ŠMC kviečia ilgam įsitaisyti ant patogių sofų „lėto kino“ seansuose

Šią savaitę ŠMC kino salėje pristatomi net trys nauji filmai. Viena įspūdingiausių šių metų pirmojo ŠMC kino salės sezono naujienų – Filipinų režisieriaus Lav Diazo beveik šešių valandų trukmės filmo „Atnašavimo amžius“ (angl. „Century of Birthing“) premjera. Lav Diaz yra ne tik daug apdovanojimų gavęs nepriklausomas kino kūrėjas, bet ir rašytojas, prodiuseris, redaktorius, operatorius, poetas, kompozitorius bei aktorius. Išskirtinis šio autoriaus kūrybos bruožas – ypatingai ilga filmų trukmė. Kai kurie jo filmai trunka net iki 11 valandų. L. Diazas sąmoningai nepaiso kino industrijos konvencijų, tokių kaip įprasta filmo trukmė, muzikinio garso takelio naudojimas ar greitas, naratyvui tarnaujantis montažas. L. Diazas teigia, kad ilgas planas ne tik suteikia kino scenoms emocinio gylio, bet ir yra sąmoningai pasirinktas būdas atstovauti jo kultūrą – filipiniečiai bei Malaizijos gyventojai nėra užvaldyti laiko. „Ar mes šiais laikais turime atsakymą į klausimą apie būtį? Kinas yra būtis.“ – samprotauja Venecijos filmų festivalyje „ideologinio naujojo Filipinų kino tėvu“ pramintas režisierius. Daugelį kino festivalių apkeliavusį ir ŠMC kino salėje svetingai pasitinkamą filmą „Dveji metai prie jūros“ Benas Riversas nufilmavo antikvarine „Bolex“ kamera, 16 mm kino juosta. Režisierius pripažįsta, kad jį labiausiai erzina pernelyg ryškus vaizdas, naudojamas holivudiniuose filmuose, tad savo filmuose jis sąmoningai siekia palikti erdvės žiūrovui, jo fantazijai. Tradicinio pasakojimo ir tiesioginių atsakymų į klausimus savo filmuose vengiantis B. Riversas teigia, kad kinas yra pasaulis, kuriame jis renkasi būti, o ne apie jį pasakoti. Kiek kitaip pasigilinti į žmogaus, visuomenės egzistencijos temas siūlo austrų režisieriaus, kino teoretiko ir kritiko Michaelo Palmo filmas „Nepastebima kontrolė“ (angl. „Low Definition Control“). Pats režisierius šį kūrinį pristato nevienareikšmiškai – jį vadina eksperimentiniu mokslinės fantastikos dokumentiniu filmu apie nepagrįstą tiesos ir žinojimo konstravimą per vaizdų sistemas, naudojamas kriminologijoje, medicinoje, gamtos moksluose. Šis filmas pasiūlys atkreipti dėmesį į Vakarų pasauliui būdingą kontrolės iliuziją bei jos simptomatiką. Nesvarbu, kur eitume ar kur būtume, mes nuolat esame stebimi: visuomenėje, kur viešoji erdvė laikoma pavojaus šaltiniu, viskas priklauso nuo nuolatinio stebėjimo. Net banaliausia veikla (sumuštinio valgymas ar lagamino nešimas), atliekama bet kuriame pasaulio didmiestyje, yra fiksuojama ir šifruojama vaizdo stebėjimo programų. Šiame filme grūdėtus žmonių judesių ir kasdienių veiksmų viešose vietose kadrus bei medicinos aparatais sukurtus virtualius vaizdus papildo garso medžiaga iš tarpdisciplininės mokslinės konferencijos. Joje ekspertai kalbasi apie atvaizdus, balansuojančius tarp prisitaikymo ir maišto, sveikatos ir ligos, normalumo ir nukrypimo nuo normos. Teroristinės grėsmės, rizikos prevencijos ir visa apimančios kontrolės iliuzijų laikais šie atvaizdai pranašauja galimą ateitį. „Nepastebima kontrolė“ – tai žvilgsnis į šią ateitį. Vasario 9 d. pirmąjį šių metų kino sezoną pradėjusioje ŠMC kino salėje toliau rodomas kino judėjimo „Dogma 95“ pradininko Thomo Vinterbergo naujausias filmas „Medžioklė“ (angl. „The Hunt“), taip pat gausiai kino festivaliuose apdovanotas unikalus rumunų režisierės Ancos Damian animacinis dokumentinis pasakojimas „Kruliko kelias anapus“ (angl. „Crulic: The Path to Beyond“).