Živilė Kropaitė, LRT Radijo laida „60 minučių“, LRT.lt
„Muilas“, kurio yra ir miesto žiūrovui skirtuose serialuose, kartais labai erzina, sako žurnalistas, rašytojas ir filmų garsintojas Rytis Zemkauskas. „Atrodo, idėja gera, o kai penktoje ar šeštoje serijoje reitingai sumažėja, atsiranda maniakas. Dar sumažėja – atsiranda dar kažkokia baisinga paslaptis. [...] staiga kažkas pradeda atsirasti“, – pastebi jis.
Anot R. Zemkausko, renkantis serialą nereikia pasikliauti tik rekomendacijomis – geriausia pasižiūrėti pirmą serija. Ir, jei serialas iškart nepasirodo vertas dėmesio, reikia žiūrėti kitą.
– Ar žiūrite serialus savo malonumui?
– Žiūriu serialus, kuriuos garsinu. O kad žiūrėčiau savo malonumui... Dabar neatsimenu. Nebent pažiūriu vieną seriją keliaudamas per kanalus. Prieš porą dienų žiūrėjau vieną prancūzų serialą, buvo įdomus.
– O kai garsinate, žiūrite?
– Labai atidžiai. Kitaip neišeina – negalėtum įgarsinti. Taip, žiūriu, esu to serialo viduje. Man patinka tas jausmas. Žinoma, tai jau tęsiasi 20 metų, bet vis dar labai mėgstu tą daryti.
– Kodėl serialai dabar tokie populiarūs?
– Tiesą sakant, serialai visada buvo populiarūs, tik prasidėjo jie ne kine ir ne televizijoje, o literatūroje. Agatha Christie spausdindavo savo detektyvus fragmentais kokiuose nors populiariuose žurnaluose ar laikraščiuose, o skaitytojai laukdavo tęsinio. Tą patį darė Ernestas Hemingway. Taigi tai kilo iš literatūros, iš dar senesnių minezingerių ir trubadūrų laikų, kai visi laukdavo naujo kupleto. Tai normalus mūsų noras sužinoti istorijos tęsinį, manau, kad jis dar susijęs su bandymu siekti nemirtingumo: istorija nesibaigia, niekas nemiršta, būna dar ir dar, ir dar kažkas. Taip mums saugiau, smagiau.
– Viena populiari serialų rūšis – profesiniai serialai („The Newsroom“ – apie žurnalistus, „Suits“ – apie teisininkus). Kodėl jie išpopuliarėjo?
– Šiuolaikiniai serialai pasižymi tuo, kad kai kurie iš jų suteikia žmonėms informacijos – tampa labai keistu informacijos šaltiniu. Yra serialas ir apie psichoanalitikus, ir apie teisininkus ne vienas... Žmonėms įdomios tam tikros profesijos, jiems įdomu, kas vyksta viduje. O pakeliui jiems suteikiama žinių arba iliuzija apie tai, kad gauname žinių (kas iš esmės yra tas pats). Mums įdomu užmesti akį, pasižiūrėti, kaip gyvuoja teisininkų, kolekcininkų pasaulis. Tiesiog taip patenkiname savo smalsumą.
– Kaip Jums atrodo, ar serialų kokybė neprastėja?
– Geras klausimas. Manau, kad serialų kokybė iki šiol gerėjo. Dabar, kai jų yra labai daug ir pačių įvairiausių, gali būti, kad bus bandoma taupyti. Bet kai prasidėjo serialų era, kai į serialą buvo pradėta žiūrėti kaip į atskirą filmą (tai buvo pradėta daryti su „Sopranais“, „Šešiom pėdom po žeme“), į vieną serialo seriją buvo metama tiek pat pastangų ir talentų, kiek anksčiau į visą filmą. Tada kokybė labai smarkiai pakilo, rezultatai buvo labai geri.
Viskas priklauso nuo ekonominės situacijos. Jei yra pinigų, jei galima leisti sau prabangą (kaip kokiems indams savo filmus filmuoti Trakų pilyje), tada Holivudas kuria brangius serialus. O kai reikia pasispausti, ieškoma išeičių, mes gauname mažo biudžeto simpatiškus kamerinius, bet su labai gerais aktoriais, labai geru scenarijumi serialus.
– Lietuvoje žodis „serialas“ dažnai asocijuojasi su Meksikos ar Argentinos serialais. Ar Lietuvoje pakanka britų, amerikiečių serialų?
– Visuomenė šiek tiek keičiasi – „Vergę Izaurą“ vargiai įsiūlysi žmogui, turinčiam aukštąjį išsilavinimą. Muilo operos ir toliau rodomos, jos turi ir išlaiko savo žiūrovus. Mano mama sako, kad žiūri ir jai patinka, nes ji nenori nieko galvoti. Taigi manau, kad ji yra pats geriausias žiūrovas.
O tiems, kurie nori kažką sužinoti, reikia pasiūlyti įdomesnį siužetą, geresnę vaidybą. Vis dėlto moderniuose arba miesto žiūrovui skirtuose serialuose (nors irgi nesu visai tikslus taip sakydamas) irgi yra „muilo“, kuris, ypač kai skirtas plačiajai auditorijai, kartais labai erzina. Atrodo, idėja gera, o kai penktoje ar šeštoje serijoje reitingai sumažėja, atsiranda maniakas. Dar sumažėja – atsiranda dar kažkokia baisinga paslaptis. Atsiranda – staiga kažkas pradeda atsirasti.
Man labai patinka serialai, kurie išauga kaip medis. Pavyzdžiui, amerikiečių serialo „Jericho“ idėja buvo puiki ir labai logiškai vystoma. Bet tai, matyt, irgi priklauso nuo ekonominės situacijos.
– Kaip pasirinkti gerą serialą?
– Nėra kito būdo, kaip tik pasižiūrėti vieną seriją.
– Bet kartais iš vienos nieko nesuprasi.
– Jei iš vienos nesupratai, gal tada reikia žiūrėti kitą serialą. Serialų yra tiek, jog visiškai užtenka pasižiūrėti pirmą seriją, kad galėtum susidaryti savo nuomonę. Nemanau, kad reikia karštligiškai stengtis priprasti prie serialo. Ar tai tikrai būtina? Rekomendacijos – labai slidus dalykas. Daug ką man rekomenduoja, bet tik aš pats žinau, kas man geriausia, įdomiausia.
