Žarnyno vėžys yra viena dažniausiai diagnozuojamų onkologinių ligų Jungtinėje Karalystėje. Nors ankstyvoje stadijoje ji dažnai nepasireiškia ryškiais simptomais, tam tikri organizmo pokyčiai gali išduoti prasidedančią ligą. Vienas jų – pasikeitusi išmatų sudėtis, rašo „Express“.
Šis vėžys pažeidžia storąją žarną, todėl medicinoje taip pat vartojami gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžio pavadinimai. Tikimybė susirgti didėja žmogui senstant.
Vienas iš simptomų gali būti pastebimas išmatose
Vienas iš galimų ankstyvųjų žarnyno vėžio požymių – padidėjęs gleivių kiekis išmatose. Nors nedidelis jų kiekis yra visiškai normalus, pastebėjus neįprastą pokytį rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju.
Gleivės dažniausiai būna skaidrios, balkšvos arba gelsvos, todėl jas ne visada lengva pastebėti. Tačiau jeigu jų išmatose atsiranda gerokai daugiau nei įprastai, tai gali būti signalas, kad organizme vyksta neįprasti procesai.
Labdaros organizacijos „Guts UK“ specialistai aiškina, kad žarnyno vėžys gali vystytis ilgą laiką, o pradinėje stadijoje žmogus gali nejausti jokių simptomų.
„Žarnyno vėžiui išsivystyti iš polipo gali prireikti nuo penkerių iki dešimties metų, o pradžioje gali nebūti jokių simptomų. Dažniausi požymiai yra kraujavimas iš žarnyno, tuštinimosi pokyčiai, pavyzdžiui, neįprasti viduriavimo ar vidurių užkietėjimo epizodai, taip pat padidėjęs gleivių kiekis išmatose“, – teigia organizacijos atstovai.
Pasak specialistų, ligai progresuojant navikas gali padidėti tiek, kad pradeda trukdyti normaliam žarnyno darbui. Dėl to gali atsirasti dalinis arba visiškas žarnyno užsikimšimas.
„Žarnyno vėžiui didėjant gali atsirasti dalinis arba visiškas žarnyno užsikimšimas, pasireiškiantis pilvo skausmais, vidurių užkietėjimu ir pilvo pūtimu. Kartais nedidelis kraujavimas lieka nepastebėtas, tačiau ilgainiui gali išsivystyti mažakraujystė, dėl kurios atsiranda nuovargis, sumažėja darbingumas ir fizinis aktyvumas. Nepaaiškinamas svorio kritimas taip pat gali būti vėžio požymis“, – įspėja „Guts UK“ specialistai.
Gleivių atsiradimą gali lemti ir kitos ligos
Vis dėlto pastebėjus gleivių išmatose nereikėtų iškart manyti, kad susirgote vėžiu. Toks pokytis gali būti susijęs ir su kitais virškinamojo trakto sutrikimais.
Padidėjusį gleivių kiekį gali lemti dirgliosios žarnos sindromas, Krono liga ar opinis kolitas. Tokie pokyčiai taip pat gali atsirasti dėl žarnyno infekcijų, parazitų ar cistinės fibrozės.
Jeigu pastebėjote neįprastų išmatų pokyčių ir jie kartojasi, specialistai pataria nedelsti ir kreiptis į gydytoją. Tik atlikus reikiamus tyrimus galima nustatyti tikrąją simptomų priežastį.
Specialistai rekomenduoja sumažinti raudonos bei perdirbtos mėsos vartojimą, valgyti daugiau skaidulų turinčio maisto ir rinktis subalansuotą mitybą. Taip pat svarbu nepamiršti judėjimo – per savaitę patariama bent 150 minučių skirti vidutinio intensyvumo fizinei veiklai.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
