Interviu ištrauka su I. Mak – nuo Ukrainos kino ir teatro pasaulio neatskiriama aktore, žinoma jau daugiau nei 27 metus:
Apie karą būtina kalbėti dabar
Serialo „Savo akimis“ aktorė įsitikinusi – kalbėti apie karą yra būtina. Dar svarbiau tą daryti visais įmanomais būdais, o kinas yra vienas iš jų.
Moteris prisimena, kad praėjus keliems metams po 2014 metų įvykių Ukrainoje, pasirodė filmas apie Donecko oro uostą. Pastarasis tąkart taip pat sukėlė diskusijų – ne visi palaikė idėją kurti filmus tada, kai konfliktai ir juos liečiantys skauduliai vis dar gyvi.
„Tai buvo meninis filmas, kuriame mano sūnus vaidino vieną pagrindinių rolių. Tai nebuvo pasibaigęs konfliktas – jis tęsiasi iki šiol, o dabar tapo pilno masto. Tuomet kai kurie taip pat sakė, kad dabar ne metas filmuoti filmus apie karą – tegul karas pasibaigia. Režisierius pasakė: „Ne, laikas – dabar“. Jis buvo nufilmuotas pagal dokumentinius pasakojimus – režisierius kalbėjo su oro uosto gynėjais. Dabar yra tokia pati situacija. Serialas „Savo akimis“ – visas iš tikrų istorijų. Ir apie tai būtinai reikia kalbėti. Ir kuo anksčiau, tuo geriau“, – įsitikinusi I. Mak.
Šiandien aktorė atvirauja pastebėjusi, kad kai kurie nuo karo temos jau pavargo, ėmė laikytis distancijos. Juk sunku galvoti apie tai, kas, neva, tavęs neliečia. Tačiau ignoruoti to taip pat negalima.
„Žmonės, kurie gyvena kitose šalyse, kurių tai neliečia, jiems jau norisi apie tai pamiršti. Ir tai yra natūralu. Norisi normalaus, ramaus gyvenimo. Tačiau, pavyzdžiui, aš esu neišmatuojamai dėkinga. Buvau Lietuvoje, buvau ir Rygoje. Mačiau, kaip šie miestai skęsta Ukrainos vėliavose, kaip žmonės bendrauja... Aš tokia dėkinga už palaikymą. Tai – labai svarbu“, – dėkoja aktorė.
Raketos skriejo pro pat namus
Grįždama prisiminimais į tą dieną, kai Ukrainoje prasidėjo karas, aktorė pasakoja, jog ankstų rytą visuose aplinkiniuose kiemuose staiga pradėjo kaukti automobilių signalizacijos. Tiesa, pro langus persigandusių žmonių ar apie prasidėjusį karą pranešančių žinučių socialiniuose tinkluose, aktorė tuo metu nepastebėjo. Vis dėlto nuojauta sakė, kad nutiko kažkas negero.
„Taip dar dvi valandas pasiblaškiau po butą, pasižiūrėjau, kad niekas nieko, ir vėl užmigau. O ryte pamačiau, kad telefonas jau raudonas. Sūnus rašė: „Ruoškis, aš tavęs atvažiuoju“. Ir taip viskas prasidėjo“, – pasakos ji, iš pradžių kartu su sūnumi išvykusi slėptis į savo gimtinę Vynicioje.
Būtent čia, sesers name, aktorei ir jos artimiesiems tekdavo klausytis visą dieną kaukiančių ir baimę keliančių pavojaus sirenų. Neretai – ir slėptis name esančiame rūsyje. „Stiprios baimės nejutau, kol į mūsų miestą neatlėkė raketos. Kol nuo sprogimų nebuvo sudrebėję langai bei durys…“ – prisimena ji.
Svajojo, kad nubudus karo nebebūtų
I. Mak neslepia – priimi mintį, kad karas iš tiesų prasidėjo, iš pradžių buvo be galo sunku. Dar sunkiau buvo suvokti, ką jis gali padaryti visai šaliai ir jos gyventojams.
„Supratau, kad yra bėda, bet, matyt, organizmas kovojo – buvau kažkokioje vakuumo būsenoje. Toks liūdnai pagarsėjęs jausmas, kad tu tuoj atsibusi, ir nieko nebebus, egzistavo dar ilgai. Visą laiką viena ir ta pati informacija – žiūri žinias apie karą, karą, karą… Buvo keli kartai, kai aš raudojau nuo bejėgiškumo ir nesuvokimo, už ką?“ – besigraudindama prisiminimais dalinasi I. Mak.
Aktorė atvirauja, kad vėliau, kai protas pradėjo priimti informaciją, ją užvaldė pyktis – toks, nuo kurio jautėsi sukaustyta.
„Mano gyvenimas dėliojasi taip, kad man jau yra tekę pabuvoti įvairiose situacijose. Iš namų, ant savo duonos, išvažiavau būdama 18-os metų. Todėl žinau, ką reiškia, kai yra sunku. Bet man, tiesą sakant, dar pasisekė – aš nepatyriau tokios siaubingos bėdos, kaip mūsų žmonės kituose miestuose. Kai bombardavo, žudė, kai buvo sunaikinti namai. Nežinau, kas būtų su manimi, jei, pavyzdžiui, būtų nužudę ką nors iš maniškių, ar sunaikinę mano namus. Aš nežinau. Gal aš išprotėčiau.“
Serialą savo akimis žiūrovai kviečiami stebėti jau nuo šio vakaro, sausio 31 d., pirmadieniais-ketvirtadieniais, 21 val. per TV3.
VISĄ POKALBĮ SU AKTORE ŽIŪRĖKITE ČIA:
Ukrainiečiams padėti gali kiekvienas
O kol karas tebevyksta, kiekvienas galime padėti ir likusiems Ukrainoje. Suvieniję jėgas, TV3 grupė ir Nacionalinis kraujo centras skelbia apie bendrą paramos Ukrainai akciją, kuri padėtų surinkti šiuo metu šalyje labiausiai trūkstamas medicinines priemones – kraujo surinkimo maišelius.
Reikalingas kraujo surinkimo maišelių kiekis yra milžiniškas – net vienas milijonas. Tačiau savo auka kiekvienas iš mūsų šį tikslą galime priartinti prie realybės.
TV3 ir Nacionalinio kraujo centro paramos akcija „Ukrainai“ bendradarbiauja su telekomunikacijų operatoriumi TCG, operatoriais Bitė, Tele2 ir Telia. Skambinti ar rašyti trumpąją SMS žinutę ir aukoti kviečiama šiuo numeriu:
1410 – 10 EUR.
Visa paaukota suma keliauja į paramos akcijos „Ukrainai“ sąskaitą – akcijos partneriai netaiko jokių kitų mokesčių.
Daugiau apie akcija: www.tv3.lt/ukrainai
