Tą dieną, vasario 26-ąją, ji minėjo savo 83-ąjį gimtadienį.
Žemiau pateikiame interviu su K. Prunskienės broliu R. Stankevičiumi, kuris buvo publikuotas šių metų vasarį.
Minėjo 83-ąjį gimtadienį
Rimantas neslėpė, kad sesers gimtadienis yra ypatinga diena ne tik dėl to, kad visuomet vyksta aplankyti K. Prunskienės, tačiau taip pat dėl jam patikėtų užduočių.
Pirmoji iš jų – vykimas į Seimą susitikti su buvusiais K. Prunskienės kolegomis, bendražygiais, norinčiais prisiminti sesers indėlį Lietuvai ir padėkoti jai.
„Turiu netgi dvigubą misiją – važiuoju pasveikinti kaip brolis, bet kartu turiu atlikti kurjerio misiją. Buvau Seime ir Seimo pirmininkas Juozas Olekas perdavė savo sveikinimus ir dovanas.
Taip pat juos perdavė pirmos Vyriausybės klubo pirmininkas Albertas Šimėnas, Česlovas Juršėnas, kunigas Ričardas Doveika, dainininkė Judita Leitaitė ir kiti žmonės, kurie norėjo pasveikinti, kažką perduoti seseriai“, – pasakojo brolis.
Rimantas pasakojo, kad gyvai surenkami sveikinimai, palinkėjimai ir dovanos – tik dalis jo dienos užduočių.
Jis pasakojo, kad taip pat turi dar vieną misiją – padėkoti sesers sveikintojams socialiniuose tinkluose.
„Dar reikės peržiūrėti daugybę sveikinimų, kurie yra „Facebook“, tad laukia tikrai nemažas darbas“, – šyptelėjo jis.
Kazimiros Prunskienės gimtadienio tradicijos
Rimantas prisipažino, jog kai dar nė nebuvo spėjęs nuvykti pas seserį, pajautė gerą gimtadienio dienos nuotaiką vien susitikęs su jos draugais, gyvenimo bendražygiais.
Jis neslėpė, kad sulaukus tiek sveikinimų jam viduje visuomet būna gera, o taip pat brolis tiki, kad ir seserį tokie šilti palinkėjimai pradžiugina.
„Gimtadienio nuotaikos pas mus jau tikrai yra jaučiamos. Nors Kazimira Žemės ūkio ministrės pareigas pradėjo eiti daugiau nei prieš 20 metų, bet žmonės ją prisimena, tai rodo, kad žmonėms ji svarbi. Mūsų nuotaika tikrai pakili“, – džiaugėsi brolis.
Pasiteiravus Rimanto, ar šeimoje turi kokių nors gimtadienio tradicijų, jis paaiškino, kad gimtadienių sutikimas pas juos būna ramus, artimiausių žmonių apsuptyje.
Brolis atskleidė, kad visuomet važiuoja pas seserį ypatingos dienos metu, taip pat ją, pagal galimybes, aplanko dukros, visuomet pasveikina sūnus, pas kurį šiuo metu gyvena K. Prunskienė.
„Kažkokių didesnių susibūrimų mes nedarome. Tiesa, prieš trejus metus buvo paminėjimas šv. Jonų bažnyčioje, tačiau dabar jau tik savo būrelyje susitinkame“, – dalijosi jis.
Atskleidė, kaip Kazimira Prunskienė laikosi dabar
Kalbėdamas apie kelionę pas seserį, Rimantas pridėjo, kad tuščiomis pas ją niekuomet nevyksta. Pasak jo, nėra nė vieno gimtadienio, kuris apsieitų be saldumynų.
„Dabar jos mėgstamiausius saldumynus žinoti sunku, geriau juos galbūt žino sūnus, bet kai važiuojame, tai tikrai kažko nusivežame.
Visuomet gaunasi toks kaip savas būrys susirinkęs, o ant stalo tikrai būna visko“, – sakė Rimantas, pridėdamas, kad šventės jų namuose minimos panašiai, kaip ir pas kitus lietuvius.
Galiausiai, pokalbio metu pasiteiravus, kokia šiuo metu yra sesers sveikata (aut. past. – 2012 m. per savo gimtadienį K. Prunskienė patyrė insultą), jis trumpai pasidalijo informacija apie jos būklę.
„Sesės būsena yra stabili, tačiau turiu pridėti, kad senokai pas ją nebuvau, tai konkrečiai kalbėti negaliu. O sesei gimtadienio proga turiu vienintelį palinkėjimą – sveikatos“, – šyptelėjo ir užbaigė pokalbį Rimantas.
Mirė Kazimira Prunskienė
K. Prunskienė gimė 1943 m. vasario 26 d. Švenčionių rajone, Vasiuliškių kaime. 1965-aisiais Vilniaus universitete įgijo ekonomistės specialybė ir ten dirbo dar du dešimtmečius – dėstė Pramonės fakultete, o nuo 1978 m. tapo docente.
1986 m. apsigynė ekonomikos mokslų daktarės disertaciją, dirbo užsienio universitetuose. Iki pradėdama aktyvią politinę veiklą dirbo Lietuvos žemės ūkio ekonomikos instituto direktoriaus pavaduotoja, vėliau – Liaudies ūkio specialistų ir vadovaujančių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo instituto rektore.
Į politiką įsitraukė 1988 m. – buvo viena iš pagrindinių Lietuvos Sąjūdžio iniciatorių ir dalyvių, Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atkūrimo Akto signatarė, 1990–1992 m. – Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatė. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1990–1991 ėjo pirmosios Vyriausybės ministrės pirmininkės pareigas.
Už politinę veiklą atkuriant Lietuvos nepriklausomybę Romoje apdovanota Minervos prizu.
1995-aisiais K. Prunskienė įkūrė ir pirmininkavo Lietuvos moterų partijai, kuri vėliau tapo Naujosios demokratijos partija. Nuo 2001 m. pirmininkavo Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungai.
1996 m., 2000 m. ir 2004 m. buvo išrinkta į Lietuvos Respublikos Seimą.
2000 m. apdovanota Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 2-ojo laipsnio ordinu ir Nepriklausomybės medaliu. 2001 m. už ypatingus nuopelnus apdovanota aukščiausiu Vokietijos Federacinės Respublikos apdovanojimu – Nuopelnų ordino Didžiuoju kryžiumi su žvaigžde.
2012 m. vasarį politikę ištiko ir sveikatos būklei itin smarkiai atsiliepė insultas, ji buvo panirusi į komą. Pablogėjus sveikatos būklei, moteris į politiką nebegrįžo.
Nuo pat nepriklausomybės atkūrimo K. Prunskienę persekiojo šešėlis dėl galimo bendradarbiavimo su sovietų KGB.
Ne vienus metus trukusį teismų maratoną 2011 metų sausį užbaigė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kai neskundžiama nutartimi panaikino Liustracijos komisijos sprendimą. Ši komisija anksčiau vienbalsiai buvo pripažinusi, kad politikė sovietinės okupacijos metais slapta bendradarbiavo su KGB, vykdė žvalgybos, kontržvalgybos ir ideologinės žvalgybos užduotis.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
