Vaizdo įrašas buvo paskelbtas Facebook platformoje, o situaciją naujienų portalui tv3.lt pakomentavo pats menininkas.
Šaukiasi pagalbos
Apie situaciją jo namuose prabilo vyrą gerai pažįstanti aktorė Judita Marija Smith. Prie vaizdo įrašo iš Andriaus namų ji rašė:
„SOS! Žmogui, žinomam meninkui Andriui Kviliūnui, mano a.a. tėčio draugui, tikrai reikia pagalbos, nes, panašu, kad įvairios tarnybos ir institucijos stumdo atsakomybę viena kitai, o XXI a. mes matome šitaip gyvenantį neįgalųjį...Tarp šiukšlių, musių ir tarakonų. Andrius 5 metus negeria, tik rūko. Nuo viršvorio išsivystė širdies nepakankamumas, lankosi ir pas psichiatrą. Turi negalią. Beje, viskas per plauką nuo didelės nelaimės, nes visa tai yra 12 aukštų name, kur bet kada gali kilti gaisras. Aš tarpininkaučiau, tvarkant šios padėties sprendimo reikalus. Jei kas galite patarti, padėti, rašykite asmeniškai. Kas galite, pasidalinkite. Ačiū!
Pasak A. Kviliūno, iš pradžių pagalbą jis gaudavo, tačiau ilgainiui liko vienas.
„Iš pradžių man padėjo po televizijos atvykimo. Kelis kartus socialiniai darbuotojai sutvarkė namus, o po to kažkaip mane pamiršo.
Prašiau dėl negalios ir specialiųjų poreikių, kad man padėtų tvarkytis. Man pasakė, kad tokių poreikių man nereikia. Nors aš, pavyzdžiui, 20 metrų iki parduotuvės eidamas du kartus sustoju pailsėti. Širdis, atrodo, sustos“, – dalijosi jis.
Vyras atsivėrė, kad sveikata itin pablogėja per pandemiją.
„Aš per COVID-ą priaugau 80 kilogramų svorio. Svėriau 100 kilogramų, o po to svoris pakilo iki 180. Dabar sveriu 160 kažkiek kilogramų. Nieko negaliu padaryti, svoris nekrenta. Siūlo operaciją daryti, bet, žinokit, aš bijau“, – pripažino pašnekovas.
Menininkas teigė, kad nereikalauja daug, tačiau prašosi pagalbos:
„Man reikia socialinės pagalbos. Kad kartą per savaitę ateitų žmogus ir padėtų apsitvarkyti. Ir viskas. Daugiau labai daug nereikalauju“, – sakė Andrius.
Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro komentaras
Naujienų portalui tv3.lt komentarą šia tema pateikė Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro atstovai:
„Minimo asmens situacija Centro darbuotojams yra žinoma nuo 2021 metų. Nuo to laiko socialiniai darbuotojai periodiškai palaiko kontaktą su asmeniu, lankosi jo gyvenamojoje vietoje, vertina situaciją, siūlo galimas socialines paslaugas ir, asmeniui sutinkant, organizuoja konkrečią pagalbą.
Per šį laikotarpį socialinių darbuotojų iniciatyva asmens būste 5 kartus buvo organizuoti švarinimo ir dezinfekcijos darbai, paskutinis jų atliktas 2025 m. balandžio mėn. Asmeniui taip pat buvo siūlomos socialinės paslaugos atitinkančios individualią jo situaciją (konkrečiai siūlytos pagalbos asmens namuose paslaugos – pagalba tvarkantis buityje), 2021 m. ir 2022 m. asmuo buvo sutikęs šias paslaugas gauti, tačiau vėliau jų atsisakė. Atsižvelgiant į asmens situaciją, taip pat buvo siūlomos ir kitos pagalbos alternatyvos – apsigyventi ilgalaikės socialinės globos įstaigoje arba savarankiško gyvenimo namuose, socialiniai darbuotojai padėjo rinkti šios paslaugoms gauti reikalingus dokumentus, tačiau asmuo siūlomų paslaugų taip pat atsisakė. Pagalba neapsiribojo vien socialinėmis paslaugomis, socialiniai darbuotojai 2024 m., 2025 m. ir 2026 m. tarpininkavo ir bendradarbiavo su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis dėl jo sveikatos būklės įvertinimo, reikiamų medicininių paslaugų skyrimo, lydėjo asmenį į gydymo įstaigą bei Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą. Paminėtina, kad tarpininkaujant Centro socialiniams darbuotojams asmeniui buvo suteikta vieta slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje „Addere care“, kurioje jam 4 mėnesius buvo teikiamos slaugos paslaugos (iš minėtos slaugos ligoninės į namus vyriškis sugrįžo š. m. birželio mėn.).
Šiuo atveju pagalbos teikimą apsunkina tai, kad asmuo ne visuomet sutinka priimti jam siūlomas paslaugas arba, iš pradžių su jomis sutikęs, vėliau jų atsisako. Taip pat po organizuotų būsto švarinimo ir dezinfekavimo darbų ilgainiui jame vėl kaupiasi didelis kiekis menkaverčių daiktų bei šiukšlių, kurių asmuo nesutinka pašalinti.
Ši situacija nėra tipinė ir reikalaujanti tarpinstitucinio susitelkimo, siekiant įvertinti asmens savarankiškumo ir gebėjimo priimti savo gyvenimo kokybei bei sveikatai palankius sprendimus. Centro socialiniai darbuotojai ketina proaktyviai telkti atsakingus asmenis, periodiškai lankytis asmens gyvenamojoje vietoje, spręs ne tik švaros, bet ir kompleksinės pagalbos teikimo klausimus. Socialinių paslaugų teikimas grindžiamas paties asmens dalyvavimu ir laisvu apsisprendimu - tokią teisę įtvirtina Lietuvos Respublikos Socialinių paslaugų įstatymo 4 straipsnio 11 punktas. Atsižvelgiat į šią nuostatą, socialiniai darbuotojai gali aktyviai siūlyti pagalbą, motyvuoti ją priimti, vertinti socialinių paslaugų poreikį, padėti sutvarkyti reikalingus dokumentus, tarpininkauti ir organizuoti paslaugas, tačiau veiksniam suaugusiam asmeniui atsisakant siūlomų paslaugų, Centras negali jų teikti priverstinai. Analogiškai yra ir dėl būsto švarinimo be asmens sutikimo. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnyje įtvirtintas būsto neliečiamumo principas - be gyventojo sutikimo į būstą galima patekti teismo sprendimu arba kitais įstatymų nustatytais atvejais. Todėl socialiniai darbuotojai neturi teisės savavališkai patekti į asmens būstą, šalinti jame esančių daiktų ar organizuoti būsto tvarkymo prieš asmens valią.
Socialinių paslaugų teikimui yra būtinas paties asmens sutikimas ir geranoriškas bendradarbiavimas – iki šiol tai buvo viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių yra susidariusi ši situacija.
Centras yra pasirengęs ir toliau teikti asmeniui reikalingą pagalbą. Pastaraisiais mėnesiais galimybės ją suteikti buvo ribotos dėl sudėtingo kontakto su pačiu asmeniu. Š. m. birželio mėnesį socialiniams darbuotojams lankantis asmens namuose, jis siūlomos pagalbos atsisakė, liepos mėnesį darbuotojų į namus jis neįsileido, o rugpjūtį – neatsiliepė į telefono skambučius.
Reaguodami į viešumoje pasklidusią informaciją, kad asmuo sutinka priimti pagalbą, Centro socialiniai darbuotojai šiandien lankėsi asmens namuose. Vizito metu asmuo pateikė prašymus dėl socialinių paslaugų skyrimo ir pagalbos organizuojant susikaupusių atliekų išvežimą. Centras deda visas pastangas, kad asmens gyvenimo sąlygos pasikeistų, tačiau ilgalaikiam rezultatui būtinas ir svarbus paties žmogaus sutikimas ir bendradarbiavimas. “
Sureagavo Seimo narė
Neilgai trukus į pagalbos šauksmą sureagavo Seimo narė Monika Ošmianskienė. Ji socialiniame tinkle Facebook rašė:
„Ženevoje – pažanga. Lietuvoje – Andrius.
Šią savaitę Jungtinėse Tautose Lietuva pasakojo, kaip per dešimtmetį pažengė įgyvendindama Asmenų su negalia teisių konvenciją - stiprinama teisinė apsauga, plėtojamos bendruomeninės paslaugos, vyksta deinstitucionalizacija, gerėja paslaugų prieinamumas.
Žmogus centre!
O čia kita Lietuvos socialinės sistemos ppt skaidrė. Tik šita ne Ženevoje. Šita Vilniaus meisto savivaldybėje.
Andrius.
Žinomas menininkas. Žmogus su negalia. Žmogus, kuriam reikia pagalbos ir kuris jos NEATSISAKO.
Jo namuose šiandien kalnai atliekų, musės, tarakonai, stiprus kvapas. Žmogus sunkiai juda, beveik niekur nebeišeina, yra vienišas ir izoliuotas.
Ir ne, jis nėra kaupikas. Anksčiau taip negyveno. Tiesiog vienu metu žmogaus galimybės pasirūpinti savimi tapo per mažos.
O sistema… Sistema kažkur išėjo.
Buvo užsukę socialiniai darbuotojai.
Kažkada.
Išnešė, kaip pasakojama, dešimt maišų.
Ir dingo.
Kai žmogus nebegali savarankiškai tvarkytis buities, sveikatos, dokumentų, maisto, higienos, bendravimo ir savo gyvenimo, jam nereikia varnelės lape. Jam reikia žmogaus ir sistemos šalia. Atvejo vadybos. Pagalbos namuose. Aplinkos sutvarkymo. Sveikatos priežiūros. Psichosocialinės pagalbos.
Ir dar. Juk dabar turime ir žmonių su negalia reikalų koordinatorius. Tai žmogus, kuris turėtų koordinuoti. Ne nusiųsti telefono numerį. Ne paaiškinti, kuriam skyriui nepriklauso. Ne persiųsti laišką dar trims įstaigoms.
Koordinuoti.
Štai čia ir reikia tikro ŽN koordinatoriaus. Kas nors girdėjote apie tokį Vilniaus mieste?
Žmogaus, kuris pasiima Andriaus situaciją ir nepaleidžia jos tol, kol atsiranda sprendimas. Kuris susodina prie vieno stalo socialines paslaugas, sveikatos sistemą, pagalbą namuose - visus, kurių reikia.
Sistema turi susirinkti aplink Andrių.
Nes tam ji, po galais, ir sukurta.
Beje. Andrius pasakė labai paprastą sakinį:
- Pasirodo, aš negaliu gyventi vienas.
Kai buvo globoje, sako, buvo gerai. Buvo žmonių. Bendravimas. Nebuvo tos vienatvės. Dabar jis nori grįžti ten, kur jautėsi saugus. Nori gyventi. Nori tapyti. Sako tapys senukus.
Beje, čia ne tik Andriaus klausimas.
Dvylikaaukštis. Atliekos. Degios medžiagos. Rūkymas. Užtenka vienos nelaimingos kibirkšties. Tada turėsime nebe socialinės politikos problemą. Turėsime vakaro žinias. Ir po jų komisiją. Ir dar vieną “reikia išmokti pamokas”. Mes nepaprastai gerai mokomės pamokas po tragedijų. Prieš tragedijas kažkaip prasčiau.
Ženevoje Lietuvos delegacija sakė labai teisingą dalyką - reikia mažinti atotrūkį tarp teisės aktų ir jų praktinio įgyvendinimo.
Tai va.
Štai jums tas atotrūkis.
Nuotraukose.
Ne procentais.
Ne rodikliais.
Ne paslaugų gavėjų skaičiaus augimu.
Tarakonais ant sienų.
Musėmis.
Vienatve.
Ir gyvu žmogumi vidury kambario.
Ir dar. Gerai, kad yra geros širdies pažįstama. Bet vienas žmogus negali pakeisti savivaldybės, sveikatos sistemos, socialinių paslaugų ir valstybės.
Andriui reikia ne dar vieno vizito.
Ne dar dešimties išneštų maišų.
Ne dar vieno telefono numerio.
Reikia kompleksinio, tęstinio sprendimo.
Ir taip, reikia ir jo paties dalyvavimo.
Jis sutinka.
Jis nori pagalbos.
Jis nori gyventi kitaip.
Ką dar žmogus turi padaryti, kad valstybė pagaliau ateitų ne patikrinti, o padėti?
Tai tiek apie Ženevą. Ataskaitos reikalingos. Konvencija reikalinga. Įstatymai reikalingi. Bet žmogaus teisės prasideda ne konferencijų salėje. Jos prasideda tada, kai kažkas atidaro tokio buto duris ir pasako:
- Andriau, mes tavęs čia vieno nepaliksim.“
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Kažkas čia ne tailp neviskas pasakyta
