Su televizijos žiūrovais jie taip pat dalinasi sėkmės istorijomis apie žmones, kurie išdrįso palikti buvusius darbus ir mokytis naujos veiklos.
Metė medicinos studijas
Laidos idėjos autorė A. Kameneckė prisipažįsta, kad jos gyvenime buvo etapas, kai ji galvojo, kad stoti prieš televizijos kameras jau yra per vėlu. Dviejų vaikų mama daugiau nei dešimt metų dirbo už kadro.
Pradėjusi nuo televizijos reporterės darbo, vėliau moteris tapo sporto televizijos žinių tarnybos vadove, o po motinystės atostogų nėrė į dar vieną naują veiklą – prodiusavo tiesiogiai rodomą informacinę ryto laidą.
„Būtent tuo metu man vis sukirbėdavo mintis, kad norėčiau išbandyti televizijos vedėjos darbą. Tačiau vis save nuvertindavau: per mažai patirties, pasitikėjimo savimi, įgūdžių. Tikrai maniau, kad tapti laidų vedėja man jau yra per vėlu“, – pasakoja A. Kameneckė.
Jos požiūrį pakeitė darbas jaunoje, įvairius video siužetus kuriančioje įmonėje. Tuo metu būtinai reikėjo žmogaus, kuris nebijotų stoti prieš kameras ir dirbti eteryje.
„Buvo nedrąsu, tačiau man pravertė patirtis, kurią įgijau prodiusuodama tiesioginę laidą: kaip susidoroti su stresu, aiškiai, trumpai ir suprantamai dėstyti mintis, nepasimesti ir svarbiausia nebijoti klysti. Jei suklystu stengiuosi iš to pasijuokti ir toliau tobulėti“, – pasakoja moteris.
Darbas televizijoje visada buvo A.Kameneckės svajonė. Tačiau kai reikėjo rinktis studijas, kelią į žurnalistiką užkirto aštuonetas, kurį už pokalbį skyrė priėmimo komisija. Taigi, jauna mergina nusprendė sukti kitu keliu ir pasirinko medicinos studijas tuometiniame Kauno medicinos universitete.
Studijuodama antrame kurse A. Kameneckė suprato, kad tai – ne jos kelias. Nustebindama šeimą, dėstytojus ir grupiokus ji metė studijas, kurios, beje, puikiai sekėsi, ir vėl stojo į žurnalistiką.
„Pamenu, kai nuėjau tvarkytis dokumentų, dekanate man pasakė, kad studijų knygelę saugos dešimt metų. Daugelis tikėjo, kad vis tik grįšiu į mediciną. Tačiau aš visa širdimi jaučiau, kad tai – ne man. Neseniai toptelėjo mintis, kad mano studijų knygelė jau sunaikinta. Bet nebuvo nei vienos dienos, kad gailėčiausi pasirinkusi žurnalistės kelią“, – sako A. Kameneckė.
Norėjo dirbti ugniagesiu
Jos kolega, žurnalistas ir laidų vedėjas Vytaras Radzevičius, taip pat niekada nesigailėjo dėl savo pasirinkimo. Grįžęs iš kariuomenės jis planavo pasirinkti istorijos studijas, tačiau paskutinę naktį nusprendė rinktis žurnalisto kelią.
„Man labai patinka rašytojo Ernesto Hemingvėjaus pasakyta mintis, kad žurnalistika yra ne profesija, o gyvenimo būdas. Tai aš su tuo visiškai sutinku. Jei nebūčiau žurnalistas, tikriausiai norėčiau būti antropologas. Man labai patinka gilintis į žmonių tradicijas, kultūrą, papročius ir panašiai”, – sako V. Radzevičius.
Filmuodamasis laidoje jis turėjo galimybę pasitikrinti ir kas būtų, jeigu būtų. Televizijos laidos vedėjas studijuodamas ieškojo papildomo darbo ir buvo sugalvojęs išbandyti ugniagesio profesiją. Net buvo nuėjęs į pokalbį, tačiau tuo metu jo nepriėmė, nes nebuvo etatų.
Po daugelio metų su filmavimo komanda į gelbėtojų ugniagesių kasdienybę leidęsis vyras prisipažino, kad ši profesija – tikrai ne jam.
„Aš visada sakysiu, kad šie žmonės nusipelno didžiausios pagarbos, nes tai ką jie daro, yra tikrai reikšminga. Turiu prisipažinti, kad patirtis nebuvo labai maloni – buvo nežmoniškai karšta, man svilo ausys ir barzda.Nemanau, kad būčiau geras gelbėtojas“, – šypteli laidų vedėjas.
V. Radzevičius kartais pasvajoja ir apie laivo kapitono profesiją, tačiau kol kas naujiems mokslams nelieka laiko.
„Norint išmokti kažko naujo, reiktų braukti brūkšnį ir skirti tam visą savo dėmesį. Esu sutikęs daug žmonių, kurie radikaliai pakeitė savo profesiją. Nei vienas nesakė, kad buvo lengva, tačiau vis tik – verta. Svarbiausia, matyt, įveikti baimę imtis permainų, o tuomet jau viskas klostosi savaime“, – svarsto laidos „Mokytis niekada nevėlu!” vedėjas.
V. Radzevičius prisipažįsta, kad nemėgsta rutinos, todėl kartais ir jam kyla minčių apie profesijos keitimą. Tačiau į tas, kurias išbandė filmuodamasis laidose, kol kas žurnalisto ir laidų vedėjo darbo nekeistų.
„Manau, kad jeigu žmogus nesijaučia savo vietoje, nereikėtų bijoti keisti profesijos. Pensijos reikia bijoti, o kol žmogus gali dirbti, mokytis naujų dalykų tikrai nevėlu“, – sako jis.
A. Kameneckė ir V. Radzevičius jau išbandė kaimo turizmo organizatoriaus, aukštalipio statybininko apdailininko, ugniagesio gelbėtojo ir konditerio profesijas. Šį šeštadienį, 10.30 val. TV3 laidoje „Mokytis niekada nevėlu!” bus galima pamatyti, kaip A. Kameneckė sės už traktoriaus vairo, tvers tvorą mėsinių galvijų bandai, o V. Radzevičius pirmą kartą gyvenime atliks masažą.
