B. Neverauskaitę galėjo pastebėti tie, kurie su mielu noru stebi didžiausius Bushido turnyrus.
„Su šokių grupės merginomis „Girls Only“ gavome pasiūlymą puošti Bushido turnyrus, žinoma, kad sutikome, kadangi mėgstame naujoves ir tai, iš tiesų, man pasirodė labai smagus darbas, - pasakojo mergina. - Po pirmo sudalyvauto „KOK“ turnyro man net pradėjo patikti šie kovos menai ir su kiekvienu renginiu tai man patikdavo vis labiau. Dabar visada turnyre laukdamos, kol turėsime išeiti, mes stebime kaip kovoja kovotojai ir, be abejo, džiaugiamės lietuvių pergalėmis“.
- Daugeliui gali pasirodyti, kad būti ringo mergaite - tai paprastas darbas, tačiau kaip yra iš tiesų?
- Kaip aš sakau, svarbiausia yra nusiteikimas, iš mano pusės tai nėra nieko sunkaus, jei yra pasirinkimo galimybė aš nedaryčiau gyvenime to, kas man neteiktų džiaugsmo ir nesukeltų šypsenos veide. Žinoma, tai truputį išvargina, kadangi renginys vyksta apie šešias valandas, tačiau tai tikrai nėra problema, tuo labiau mūsų mergaičių kolektyvas yra labai draugiškas, mes per pertraukėles „prisilinksminam“ užtektinai.
- Esi šokėja! Ar išgirsime dar vieną istoriją apie mažą mergaitę, kuri nuo vaikystės norėjo tapti balerina?
- Esu šokėja jau keturiolika metų, galbūt pasirodys keista, bet balerina niekada nesvajojau tapti, tad vaikystėje pasilikau ties šokių teatru, žinoma, tai buvo mamos sprendimas, bet iki šiol prisimenu, jog nuo mažų dienų man šokiai teikdavo didelį džiaugsmą: daug spektaklių, pasirodymų, konkursų, kelionės. Visa tai mane žavėjo, jaučiau, kad nuo scenos aš „nenulipsiu“ greitai. Paauglystėje jau savu sprendimu aš pakeičiau šokių stilių, kadangi visada mėgau naujoves, o su kiekviena naujove man teikiamus iššūkius ir niekada nepasigailėjau, kad pasirinkau kitą stilių, kadangi tai mano gyvenimą nudažė kitomis spalvomis.
- O jeigu rimtai, kaip įsivaizdavai savo gyvenimą, kai buvai maža mergaitė?
- Aš nesikuklinsiu ir pasakysiu, kad mano gyvenimas dabar daug gražesnis nei aš kadaise svajojau, pranokau pati savo svajones, nesitikėjau, jog mano didžiuliai troškimai taps realybe. Būdama maža mergaitė aš visada svajojau būti apsupta daug įdomių bei talentingų žmonių, o savo gyvenimo kelyje sutinku tokių daug.
- Ar visos svajonės išsipildė?
- Galiu pasigirti, kad tarp mano didžiųjų gyvenimo svajonių liko tik viena, kurią taip pat išpildysiu jau nuo rugsėjo mėnesio. Visada svajojau tapti šokių trenerė, mokyti ir dalintis savo patirtimi su kitais. Nusprendžiau nieko nelaukus išpildyti tai padėdama tobulėti kitiems. Be abejo, tobulėsiu ir pati, negaliu sulaukti ir su džiaugsmu nekantrauju.
- Keliauji su šokiais po pasaulį... Ar daug gyvenimo kelyje pasitaiko pavyduolių, kurie sako „Štai, užpakalį kraipo ir viskas. Čia proto daug nereikia!”?
- Pavyduolių visada atsiras, kaip sakoma „šunys loja – karavanas eina“. Jeigu pradėčiau į visus pavyduolius kreipti dėmesį, patikėkite, turėčiau būti jau išprotėjusi. Visada stengiuosi daryti tai, kas man teikia džiaugsmą, o ne kitiems. Taip, aš daug keliauju ir su kiekviena kelione įgyju be galo daug patirties. Turiu tokį ryškų pastebėjimą, jog lietuviai yra labai pavydus žmonės, nori pasirodyti, būti geresniu už kaimyną, nors realiai neturi, ką parodyti. Visada sakiau, kad protingas žmogus geriau patylės nei burnos, pirmiausia reikia pasižiūrėti į save, o tada į aplinkinius, tad dažniausiai kritikos ar keistų pasisakymų ir sulaukiu būtent iš lietuvių.
- Nesame pratę šokio traktuoti kaip fizinio darbo. Bet kiek prakaito išlieti, nervų susiėsti turi šokėja?
- Tikriausiai nėra pasaulyje tokio darbo, kuris neturėtų savų minusų. Kiekviename darbe ar šalyje yra skirtingos taisyklės ir reikalavimai, eikvoji savo sveikatą, privalai būti ištverminga, per svarbius pasirodymus - dažniausiai ne Lietuvoje ir itin didelio mąsto - turi būti labai susikaupusi, jog nesuklystum, kadangi negali padaryti gėdos pasaulyje įžymiems žmones. Turi jausti didžiulės atsakomybės jausmą, tad visa tai susideda į vieną.
- Ar tavo darbe pasitaiko kuriozų? O gal įdomių pažinčių?
- Mano gyvenimas yra apsuptas labai daug įvairių žmonių, tad įdomių pažinčių ir kuriozų pas mane apstu, juokingiausia tik tai, kad man sunkiausia yra atsiminti žmonių veidus, o tuo labiau vardus, tad esu turėjusi ne kartą nemalonių situacijų, kai tiesiog neprisimenu vardo, o tuo labiau žmogaus...
- Kokio pasiūlymo šokti atsisakytumei?
- Tokio, kuris man atrodytų gyvenime nereikalingas, ar atrodytų pavojingas, nepatikimas.
- Ar šokėja būti apsimoka?
- Norint užsidirbti pinigėlių, aišku, kad įmanoma, svarbiausia yra netingėti ir tikrai nuoširdžiai dirbti.
- O ar apsimoka būti gražia mergina?
- Gražiems žmonėms visada lengviau gyvenime, kadangi jie jaučia didesnį pasitikėjimą savimi, visai kitas bendravimas su aplinka, tačiau dažnai iš aplinkinių nesulauksi nuoširdumo, ypatingai iš vyrų pusės: kol nesusipažįsta nori tik vieno.
- Kaip manai, kaip geriausia yra atskleisti savo moteriškumą? Ir kas, tavo manymu, tai yra?
- Man moteriškumas - tai yra gerų charakterio savybių turėjimas. Ta yra moters nuolaidumas, gyvenimo pozityvumas, nenuspėjamumas, kantrybė, moteriška jėga, kurią ji skleidžia aplink save, dėkingumas, o svarbiausia - buvimas savimi, aišku nepamirštu ir išvaizdos. Tai neatsiejama moters dalis.
- Kokia turi būti tikra moteris – vilioklė ar vienuolė, tigras ar mielas kačiukas?
- Žinote, socialiniuose tinklapiuose yra paplitusi labai gera demotyvacija: „Moteris turi būti dama restorane, gražuolė gatvėje, šeimininkė virtuvėje ir kekšė lovoje“. Manau ši frazė kuo puikiausiai viską pasako.
- Kaip manai, kodėl vyrai dažnai į merginas žiūri kaip į sekso objektus? Ar tikrai taip „surėdyta“ gamta?
- Norėčiau bent vieną dieną pabūti vyru ir suprasti, kaip jie mąsto, šis klausimas ir man dažnai kyla.. Na, matyt, kad tokia gamta, o ir mūsų lietuvius mielosios merginos, atsiprašau, kad taip pasakysiu, bet dauguma lietuvaičių yra šiek tiek „pasileidusios“, todėl ir išlepino vyrus. Dabar jau vyrui keista, kai moteris neatsiduoda po pirmo pasimatymo, tad iš dalies moterys pačios sudėliojo vyrams tokį požiūrį. Nepamirškime ir sukurtų stereotipų – jei mergina graži, ji tikrai bus pasileidusi.
- Kokie vyrai tau nepatinka ir kuriam nepakaktų milijono, jei norėtų prisivilioti tave į pasimatymą?
- Nepakaktų milijono? Aš žodžių „pinigai“ ir „vyras“ nesieju, jei žmogus nerodo dėmesio ir pastangų, yra neištikimas, neturi humoro jausmo, tai jau ne vyriški bruožai, o vyriškumo už jokius pinigus nenusipirksi! Vyrams reiktų prisiminti, jog ieškant tikros moters, turi pats būti tikru vyru.
- O dabar grįžkime prie šokio – kaip šokėjos palaiko savo fizinę formą? Sporto klubas, bėgimas?
- Daug treniruočių, sportas. Pas šokėjas standartinių duomenų nėra, tačiau tu turi išlaikyti savo figūrą, kad atrodytum gražiai, juk nuo to priklauso ir savijauta, ir pasitikėjimas savimi.
- Kaip manai, kuo turi pasižymėti gera šokėja?
- Svarbiausia, ką turi turėti, yra charizma, privalai atrasti save ir savimi išsiskirti iš kitų, kopijuodamas kitą žmogų tiesiog būsi niekam įdomus.
- O dabar dar apie tai, nuo ko pradėjome: kiek Lietuvos kovotojų žinai, kuris tavo mėgstamiausias ir kodėl?
- Taip, žinau jau daug kovotojų! Labiausiai iš visų man patinka Remigijus Morkevičius, tikrai visada būna įdomios kovos, net mums merginoms.
