Serialo anonsas:
Serialas pratęs puikiai pažįstamų „Emigrantai. Čiken faktorius“ herojų – Armino (akt. Audrius Bružas) , Dariušo (akt. Valentinas Krulikovskis) ir Froido (Marius Pocevičius) – nuotykius.
Šįkart trys draugai nuspręs keisti gyvenimą iš pagrindų – iš niūriosios Anglijos jie patrauks į saulėtąją Ispaniją. Tiesa, čia juos atves ne tik pokyčių noras, bet ir neišblėsusi Armino meilė latvei Jurmalai.
Bet, nė nespėjus deramai pasidžiaugti Ispanija, vyručiai – kaip visuomet – papuls į bėdą. Nelaimingo nutikimo metu, jie taps daug, daug skolingi Ispanijos mafijos bosui ir jo parankiniui lietuviui Rokui.
Kokie nuotykiai trijų draugų laukia šįkart?
Filmuotis Ispanijoje – malonumas, o dar didesnis jis tuomet, kai dirbi su A. Bružu ir V. Krulikovskiu
Nors M. Pocevičius išgarsėjo kurdamas turinį socialiniuose tinkluose bei „YouTube“, šiandien jis – ir visą šalį prajuokinančios, filmais ir serialais pavirtusios istorijos apie emigrantus, aktorius. Tiesa, čia jis geriau žinomas Froido vardu.
„Jeigu Arminas – jėga ir dominavimas, o Dariušas – protas ir racionalus mąstymas, tai Froidas – melancholija, filosofija ir visko darymas iš pajautimo. To turiu ir aš. Su Froidu galėčiau susitapatinti, bet jis turi ir nemažai savybių, kurios man yra priešingos. Tačiau būtent todėl kuriant šį personažą labai smagu jas pasimėginti“, – sako M. Pocevičius.
O kur tik nuotykiai nenuneša emigrantų! Tiek į lietingąją Angliją, tiek į saulėtąja Ispaniją, kurioje filmuotis, anot M. Pocevičiaus, buvo tikras džiaugsmas. Ką jau kalbėti apie saulėtas darbo Ispanijoje sąlygas – kaip juokauja aktorius, tai netgi priminė savotiškas atostogas.
„Žinoma, kai kuri tokį serialą kaip „Emigrantai“, pasidomi, kaip svetimose šalyse gyvena ir vietiniai lietuviai, kaip jie integruojasi. Taip gali pažinti ir pačią valstybę, jos kultūrą“, – pasakoja jis.
O vaidinant šiame seriale, tikras džiaugsmas Mariui buvo ir ispaniški vaisiai, kurių tekdavo ragauti jo personažui.
„Aš labai mėgstu vaisius, todėl tikrai džiaugiausi, kai buvo galima juos valgyti – norėdavau ir daugiau! Priešingai, kartais net buvo sunku susilaikyti, kai filmavimo aikštelėje būdavo pridėta įvairių egzotiškų vaisių, o filmo dailininkai neleisdavo jų liesti… Kartą, beje, slapčia paėmę kokosą, praskėlę suvalgėme jį tarp dublių“, – išduoda jis.
Tiesa, kaip ir įprastai gyvenime, taip ir čia nepavyko išvengti kurioziškų situacijų. Pats M. Pocevičius teigia niekuomet nepamiršiantis, ką teko patirti filmavimo komandai vos atvykus į Ispaniją.
„Mes išsinuomojome namą, kuriame turėjo gyventi visa komanda – maždaug 10 žmonių. Tačiau ar sistemoje įvyko klaida, ar kažkur pasimetė informacija, bet namo savininkė gavo žinią, jog atvyksta tik 2 žmonės… Kai atvykome, ji pasitiko mūsų prodiuserį, maloniai jį priėmė, o tada iš autobusiuko pradėjome lipti mes – 10 žmonių. Mačiau, kaip jos veidas iš malonaus keičiasi į šoko apimtą… Tada prasidėjo aiškinimasis, kaip visa tai įvyko, o galiausiai namo šeimininkė turėjo sugalvoti, kaip suguldyti visus žmones, nes patogių gulimų 10 vietų, žinoma, nebuvo“, – prisiminimais dalijasi jis.
O įsijungus kamerai, kartais koją pakišdavo ir tam tikros scenos: „Sunkiausia būna tuomet, kai reikia sakyti ilgą monologą, o jame – dar ir daug įvairaus veiksmo. Tačiau daugiausiai dublių kartais įvyksta tokiose scenose, kuriose nė nesitikėtum, kad jų gali tiek prireikti! Būna, praskrenda lėktuvas, ar reikia pataisyti šviesą, o gal kas nors susijuokia.“
Tačiau nepaisant tokių iššūkių, didžiausias džiaugsmas Mariui – mokytis iš patyrusių kolegų. „Iš kolegų Audriaus ir Valentino kiekviename projekte vis ko nors išmokstu. Ne tik aktorine prasme, bet ir gyvenimiška. Nors pasimatome kartą per metus, bet labai intensyviam laikotarpiui – su tais žmonėmis kartu praleisdavome ir po 12 valandų per dieną. Per tą laiką vieni kitus pažinome, pasidaliname praėjusių metų įvykiais, patirtimis, požiūrio kampais. Būti tarp tokių kolegų man yra didelis asmenybės augimas – esu jiems labai dėkingas“, – pripažįsta jis.
Ilgas kelias nuo informatikos iki režisūros
Niekuomet aktorystės nesimokęs M. Pocevičius išduoda, kad su mielu noru sukurtų ir dar daugiau vaidmenų. O ir istorija apie emigrantus, Mariaus teigimu, galėtų tęstis amžinai!
„Norėčiau šiame seriale vaidinti kuo ilgiau, bet suprantu, kad vieną dieną viskas pasibaigs. O, jei su tuo baigsis ir didesnė mano aktorinė karjera, nieko tokio. Kaip kad ir po kiekvieno sezono sakome: „Neliūdėk, kad tai baigėsi. Džiaukis, kad tai buvo“. Aišku, visada su malonumu lauksiu kitų galimybių“, – prideda jis.
Įdomus ir paties M. Pocevičiaus kelias link svajonės. Baigęs informatikos mokslus, jis įstojo į Režisūros ir scenarijų rašymo studijas Škotijoje. Tačiau, dėl finansinių sunkumų, teko mokslus nutraukti ir grįžti į Lietuvą, kur Marius įsidarbino pagal baigtų studijų specialybę.
„Tačiau režisūros vis mokiausi savarankiškai – dariau trumpus skečus ir mažo biudžeto filmus, o kas du metus bandžiau įstoti ir į LMTA (dabar jau Nacionalinę kino mokyklą), režisūros studijas. Ir, berods, po 3 bandymų, ketvirtas jau buvo sėkmingas“, – pasakoja jis.
Daugelis, neįstojęs pirmą kartą, būtų nuleidęs rankas. Visgi Marių į priekį vedė tvirtas žinojimas, kad nors ir daug ko gali išmokti pats, akademinių žinių trūks visuomet.
„Įstojęs supratau, kad buvau teisus. Aštuonis metus šis požiūris vis stumdavo bandyti stoti ir vėl, bet, prieš įstojant tais metais, sau pasakiau, kad tai – jau paskutinis bandymas. Panašu, kad ta kantrybės ir užsispyrimo taurė jau buvo beveik tuščia“, – atvirauja jis.
Marius neslepia, kad ir pats mieliausiai kurtų komedijas, tačiau kol kas jis neketina spjauti į nė vieną žanrą. „Norėčiau išbandyti save kuriant tiek komedijas, tiek dramas“, – apie dar vieną savo aistrą prabyla jis.
„Emigrantai. Apelsinai“ – jau nuo gegužės 8 d., pirmadieniais-ketvirtadieniais, 21 val. per TV3!
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
