lengviau kvėpuoti – tai didelis pliusas.
Šaltis vis dar yra problema, ypač žiemą. Gyvenu Klaipėdoje, netoli jūros, todėl čia būna dar šalčiau. Prie klimato vis dar sunku priprasti.
Kalbant apie miestus – jie vis dar atrodo maži, bet jaukūs. O žmonės – labai draugiški ir priimantys“, – džiaugėsi Esther.
Anot jos, Nigerijoje ir Lietuvoje skiriasi ne tik orai ar infrastruktūra, bet ir gyventojų būdas. Jos nuomone, lietuviai yra kur kas uždaresni nei jos tautiečiai.
„Lyginant žmones mano šalyje ir Lietuvoje, pastebiu keletą skirtumų. Mano šalyje žmonės yra labai atviri, lengvai užmezga pokalbius su nepažįstamaisiais. Maži pokalbiai (angl. small talk) yra įprasti – jie padeda kurti socialinę aplinką, leidžia jaustis artimesniems, žmogiškiau.
Lietuvoje to trūksta – žmonės dažniau būna susitelkę į save, rečiau bendrauja su nepažįstamaisiais, atrodo rimtesni ar net šiek tiek įsitempę“, – pastebėjo Klaipėdoje gyvenanti imigrantė.
Meilę surado Lietuvoje
Nepaisant to, skirtumai nesutrukdė Esther susirasti meilės. Tiksliau – pati meilė susirado ją. Su vyru mergina susipažino per socialinius tinklus, kai šis jai nusprendė atsiųsti žinutę.
„Su vyru susipažinome per „Facebook“. Jis man parašė žinutę, bet atsakiau tik po keturių mėnesių, nes nesu labai aktyvi „Messenger“. Kai pagaliau atsakiau, pirmasis mūsų pasimatymas įvyko 2024 metais, per Jūros šventė. Susitikome antrąją šventės dieną ir pusryčiavome restorane prie jūros.
Susitikinėjome, o vėliau susižadėjome vasario 14 dieną praėjusiais metais, o susituokėme rugpjūčio 1 dieną“, – pasakojo ji.
Paklausta, kaip ją priėmė vyro šeima, nigerietė džiaugėsi, kad iš uošvių sulaukė tik malonaus, šilto ir atviro bendravimo.
„Prisimenu, kad kai su vyru nusprendėme būti kartu, buvau labai šiltai priimta jo šeimos. Pavyzdžiui, kai pirmą kartą susitikau su uošviu, kitą dieną jis atnešė man įvairių vaisių, uogų. Uošvė taip pat buvo labai maloni – kai nuėjau jos aplankyti pirmą kartą, ji mane apkabino, pabučiavo ir iki šiol yra labai šilta bei draugiška. Iš jo šeimos pusės niekada nesusidūriau su jokiu rasizmu“, – teigė ji.
Nemalonios patirtys
Nepaisant to, ne visi sutikti žmonės Lietuvoje buvo tokie malonūs. Pašnekovė papasakojo, kad yra susidūrusi ir su rasizmu.
„Internete, ypač per TikTok, sulaukiu nemažai rasistinių komentarų, nes ten esu labai aktyvi. Instagram to beveik nepasitaiko, nes ten daugiau mano turinį mato žmonės iš Nigerijos. Realiame gyvenime buvo vienas atvejis parduotuvėje, kai paaugliai mane pavadino „beždžione“. Aš nereagavau“, – dalijosi E. Oritsefemi-Rimkus.
Nors tokie įvykiai sukrėstų ne vieną, ji sakė į tai nereaguojanti dėl savo pozityvaus mąstymo, tačiau netoleruojanti jokių įžeidinėjimų savo sūnaus atžvilgiu.
„Išlikti pozityviai man padeda mano požiūris į gyvenimą. Esu labai pozityvus žmogus, mano nuotaika persiduoda ir kitiems. Asmeniškai į tokius komentarus nereaguoju – jie neturi jokios įtakos mano gyvenimui. Vienintelis dalykas, kurio netoleruoju, yra bet kokie įžeidimai mano vaikui – tokius dalykus iš karto pašalinu“, – užtikrintai sakė ji.
Vaikų auklėjimo ir santykių skirtumai
Kalbant apie mylimą poros sūnelį, anot pašnekovės, vaikų kasdienybė šalyse taip pat skiriasi, nes Nigerijoje labiau įprasta didžiąją laiko dalį leisti gryname ore.
„Mano šalyje vaikai daug laiko leidžia lauke – žaidžia, bendrauja, tai padeda jų socialiniam vystymuisi ir sveikatai. Lietuvoje vaikai dažniau būna namuose. Žinoma, tai susiję su oru – jis ne visada palankus veiklai lauke. Tačiau buvimas lauke vaikams labai naudingas, stiprina jų imuninę sistemą ir bendrą savijautą. Čia oras tikrai riboja tokias veiklas – dažniausiai tik vasarą vaikai gali daugiau laiko praleisti žaidimų aikštelėse“, – pastebėjo Esther.
Taip pat skirtingai į vaikų auklėjimą įsitraukia ir naujųjų tėvelių šeimos.
„Taip pat labai skiriasi tradicijos po vaiko gimimo. Nigerijoje įprasta, kad naujos mamos mama ar anyta atvyksta gyventi kartu keliems mėnesiams ar net metams, kad padėtų rūpintis kūdikiu. Lietuvoje dažniau tik aplanko ir išvyksta“, – paaiškino pašnekovė.
Dar vienas svarbus dalykas jai, kaip nigerietei – vaiko krikštynos. dėl šio svarbaus žingsnio ji su vyru sudarė susitarimą.
„Kalbant apie sūnaus auginimą, mes su vyru stengiamės rasti bendrą kelią. Kadangi esu dar jauna, nelabai griežtai laikausi tradicinių Nigerijos kultūros taisyklių – labiau vadovaujuosi šiuolaikiniu požiūriu į vaikų auginimą.
Iš kultūrinių dalykų vienas svarbesnis skirtumas yra krikštas. Man tai labai svarbu, o čia tai nėra taip akcentuojama. Visgi vyras sutiko, ir kaip dažniausiai darome – radome bendrą sprendimą, kuris tinka mums abiem“, – dalijosi mergina.
Kultūriniai skirtumai, jos teigimu, taip pat jaučiasi ir judviejų santykiuose. Dėl to tenka prisitaikyti ir ieškoti kompromisų.
„Sakyčiau, kad tai labiau kaip dviejų skirtingų žemynų, o ne tik šalių skirtumai. Skiriasi auklėjimas, įpročiai, maistas. Pavyzdžiui, man patinka aštrus maistas, o jam – ne, todėl gaminu su mažiau prieskonių, kad jis galėtų valgyti. Yra patiekalų, kurių jis nemėgsta iš mano kultūros, ir atvirkščiai.
Yra ir kalbos barjeras – nors mes puikiai kalbame angliškai, kartais tenka papildomai paaiškinti mintį ar kontekstą. Su jo šeima dar sudėtingiau bendrauti dėl lietuvių kalbos.
Tačiau mes visada ieškome kompromiso – aptariame, ko noriu aš, ko nori jis, ir randame bendrą sprendimą, kuris tinka mums abiems“, – pasakojo ji.
Pastebėjo, kad trūksta progų integruotis
Akivaizdu, kad atvykus gyventi iš svetur, itin svarbi dalis yra sklandus įsiliejimas į šalies gyvenimą, kalbos mokėjimas. Norėjusi pradėti lankyti lietuvių kalbos kursus, ji susidūrė su problema – jų tenka laukti itin ilgai. Anot pašnekovės, trūksta ir užsieniečiams skirtu integracijos renginių.
„Kalbant apie užsieniečių integraciją Lietuvoje, manau, kad yra keli svarbūs dalykai. Dažnai girdžiu, kad žmonės sako: „reikia mokėti lietuvių kalbą“. Tačiau kai nori užsirašyti į kursus, paaiškėja, kad laukimo laikas – net vieneri metai. Tokiu atveju tenka mokėti už privačius kursus, o ne visi atvykę žmonės iš karto turi darbą ar finansinių galimybių tai daryti. Todėl reikėtų daugiau nemokamų kursų ir geresnio jų prieinamumo – ne tik teoriškai, bet ir praktiškai, be ilgų laukimo eilių.
Taip pat labai trūksta renginių ar iniciatyvų, kur užsieniečiai galėtų susitikti, bendrauti, geriau pažinti vieni kitus ir vietinius žmones. Universitetai galėtų organizuoti daugiau tokių susitikimų, diskusijų ar neformalių vakarų – tai tikrai padėtų lengviau integruotis“, – tikino Esther,
Nepaisant visko, nigerietė Lietuvą laiko savo namais ir su šeima planuoja likti čia ilgam.
„Kalbant apie ateitį, planuojame likti Lietuvoje. Tai yra mūsų pagrindiniai namai. Žinoma, galime keliauti, išvykti atostogų, bet visada grįšime čia. Lietuvą laikau savo namais. Čia yra mano vyras, mano sūnus – mano šeima“, – šypsojosi E. Oritsefemi-Rimkus.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
