Ši istorija prasideda kaip pasaka. Moteris sutinka vyrą – gražų, talentingą, romantišką idealistą, ir jie vienas kitą beprotiškai pamilsta. Vyras pasirodo esąs tikras svajonių princas: švelnus, dėmesingas, protingas. Netrukus jie ima lauktis kūdikio ir susituokia. Tačiau pasaka pamažu keičiasi, vis labiau primindama siaubo istoriją, kupiną priekaištų, barnių ir smurto. Moteris nesupranta, kas vyksta. Jos gyvenimo vyras iš princo virsta pabaisa.
Mes mažai žinome apie smurtą šeimoje, dar mažiau – apie psichologinę manipuliaciją ir manipuliuotojus. Tuo tarpu prievartą savo namuose patiria daugybė moterų. Reikia apie tai kalbėti, pasakoti, liudyti, surasti spąstų mechanizmą ir jį išardyti, kad geriau suprastume, kaip jis veikia.
Prancūzų žurnalistė Caroline Bréhat tai puikiai atskleidžia savo liūdname, jaudinančiame, tikrais išgyvenimais paremtame pasakojime. Šia istorija autorė parodo pačią manipuliacijos esmę. Ji aprašo kiekvieną etapą: sugundymas, pasisavinimas, sužlugdymas. C. Bréhat pasakoja, kaip, apraizgyta manipuliacijos gijomis, nesugebėjo matyti daugybės dalykų, kurie įgavo prasmę tik tada, kai kažkas galvoje spragtelėjo ir ji pagaliau atsipeikėjo. Moteris aiškina, kodėl buvo taip sunku kitomis akimis pažvelgti į savo sutuoktinį, kuris iš pažiūros atrodė geras, sąžiningas ir pareigingas vyras. Ji stengėsi išgyventi, ištrynė iš atminties jo šlykščius užgauliojimus, tarsi jų nė nebūtų. Iki tos dienos, kai nušvito šviesa, iki tos akimirkos, kai jinai jį demaskavo.
Svarbiausia žinia, kurią siunčia autorė, tokia: iš šių spąstų galima ištrūkti. Aukos gyvenimas gali pasikeisti, tik reikia išdrįsti. O geriausia – perskaityti knygą ir atpažinti manipuliuotoją, kol jis dar neužvaldė jūsų.
Caroline Bréhat. Aš mylėjau manipuliuotoją. Iš prancūzų kalbos vertė Asta Dumšienė. – Vilnius: Tyto alba, 2012. – 173 p.
Viršelio dailininkė – Ilona Kukenytė
