Į areną žmonės pradėjo plūsti iki renginio pradžios likus kiek daugiau negu dvi valandos, nekantriausi ir pasiryžę atkakliai pakovoti dėl geresnės vietos prie scenos SEL gerbėjai tik patekę į areną sutiko dar valandą stovėti eilėje, kol atsivėrė į durys į salę.
„Kaip įdomiai!”, - galėjai išgirsti replikas salėje. Daugelį čia susirinkusių nustebino sprendimas sceną įkurdinti pačiame arenos viduryje. Pečiais gūžčiojo tik žiniasklaidoje dirbantys fotografai, kurie net porą valandų sprendė dilemą, iš kurių alokacijų gausis geriausios nuotraukos.
„Nežinau, ar sugebėsiu“, - į merginų prašymą nufotografuoti SEL koncerto dvasia jau alsuojančios scenos fone sureagavo senyvo amžiaus apsauginis. Jam pavyko, kaip ir daugeliui kitų, kurie skubėjo įdarbinti savo išmaniuosius įrenginius „selfie“ režimui – nenustebkite, kai socialiniuose tinkluose „Facebook‘“ ir „Instagram“ pamatysite, jog visas srautas yra užpildytas būtent nuotraukomis iš „Žalgirio“ arenos.
„Šiandien aš pirmą kartą dirbu arenoje“, - kiek vėliau man prisipažino išmaniuoju telefonu merginas nufotografavęs apsauginis. Pirmą kartą Kaune gyvenantis vyras buvo paskirtas dirbti ne žalgiriečių rungtynėse, o SEL koncerte. „Ar jis žino, kur pateko?“ – pirmoji man šovusi mintis.
Numatytu laiku salėje prigeso šviesos, garso režisierius pagarsino fone skambančia elektroninę muziką. Savo sėdimų vietų salėje ieškantys žiūrovai pradėjo judėti pagal ritmą – puiki neakivaizdi įžanga į jau dabar metų renginio titulą pretenduojantį pasiglemžti koncertą.
Pirmasis impulsas, išjudinęs publiką buvo užgrotas legendinių Faithless „Insomnia“ remiksas, po kurio grupė SEL vis intensyviau buvo kviečiama į sceną.
Nutilus muzikai ir užgesus šviesai salėje ekranuose prasidėjo specialiai šiam koncertui sukurtas vaizdo siužetas, kuriame Egidijus Dragūnas sporto salėje daužo bokso „kriaušę“. „Kai ateina laikas kovoti, lieka vienas klausimas: būti ar nebūti“, - tokie buvo paskutiniai Egio žodžiai iš ekrano.
Šou prasidėjo visiškai neįprastai, E. Dragūnas sugebėjo įrodyti, jog sugeba nustebinti: gyvai grojanti grupė – trumpam įkišęs nosį į salę prašalaitis galėjo pagalvoti patekęs į „Metallica“ koncertą, podiumu pavirtusi scena, kuria pražingsniavo ir tarptautinį pripažinimą turintis modelis Solveiga Mykolaitytė.
Žiūrovų akys koncerto pradžioje plūdo klausimais: „Kas vyksta?“. Juos stebino SEL neįprastos vaizdo vizualizacijos ekranuose ir muzikos stilistika. Tačiau šis neįprastas šou greitai baigėsi nuskambėjus niekam lygių neturinčiam E. Dragūno „Važiuojam“, kurį išgirdę žiūrovai, tuoj pakilo nuo savo sėdimų vietų ir pradėjo dainuoti kartu visiems gerai žinomas grupės dainas.
„Parašykite, kad koncertas geras, tačiau garsas labai blogas, - pasiskundė ką tik savo draugo šokdinta mergina. – Mes turėjome būti apačioje, prie scenos, tačiau ten neįmanoma būti, nes garsas labai blogas... Ir žmonių labai daug. Labai gaila, kad tie žmonės mato visą šou, tačiau deramai jo negirdi. Mes „tūsiname“ tik todėl, kad atėjome į antrą aukštą“.
Tačiau tai jai nuotaikos nesugadino, ji toliau šoko ir džiaugėsi gerai žinomais hitais, kurie šįkart – gyvai grojančios grupės dėka – suskambėjo visai kitaip... Brandžiau ir kokybiškiau.
„Aš porą mėnesių lovoje gulėjau. Meilė kankino... Žinote, gyvenimas tik vienas: jei vogti – tai milijoną, jei p***ti – tai tik karalienę“, - savo publikai atviravo E. Dragūnas.
Beje, garsas ir necenzūrinis žargonas nuotaikos nesugadino ir tam pačiam mielam apsauginiui, kuris per vakarą išmėgino išmaniojo telefono galimybes ir sužinojo, kas yra SEL. Viso koncerto metu jis linkčiojo į ritmą ir nuostalgiškai žiūrėjo į šokančias poras.
„Kažkada ši arena man atrodė didelė. Ačiū, kad esate šiandien čia. Sienos nieko nereiškia, viskas yra jumyse – žmonėse“, - savo žiūrovams už palaikymą dėkojo E. Dragūnas, paprašęs trumpam įjungti apšvietimą salėje.
„O dabar - paskutinė daina. Ačiū, Kaunas“, - tarė E. Dragūnas ir visi tie, kurie išbėgo iš koncerto anksčiau, nenorėdami stovėti pokoncertinėje spūstyje, turėjo pasigailėti. Su nauja jėga suskambo „SL600“.
Salėje pasigirdo nedrąsūs šūksniai „Pakartot“. Publika neskubėjo namo ir nenorėjo taip lengvai paleisti E. Dragūno, žmonės skandavo „Egi, Egi“. Ir jis sugrįžo į sceną.
„Pabaigai reikėtų kažko gražaus. Jūs mylite šį žmogų, jis kaunietis“, - nusišypsoje Egis ir į sceną pakvietė Raigardą Tautkų.
„Šiais metai neįrašėme nė vienos dainos kartu, bet, kauniečiai, ar galime įrodyti, kad mūsų miestas moko dainuoti?“ – publikos paklausė R. Tautkus.
Kauniečiai įrodė, esantis dainuojantis mietas, o E. Dragūnas spėjo pajuokauti: „Raigardai, jei tau grojant iš klavišinių dar eurai spausdintųsi, tai... Eina sau...“
Išvada: E. Dragūnas gali kiek nori kartų pasiūlyti jums sučiulpti, galbūt, ne patį skaniausią saldainį arba pasiųsti ten, kur, galbūt, dar nesate buvęs, tačiau pamatę vieną jo koncertą, norėsite tai pamatyti dar kartą...
