Televizijos gyvenimo būdo laidose kartais pamatome tokių gražiai ir originaliai apželdintų namų
aplinkos, kad džiaugiasi akis. Tiek gyvenamųjų namų, tiek biurų savininkai rūpinasi grožiu aplink save.
“Susidomėjimas supančios aplinkos grožiu visuomet buvo, - sako 14 metų gėlininke apželdintoja dirbanti Inesa Ivinskaitė. - Gražios aplinkos poreikis tiesiogiai susijęs su statybomis. Yra naujų namų - yra alpinariumai, nėra - tai nėra. O mūsų reikalas tik juos prižiūrėti, nes užsiėmę žmonės tam neturi laiko".
Susidomėjimą augalais paskatino laisvos sienos. Tuomet atsiradusios juka ar dracena dabar tapo kone lietuviškais namų augalais. Daug įdomių naujovių įnešė eksportas iš Olandijos.
I.Ivinskaitė pasakoja, kad žmonės kuo toliau, tuo labiau vertina natūralumą. Įrodymas - madingiausios nuosavų namų apželdinimo aplinkos tendencijos. Vieni šeimininkai aplink savo nuosavą namą palieka driektis nešienautą maurišką pievą, kurioje siūbuoja aguonos, šlamučiai, ramunės. Labai populiarus aplinkos tvarkymo modelis - Rytų šalių sodai. Čia alpinariumuose tarp akmenų kartkartėmis galima pamatyti bonsų, žemų spygliuotų augalų. Gyvenantieji prie spygliuočių miško ar pajūrio mėgsta natūralią įvairių smilgų ir varpinių augalų pievą. Niekada neišeina iš mados ir prie namų puoselėjami močiučių sodeliai su rūtomis, bijūnais, jurginais, astromis.
“Dabar aplinką tvarkyti yra labai lengva, - sako I.Ivinskaitė. - Yra tiek gėlių, krūmų, medelių, kuriuos galima sodinti ištraukus tiesiai iš vazonų. Beje, šiuo metu Lietuvoje tinka sodinti visus augalus. Svarbiausia - rudenį - pavasarį juos persodinti.
“Mus dažnai kviečiasi žmonės, kurie patys nežino ko nori, - sako apželdintoja. - Dažniausiai tai malonūs žmonės, kurie nesibaido ir patys padirbėti su augalais. Jiems reikia patarimų. Smagu, kad jie pasitiki mumis. Užsakovų skonis tobulėja. Vieni nori aplinkos neteršiančių spygliuočių, o kiti - lapuočių, kad matytų visus metų laikus. Vienu metu daug kas prašė augalų, kurie, kaip daugelyje šiltesnių Europos šalių, auga ant stogo. Deja, pas mus tokie neprigyja. Griežtai skiriasi apželdinimo stilius prie griežtų daugiaaukščių: čia jis santūrus, lakoniškas, dominuoja balta spalva".
I.Ivinskaitė pasakoja, kad kuo toliau, tuo labiau ji ir kolegos vengia vartoti chemikalus. Jie stengiasi išsaugoti įvairiausius vabzdžius, kurių kiekvienas yra savaip reikalingas gamtai. “Sterilumas tvarkant aplinką niekam ne į sveikatą, - sako I.Ivinskaitė. - Paradoksas, bet dirbti reikia kuo mažiau. Geriausia, kai šalia sutvarkytos jūsų aplinkos yra apleista pieva, su visais jums reikalingais vabaliukais. Jei nušienavote savo pievą, šieno negrėbkite, jį sustumkite apie medelius - tai jiems bus geriausia apsauga nuo kenkėjų.
Gėlininkė apželdintoja papasakojo, kai internetu už 10 JAV dolerių nusipirko 30 boružėlių lervų. Per tris savaites jos išsirito ir tapo gražiais taškuotais vabzdžiais, naikinančiais kenkėjus.
