• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Ketvirtadienį Lietuvą pasiekė liūdna žinia – mirė Nepriklausomybės akto signatarė, profesorė ir pirmoji atkurtos Lietuvos Ministrė Pirmininkė Kazimira Danutė Prunskienė. Šią žinią naujienų portalui tv3.lt patvirtino jos dukra Rasa.

Ketvirtadienį Lietuvą pasiekė liūdna žinia – mirė Nepriklausomybės akto signatarė, profesorė ir pirmoji atkurtos Lietuvos Ministrė Pirmininkė Kazimira Danutė Prunskienė. Šią žinią naujienų portalui tv3.lt patvirtino jos dukra Rasa.

REKLAMA

Po K. Prunskienės mirties dėmesio sulaukė ir jos Facebook paskyra, kurioje žmonės dar vasarį ją sveikino su ypatinga proga.

Paskutiniai įrašai

Pastaraisiais metais K. Prunskienė buvo beveik visiškai pasitraukusi iš viešojo gyvenimo, jos vardas socialinėje erdvėje buvo girdimas retai.

REKLAMA
REKLAMA

Tačiau po žinios apie jos mirtį dėmesio sulaukė moters Facebook paskyra. Nors ji buvo neaktyvi, ten įrašus skelbė jos bičiuliai ir artimieji.

REKLAMA

Šių metų vasario 26-ąją ji minėjo 83-ąją gimtadienį, kurio proga paskyroje pasipylė sveikinimai ir linkėjimai:

  • „Sveikinimai!“
  • „Sveikinu su gimtadieniu!“
  • „Linkiu puikaus gimtadienio.“
  • „Su gimtadieniu, linkiu sveikatos.“

Dukra papasakojo, kaip ji jautėsi prieš mirtį

Primename, kad K. Prunskienė Anapilin iškeliavo šiandien, liepos 30-ąją. Po šios žinios naujienų portalui tv3.lt atsivėrė jos dukra Rasa Vaitkienė, kuri papasakojo, kaip po 2012-aisiais metais ištikto insulto ji laikėsi paskutinėmis gyvenimo dienomis.

REKLAMA
REKLAMA

„Prieš beveik 14 su puse metų ji patyrė insultą. Per tuos metus jautėsi pakankamai neblogai. Buvo keli epizodai, kai sveikata buvo pablogėjusi, bet kažkaip užtekdavo jėgų vėl atsistatyti.

Bet šį kartą, deja... Matyt, mama jau buvo pavargusi nuo visų savo sveikatos problemų. Yra kelio pradžia ir yra pabaiga, kad ir kaip liūdna tai būtų“, – su ašaromis kalbėjo ji.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Rasa sakė, kad mamos mirtis buvo netikėta, tačiau ji jau kurį laiką gydėsi ligoninėje.

„Iš tiesų viskas įvyko labai staiga. Tačiau ji praktiškai jau beveik mėnesį gulėjo Vilniaus ligoninėje“, – kalbėjo moteris.

Šiandien mamą ligoninėje lankė Rasos sesuo, o netrukus po jos vizito šeimą pasiekė liūdna žinia.

REKLAMA

„Šiandien sesė buvo jos aplankyti. Mes buvome pasiskirstę – dienomis po porą valandų su mama būdavo sesuo, vakarais po porą valandų – aš.

Šiandien sesė buvo pas ją ir maždaug po valandos, kai išėjo iš ligoninės, mama... Na, taip viskas ir įvyko.

Ji sakė, kad mama paskutinę dieną atrodė labai gražiai, tiesiog švytinti...“ – dalijosi R. Vaitkienė.

REKLAMA

Profesinis kelias

K. Prunskienė gimė 1943 m. vasario 26 d. Švenčionių rajone, Vasiuliškių kaime. 1965-aisiais Vilniaus universitete įgijo ekonomistės specialybė ir ten dirbo dar du dešimtmečius – dėstė Pramonės fakultete, o nuo 1978 m. tapo docente.

1986 m. apsigynė ekonomikos mokslų daktarės disertaciją, dirbo užsienio universitetuose. Iki pradėdama aktyvią politinę veiklą dirbo Lietuvos žemės ūkio ekonomikos instituto direktoriaus pavaduotoja, vėliau – Liaudies ūkio specialistų ir vadovaujančių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo instituto rektore.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Į politiką įsitraukė 1988 m. – buvo viena iš pagrindinių Lietuvos Sąjūdžio iniciatorių ir dalyvių, Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atkūrimo Akto signatarė, 1990–1992 m. – Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatė. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1990–1991 ėjo pirmosios Vyriausybės ministrės pirmininkės pareigas.

Už politinę veiklą atkuriant Lietuvos nepriklausomybę Romoje apdovanota Minervos prizu.

1995-aisiais K. Prunskienė įkūrė ir pirmininkavo Lietuvos moterų partijai, kuri vėliau tapo Naujosios demokratijos partija. Nuo 2001 m. pirmininkavo Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungai.

REKLAMA

1996 m., 2000 m. ir 2004 m. buvo išrinkta į Lietuvos Respublikos Seimą.

2000 m. apdovanota Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 2-ojo laipsnio ordinu ir Nepriklausomybės medaliu. 2001 m. už ypatingus nuopelnus apdovanota aukščiausiu Vokietijos Federacinės Respublikos apdovanojimu – Nuopelnų ordino Didžiuoju kryžiumi su žvaigžde.

REKLAMA

2012 m. vasarį politikę ištiko ir sveikatos būklei itin smarkiai atsiliepė insultas, ji buvo panirusi į komą. Pablogėjus sveikatos būklei, moteris į politiką nebegrįžo.

Nuo pat nepriklausomybės atkūrimo K. Prunskienę persekiojo šešėlis dėl galimo bendradarbiavimo su sovietų KGB.

Ne vienus metus trukusį teismų maratoną 2011 metų sausį užbaigė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kai neskundžiama nutartimi panaikino Liustracijos komisijos sprendimą. Ši komisija anksčiau vienbalsiai buvo pripažinusi, kad politikė sovietinės okupacijos metais slapta bendradarbiavo su KGB, vykdė žvalgybos, kontržvalgybos ir ideologinės žvalgybos užduotis.

Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų