Grožio konkursuose dalyvaujanti moteris tikrai išsiskiria ne vien savo išvaizda, kurią lemia ir kilmė iš Afrikos, Namibijos, bet taip pat šiltu bendravimu ir puikia lietuvių kalba. Tai yra tikras pavyzdys, kaip ji kasdien siekia tobulėti ir yra pasiryžusi visur siekti geriausių rezultatų. Tapusi „Manilla“ kosmetikos projekto #grožiažymėVIDUS ambasadore, sveikos gyvensenos propaguotoja dalinasi mintimis, kaip pamilti save, įžvelgti grožį savo kūne ir nepamiršti vidaus.
Gražu tai, kas sveika
Sportininkės teigimu, svarbiausia suvokti, jog įprastame gyvenime kūno forma niekada nebus tokia, kaip ant scenos, o ir svorio pokyčiai nieko nereiškia. „Net man pačiai pradėjus šį sportą iš pradžių buvo sunku priimti tą realybę, nes kai nulipęs nuo scenos valgai normalų, sveiką maistą, nepersivalgai – vistiek priaugi svorio. Turi suprasti, kad tai normalu ir nuo to netampi mažiau gražus. Tai tiesiog skirtingi periodai – svarbu tai, kaip tu jautiesi ir gyveni kasdien. Jei jautiesi sveikas, stiprus – natūraliai tampi gražus.
Kai dalyvavau pirmajame grožio konkurse „Mis Namibija“, tris mėnesius laikiausi labai griežtos mitybos – dietos, drastiško sporto režimo. Tąkart numečiau labai daug svorio tam, kad būčiau įvertinta geriausiai bet kokia kaina – vidinė savijauta nebuvo tokia svarbi. Būtent po pirmojo konkurso man buvo labai sunku sugrįžti prie normalios savo formos, priimti save.
Tada dar nesupratau, kad konkursinė kūno forma skiriasi nuo kasdienės, o tos formos, su kuria lipi ant scenos, neįmanoma išlaikyti nuolat. Manau, kad daugelis merginų, kurios stebi grožio konkursus ir modelius iš šono, to taip ir nesupranta. Visuose grožio konkursuose vyksta ilgas, labai kruopštus ir varginantis pasiruošimas lipimui ant scenos, todėl lygiuotis į tokią formą kasdienybėje negalima.
Taip pat gyvenime dalyvavau daug fotosesijų ir žinau, kad profesionalios fotosesijos trunka 3-5 valandas. Iš jos gauni 10 nuostabių nuotraukų, o tam gali prireikti ir tūkstančio kadrų. Šviesa, geras kampas, makiažas, šukuosenos ir ilgas pasiruošimas – viso to reikalauja tobula išvaizda nuotraukose.“
Pritapti (ne)verta?
Ilka prisimena, kad tuo laiku, kai atvažiavo į Lietuvą, jautėsi taip, tarytum čia būtų vienintelė afrikietė: „Pajutau, kad mano išvaizda labai skiriasi nuo kitų. Juk čia įprasta moteris – aukšta, liekna, šviesių ir lygių plaukų, mėlynomis akimis. Akivaizdu, kad aš esu visiškai kitokia, todėl iš pradžių galvojau, kad man reikia laikytis kuo griežtesnių dietų, dar daugiau sportuoti, sulieknėti ir tapti viena iš jų.
Greitai pamačiau, kad tas noras tapti „kaip kiti“ mane tik vargina ir nieko neduoda. Nuo to pasidarau labai liūdna – juk norėjau pamiršti, kas aš esu. Tada pagalvojau, o kas, jei išsiskirčiau ir būčiau čia, kad ir tokia vienintelė? Juk kai ieškome išskirtinio rūbo ir norime kuo geresnio, gražesnio – einame į butiką, kuriame dažnai ir randame tą vienintelę, vienetinę suknelę. Ir už tai visi pasiryžę mokėti daugiau. O apsipirkdamos greitosios mados parduotuvėse, kur masiškai gaminami vienodi drabužiai, suprantame, kad tą pačią suknelę dėvėti gali kas antra mergina gatvėje, todėl patys juos vertiname ir keičiame dažniau bei iš jų nesitikime kokybės.
Pagalvojusi apie tai, supratau, kad reikia kreipti dėmesį ne į tai, ko tau trūksta, kad pritaptum, būtum panašus į kitus, bet ieškoti išskirtinumo, nes tai ilgainiui bus stiprioji tavo pusė. Kiekviena turime suprasti ir priimti tai, kad periodas, kai rasime dėl ko save kritikuoti, niekada nepraeis, nes mokykloje bus vieni kompleksai, darbe – kiti, o susilaukus vaikų dar papildomi. Bet kai priimi save, koks esi, pradedi džiaugtis kiekvienu savo unikalumu.“
Kūnas – patraukli forma, bet ne esmė
Moteris neneigia – kultūristai dirba tam, kad norėdami galėtų iš savo kūno išgauti bet kokią formą, o ir savo būsena jie privalo rūpintis nuolat, bet ne tame slypi tikrasis jų „aš“.
„Jie turi elgtis taip, kad nepritrūktų energijos, viską daryti, kad ir rytoj jaustųsi gerai. Tai reiškia sau duoti tik patį kokybiškiausią maistą, vertingą vitaminais, mineralais, taip pat ir naktinėjimų bei vakarėlių atsisakoma natūraliai, galvojant apie savijautą kitą dieną. Mano nuomone, kai jausiesi gerai, bus visai nesvarbu, kokius skaičius rodo svarstyklės.
Visgi, tai, kas aš esu, kokia esu ir kaip atrodau ateina iš mano vidaus, o ne mano vidus susiformuoja dėl to, kaip atrodau, ką nuveikiau sporto salėje. Buvo laikas, kai nuolat dirbau, sporto treniruotes vedžiau 7 dienas per savaitę, kasdien pradėjau vaikščioti vien su sportiniais rūbais, todėl pamiršau, kas esu iš tiesų, nebebuvo laiko džiaugtis ir noro stengtis.
Todėl norint nepritūkti motyvacijos gražiai atrodyti, dėmesio reikia skirti, pirmiausia, savo sielai. Sielai reikia maldos arba meditacijos, laiko sau. Aš esu lankiusi bažnyčią kiekvieną sekmadienį, todėl tikrai galiu atskirti, kad mano kūnas ar tai, kaip atrodau, nėra visas mano gyvenimas. Sporto salės, sveiko maisto pagalba aš sukuriu tai, ką matote išorėje, nes noriu atspindėti tai, ką pirmiausia turiu viduje.“
Laikas sau be socialinių tinklų ir spindesiui būtina detoksifikacija
„Laiką reikia susikurti pačiam. Dabar tikrai visi mes esam užimti ir skubantys, tačiau didžioji dalis energijos ir dėmesio prapuola pasinėrus į socialinius tinklus. Ten domimės kitų gyvenimais, bet pamirštame savajį. Kai jaučiu, kad trūksta laiko, atsiriboju nuo Facebook‘e ir Instagram‘e kitų keliamo turinio ir paprasčiausiai jo nežiūriu savaitėmis. Tik ateinu ir įkeliu tai, kas būtų įdomu ir naudinga mano klientėms.
Taip pat kas vakarą bent valandą prieš miegą telefoną padedu nuošalyje ir būtinai turiu skirti laiko sau – paskaityti, kas mane motyvuoja arba bent ramiai makiažą nusivalyti, kremu pasitepti, vonioje pagulėti. Sportas man taip pat yra laikas sau. Dauguma galvoja, kad sportas turi atsibosti, jei su tuo dirbi. Visgi, kai aš einu daryti savo treniruotės, išjungiu telefoną. Tą valandą pamirštu visas savo problemas, nes apie tai neturiu kada galvoti. Sportuojant turi nuolatos galvoti, kurį raumenį dabar įtempti, ką iškart po to daryti.
Deja, bet daugelis nemoka koncentruotis, paleisti pašalinių minčių ir gerai atlikti pratimų – todėl ir nepamato norimų rezultatų. Norint pasiekti rezultatų, turi atsirasti jungtis – ryšys tarp kūno ir minčių. Tik kai salėje visi veiksmai įvaldyti ir gali sąmoningai atlikti tai, ką suplanavai – bus ir norimi rezultatai“, – įžvalgomis apie šiomis dienomis būdingą žmonių išsibarstymą dalinasi žinoma moteris.
Norėdama jaustis geriau, labiau pažinti save ir suprasti, kas organizmui labiausiai tinka, mitybos specialistė daro detoksifikaciją ir kūnui, ir sielai.
„Maždaug po 21 dieną 3-4 kartus per metus valgau tik augalinį maistą, tai padeda organizmui išsivalyti, pasijausti lengviau, o dėl sportinių rezultatų visą kitą laiką tenka grįžti prie įprastos, mitybos.
O sielą detoksifikuosi tik tada, jei nelįsi į tokius išorinius, paviršinius dalykus kaip socialinė medija. Ten retai kas kalba apie savo tikrą istoriją, tikras emocijas ir tai niekam neįdomu. Visiems įdomu kiek „like“ surinkai ir panašiai. Būtent atsiribojimas nuo socialinių tinklų padeda grįžti į realybę, geriau suprasti save, pasitikėti savimi.
Tokiu būdu negauni jokio šanso lygintis su kažkuo, galvoji tik apie save, vertini tik save ir savo pasiekimus. Tada supranti, kad laimė nėra vien mano darbai, kūno formos, juk aš labiausiai jaučiuosi savimi, kai randu laiko su savimi pabūti gamtoje, basomis galiu eiti per smėlį, kai man nereikia puoštis, kažko parodyti ir kai jaučiuosi graži tokia, kokia esu.
Mes visada turime sau priminti, kad nereikia tikėti viskuo, ką matai socialiniuose tinkluose. Juk socialinių tinklų esmė buvo gyvenimą padaryti paprastesniu, pagerinti komunikaciją tarp žmonių, tad juos ir reikia naudoti tiek, kiek jie daro gyvenimą lengvesnį, paprastesnį ir neverčia lygintis ir jaustis, kad gyveni mažiau reikšmingą gyvenimą negu kiti.“
Grožis natūralume ir jo paslaptys iš Namibijos
„Mano vyras visą laiką sako, kad jam esu pati gražiausia iškart ryte atsibudusi. Ir aš jam pritariu – tada būnu pailsėjusi, su ta naujos dienos nuotaika. Išties pradėjau jausti, kad man pačiai dabar gražiausi periodai, kai esu tiesiog namuose, susikėlusi plaukus į kuoduką, patogiai apsirengusi, vaikštau basa. Tada jaučiuosi labai graži sau.
Apskritai kalbant, man gražus tas žmogus, kuris save priima ir nebijo parodyti savo asmenybės, kuris gali laisvai juokauti, kad ir apie save, neįsižeisdamas, jei pasijuoks ir kiti. Gražus žmogus, kai iš jo nesijaučia bereikalingos konkurencijos. Kuris nenori pretenduoti į tai, kuo nėra. Žmogus, kuris drąsiai gali parodyti, kas vyksta jo gyvenime.
Man pati gražiausia mergina ta, kuri gali spinduliuoti tą patį patogumo jausmą ir su makiažu, ir be jo, ir su puošnesne apranga, ir be jos, ta, kuri lieka tokia pat savimi pasitikinti visose situacijose, nepaisant išorinių veiksnių“, – grožio sąvokos reikšmę atskleidžia sportininkė ir priduria, kad pati jo paslapčių semiasi iš Namibijoje gyvenančios mamos.
„Mano mama, kad išvengtų venų ant kojų ir kraujagyslių išryškėjimo su įvairiais aliejais nuolat masažuoja savo kojas, daro tai kiekvieną dieną. Ir aš tikrai žinau, kad visos venos ir celiulitas jai dingo, nors jai jau 58 metai. Jos kojos tikrai atrodo geriau negu daugumos moterų, nors ji nesportuoja, tik kiekvieną vakarą pusvalandį ar ilgiau masažuoja kojas. Daro tai labai švelniai, savo rankomis, gulint lovoje, be jokių papildomų aparatų.
Savęs masažavimas apskritai labai gerai veikia visą kūną – tai nieko nekainuoja, duoda labai gerus rezultatus, tik svarbiausia tai daryti dažnai. Dažnumas galioja ir sporte – geriau po mažiau, bet dažniau, negu labai stipriai vieną ar du kartus per savaitę. O bendrai Namibijoje panašiai kaip ir Europoje – visi nori būti gražesni ir išbando įvairiausius dalykus tam pasiekti.“
