Atlikėjo atstovas spaudai pranešė, kad Oksnarde, Kalifornijoje, gyvenęs F. Cannonas mirė slaugos namuose, praėjus visai nedaug laiko po to, kai jam buvo diagnozuotas vėžys. Šią žinią patvirtino ir ilgametis jo draugas, „iHeart Radio“ laidų vedėjas Tomas Cuddy. F. Cannonas liepos 11 dieną turėjo duoti interviu legendiniam DJ „Cousin Brucie“ Morrow (tai turėjo būti paskutinis jo interviu), tačiau likus dienai iki pokalbio buvo skubiai išvežtas į ligoninę.
Energingas stilius ir įtaka kitiems atlikėjams
F. Cannonas, kuris scenoje kartais būdavo pristatomas kaip Freddy „Boom Boom“ Cannonas, buvo itin vertinamas savo eros gerbėjų. Pasak T. Cuddy, viena iš priežasčių – jis nedainavo baladžių.
„Niekada nesu matęs kito tokio atlikėjo, kurio pasirodymai būtų buvę tokie linksmi ir kupini energijos. Dickas Clarkas man kartą sakė, kad kiekvieną kartą, kai vesdavo senosios estrados koncertus, jis visada prašydavo Freddy pradėti šou, nes žinojo, kad jo greito tempo rokenrolas iškart pakels visą publiką ant kojų.“
F. Cannono kūryba žavėjosi ir kitos muzikos legendos:
Mickas Jaggeris pripažino, kad grupės „The Rolling Stones“ hito „Brown Sugar“ ritmas buvo įkvėptas būtent F. Cannono.
Robertas Plantas pasakojo, kad grupė „Led Zeppelin“ savo karjeros pradžioje, per repeticijas bandydama atrasti savo skambesį, grodavo Cannono kūrinį „Tallahassee Lassie“.
Stephenas Kingas paminėjo atlikėjo muziką net keturiose savo knygose.
Didžiausi karjeros hitai
Pirmasis didelis F. Cannono hitas „Tallahassee Lassie“ 1959 metais pasiekė 6-ąją vietą „Billboard Hot 100“ topo vietoje, 13-ąją vietą R&B sąrašuose bei 17-ąją vietą Jungtinėje Karalystėje. Tais pačiais metais daina „Way Down in New Orleans“ pakilo iki 3-osios vietos JAV ir JK topuose.
Didžiausiu jo karjeros pasiekimu tapo 1962 metų hitas „Palisades Park“, pasiekęs 3-ąją vietą „Hot 100“ tope. Šią dainą, kurią parašė būsimasis televizijos šou „The Gong Show“ vedėjas Chuckas Barrisas, vėliau perdainavo tokios grupės kaip „Jan and Dean“, „Gary Lewis and the Playboys“, „The Beach Boys“ (savo 1976 m. nostalgijos albume „15 Big Ones“) ir „The Ramones“ (1989 m. albume „Brain Drain“).
Atlikėjas sėkmingai tęsė karjerą ir vėliau: 1964 m. hitas „Abigail Beecher“ pasiekė 16-ąją vietą, o 1965 m. kūrinys „Action“ – 13-ąją vietą. Paskutinį kartą į „Hot 100“ topą jis sugrįžo 1981 metais su daina „Let’s Put the Fun Back in Rock N Roll“ (81 vieta). 2009 m. leidykla „Shout! Factory“ išleido jo geriausių dainų rinkinį „Boom Boom Rock ‘n’ Roll: The Best Of Freddy Cannon“.
Rekordai ir televizijos pasirodymai
F. Cannono atstovo teigimu, dainininkui priklauso daugiausiai kartų Dicko Clarko laidoje „American Bandstand“ pasirodžiusio atlikėjo rekordas – šiame šou jis svečiavosi net 110 kartų.
Jo veidas televizijos ekranuose pasirodydavo dažnai: nuo muzikinės laidos „Where the Action Is“ (kurios pavadinimas tapo ir jo 2011 m. memuarų antrašte) iki kultinio kino filmo „Village of the Giants“ bei televizijos muilo operos „Never Too Young“.
Muziką F. Cannonas kūrė iki pat paskutinių dienų Oksnarde. Vienas iš paskutinių jo kūrinių buvo „The Svengoolie Stomp“, parašytas siaubo filmų televizijos laidų vedėjui Svengoolie.
Biografija ir kūrybos šaknys
Frederickas Anthony Picariello jaunesnysis gimė 1936 metų gruodžio 4 dieną Line, Masačusetso valstijoje. Vėlyvoje paauglystėje jis kartu su savo mokyklos laikų meile, tapusia jo žmona, Jeanette, paraginti Dicko Clarko, persikėlė į Filadelfiją – miestą, kuriame tuo metu buvo filmuojama laida „American Bandstand“. Tai davė pradžią visą gyvenimą trukusiai jų draugystei.
F. Cannonas visada priešinosi tam, kad būtų priskiriamas prie to meto populiarių italų kilmės „paauglių stabų“ (angl. teen idols):
„Manau, kad daugumai iš jų dainos tiesiog būdavo įduodamos į rankas. O aš dainą „Tallahassee Lassie“ parašiau kartu su savo mama. Savo karjeros pradžią esu skolingas jai. Be to, aš pats groju gitara, todėl negaliu savęs priskirti prie tų kitų atlikėjų“, – 2017 m. interviu leidiniui „Ventura County Star“ pasakojo dainininkas.
Jis taip pat garsėjo savo firminiu, džiaugsmingu šūksniu „Whoo!“.
„Dėl to „Whoo“ esu labai dėkingas Little Richardui. Žinote, jis tai darė gerokai anksčiau už mane – dar 1955 ar 1956 metais. Mano daina pasirodė 1959-aisiais. Nenoriu prisiimti visų nuopelnų, tačiau jo „Whoo“ šiek tiek skyrėsi nuo mano – jis jį ištęsdavo daug ilgiau. Mano buvo tiesiog trumpas „Whoo!“.“
Vertindamas savo įtaką muzikos istorijai, F. Cannonas džiaugėsi:
„Tikiuosi, kad palikau savo pėdsaką. Manau, jog muzikos versle padariau šiokią tokią įtaką kaip dainų autorius. (...) Visi šie kolektyvai Anglijoje įtraukė mano dainą į savo albumus. Dėl to jaučiuosi nepaprastai pagerbtas. Vadinasi, kažkam tikrai padariau įtaką.“
Artimieji ir palikimas
F. Cannono gedėti liko jo vaikai Conny ir Billy, sesuo Mary Lou, žentas Jimas, marti Beth, penki vaikaičiai ir septyni proanūkiai. Atlikėjo žmona Jeanette anapilin iškeliavo 2024 m. rugsėjį, o jų sūnus Johnas mirė šių metų balandį.
„Norėtume padėkoti visiems už meilę ir palaikymą, kurį mūsų tėtis jautė per visą savo gyvenimą, – sakė dainininko dukra Conny Cannon. – Jis bus prisimenamas kaip rokenrolo ikona. Jo muzika amžinai gyvens mūsų širdyse.“
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
