Atvirkščiai, sako, kad net pačios dieviškiausios artistės visų pirma galėtų būti mamomis, o šis instinktas kiekvieną pagimdžiusią moterį padaro auksinės vertės darbuotoja. Su operos soliste kalbamės apie darbo ir šeimos balansą, santykius su dukra bei kitus gyvenimo džiaugsmus.
- Scenoje teko vaidinti daugybę stiprių ir įsimintinų moterų. Ar galite išskirti vieną iš jų, kuris įkvėpė arba išmokė daugiausiai?
- Operos dainininkui duota unikali galimybė kuriant vaidmenį ir nuosekliai jį išsistudijuojant atrasti stipriąsias ir silpnąsias tiek vaidmens, tiek savo puses. Šio meninio proceso metu vyksta labai intensyvus savęs tobulinimas įvairiomis prasmėmis. Visi charakteriai, kuriuos teko įkūnyti, buvo labai skirtingi. Kai kurie tolimesni, kai kurie artimesni man pačiai.
Visgi, ypatingą ryšį jaučiu su R. Vagnerio didingomis moterimis. Teko dainuoti Izoldą (opera „Tristanas ir Izolda“ – redakt. past.), taip pat Brudhildą, (opera „Valkirija“ – redakt. past.) – esu pirmoji lietuviškoji šio vieno sudėtingiausių muzikinėje literatūroje vaidmenų atlikėja. R. Vagnerio moterys yra tarp žemės ir dangaus, dieviškos prigimties.
Visada įdomu prisiminti savo debiutinį, prieš šešiolika metų sukurtą Karmen vaidmenį. Dabar šią asmenybę, jos koketiškumą, laisvumą interpretuoju visiškai kitaip. Natūralu, jog mano pačios evoliucija keičia ir mano vaidmenis. Tai yra neapsakomas operos žavesys ir prasmė – kiekvienas artistas vaidmeniui suteikia dalelę savęs.
- Auginate dukrą, ar norėtumėte, kad ji sektų Jūsų pėdomis? Kokių solistės iššūkių jai nelinkėtumėte?
- Yra nerašyta taisyklė, kad daugelis tėvų savo vaikams linki siekti kitų mokslų, kitos karjeros, nei jų pačių. Galbūt dėl to, kad visi galvoja, jog jų darbas pats sudėtingiausias. Operos solisto gyvenimas reikalauja labai daug jėgų, disciplinos, pasiaukojimo ir begalinės meilės šiam darbui. Mano draugų rate visame pasaulyje yra ne tik solistų, bet ir daktarų, verslininkų, bankininkų ir profesorių, kurie nelinki savo vaikams tos pačios profesijos. Tačiau mano dukra yra labai meniškos sielos: šoka baletą, dainuoja, turi gerą klausą. Ji pati pasirinks, kokiu keliu eiti.
- Nuo pat vaikystės buvote surišta su menu. Ar kada pagalvojate, kuo būtumėte, jei nebūtumėte pasukusi muzikos keliu?
- Kai mokiausi M. K. Čiurlionio menų gimnazijoje domėjausi ne tik menais ir muzika, man buvo įdomūs ir kiti dalykai: literatūra, istorija, biologija. Beveik visų dalykų mokytojai sakydavo, kad galėčiau daug pasiekti toje srityje. Nors turiu ir kitų sugebėjimų, labai myliu savo darbą ir džiaugiuosi juo, turiu palaikymą iš žiūrovų, įvertinimą. Visas šis palaikymas motyvuoja ir rodo, kad tikrai pasirinkau teisingą kelią. Šiandien visi labai koncentruojasi į egoizmą, savęs realizavimą. Aš jaučiuosi ne tik realizuojanti save, bet ir esanti naudinga visuomenei. Meno profesija šia prasme yra labai graži ir dėkinga, nes taurina žmonių sielas.
- Esate minėjusi, kad žavitės įvairių stilių bendradarbiavimu, pavyzdžiui, Montserrat Caballe sukurtu duetu su Freddie Mercury. Su kokiu pasaulinio garso ne operos solistu norėtumėte sudainuoti?
- Prisvajoti galima daug, bet reikia rasti auksinį sprendimą, kokius du menininkus sujungti. O tai nėra labai lengva. Svarbiausia, kad bendradarbiaujančios asmenybės būtų tolygios tiek polėkiu, tiek požiūriu ir gebėjimais. Kadangi esu klasikoje „sunkiosios artilerijos“ atstovė, gal būtų įdomu padainuoti ką nors su Ozzy Osbourne arba svajingą lyrinį duetą su Elton John.
- Kai vyksta gastrolės, kiek laiko jūsų nebūna namuose? Ar dukra keliauja kartu?
- Operos pastatymas ir premjeriniai spektakliai paprastai trunka du mėnesius, tad iki dukros gimimo apie devyniasdešimt procentų laiko būdavau ne Lietuvoje. Dabar neleidžiu sau išvažiuoti ilgesniam laikotarpiui nei dvi – trys savaitės. Kol kas esu užsibrėžusi tokią ribą.
- Kokių naujų tradicijų atsiranda Jūsų šeimoje augant dukrai? Kaip atsipalaiduojate?
- Kadangi esu labai užimtas žmogus, tradicijos formuojasi lėtai. Žmonėms, kurie gyvena įprastu ritmu ir dirba nuo aštuonių iki penkių apskritai turbūt sunku būtų suprasti tokį keistą gyvenimo būdą, nes dažnai tenka dirbti be savaitgalių ar švenčių. Mums buvimas kartu ir yra didžiausia vertybė.
Nepaisant to, kad daug keliauju, su dukra kartu leidžiame labai daug laiko. Aš pati atsipalaiduoju žaisdama tenisą, sportuodama, vertinu gerą kūno ir veido masažą. Šią vasarą būdama Baku išbandžiau tradicinę jų garų pirtį „chamama“, kuri fantastiškai atpalaiduoja smegenis ir nuima emocinį krūvį. Taip pat mėgstu kalnus, jūrą, psichologines knygas, o didžiausią komfortą sukuria artimi žmonės ir buvimas su jais.
- Esate ne tik operos solistė, turite savo laidą, teisėjaujate televizijos projektuose bei tarptautiniuose konkursuose, esate įkūrusi net savo vasaros akademiją įvairaus žanro dainininkams. Kaip pavyksta suderinti darbą ir šeimą? Ar lieka laiko asmeniniam gyvenimui?
- Stengiuosi viską derinti, nors tai tikrai nėra paprasta. Tiesiog išmokau gyventi bei džiaugtis čia ir dabar. Viešėdama kitoje šalyje, kur turiu pasirodymą, kartais kalbinu pašnekovus savo laidai. Mano draugai ir kolegos taip pat yra išsibarstę po visą pasaulį, tad keliaudama derinu ir susitikimus su jais.
Nuo šešių metukų, kai tik pradėjau lankyti menų gimnaziją, mano grafikas buvo labai užimtas, studijų metu istorija kartojosi, tad prie tokio rėžimo esu įpratusi ir dėl laisvo laiko stokos nedejuoju. Bendrauju su nuostabiais, daug pasiekusiais artimais žmonėmis, labai humaniškais ir dvasingais, kurie mane visada įkvepia ir žavi.
- Ar nesigailite, kad gimus dukrai atsidėjote tik motinystei ir beveik dviem metams pasitraukėte iš scenos?
- Esu visiškai patenkinta savo sprendimu. Iš pradžių turėjau planą į sceną grįžti po keturių mėnesių, nes turėjau kontraktus dainuoti Kopenhagos, Nicos operos teatruose. Tačiau tapusi mama supratau, kad esu labai mamiška. Kiekviena diena praleista ne su savo vaiku yra nesugrąžinamas laikas, jo neįmanoma kompensuoti. Manau, kiekviena moteris turi įvertinti, kiek patenkinta ji yra savo darbe, kiek laiko ji gali skirti savo mylimiems žmonėms ir svarbiausia – ar toks balansas ją tenkina. Šiuolaikinėms moterims tai labai didelis klausimas ir kiekviena sprendžia individualiai.
- Ką patartumėte moterims, kurios dvejoja dėl savo sprendimo, bijo palikti vietą darbo rinkoje?
- Kiekviena turi intuityviai savęs paklausti, kas jai yra svarbiau, ar suteikti savo vaikui vidinį energetinį pamatą, kuris tampa viso gyvenimo esme, ar svarbiau pinigai, savirealizacija bei savo ambicijų tenkinimas. Juk dažnai iškeliame sau tikslus ir nuosekliai jų siekiame vien tik tam, kad patenkintume savo ambicijas.
Reikėtų mąstyti plačiau ir giliau, įsigilinti į tikrąsias vertybes ir kokia yra mūsų misija žemėje. Matyt, kad žmonių, kurie susilaukia vaikų, paskirtis gebėti maksimaliai būti su tuo mažu žmogumi ir suteikti jam šilumą. Mano galva, pagimdžiusi moteris yra aukso vertės darbuotoja. Ji turi tiek patirties, ištvermės, meilės, kantrybės ir sugebėjimo prisitaikyti, pajusti mikro detales. To ypač suteikia motinystė. Daugelyje darbų šios savybės labai svarbios.
Noras bėgti, daryti yra labai gera, bet reikia nepamiršti, kad esame mamos, švelnios moterys, o mūsų meilė žmonėms, žemei, visatai atneša tiek daug emocinės grąžos, kuri nematoma plika akimi, bet jaučiama širdimi.
- Kokia esate namuose? Ar mėgstate gaminti, o gal turite kitų moteriškų talentų?
- Esu labai dėkinga savo tėveliams, nes dar besimokydama meno mokykloje buvau atleista nuo namų ruošos, tad virtuvėje sukuosi tik iš reikalo. Tačiau dievinu kokybišką, gurmanišką maistą, esu tarptautinės gurmanu gildijos Chaine des Rotisseurs narė. Mano firminis patiekalas yra omletas, kurį labai mėgsta mano dukra. Gaminu jį naudodama Viduržemio jūros receptus, prieskonius, tad jis kitoks nei įprastas omletas.
- Nemėgstate viešinti savo asmeninio gyvenimo ar įsitraukus į televizijos projektus tai netapo sunkesne užduotimi?
- Tokį sprendimą priėmiau dar karjeros pradžioje ir jo laikausi. Vertinu žurnalistus, nes jie gerbia mano apsisprendimą ir jokio spaudimo man nedaro. Be to, esu aktyvi ir kūrybinga, dalyvauju įvairiuose projektuose, visuomeninėje veikloje, tad pokalbiams temų ir be asmeninio gyvenimo yra daug. Bet kada nors savo memuaruose tikrai atskleisiu ir savo asmeninio gyvenimo įvairius vingius (juokiasi).
- Gruodžio mėnesį jūsų laukia koncertai Lietuvoje. Kuo skiriasi lietuviška ir užsienio publika?
- Labai myliu savo lietuvišką publiką, turiu savo klausytojus, gerbėjus, kurie dalyvauja visuose mano pasirodymuose Lietuvoje. Esu jiems labai dėkinga už palaikymą ir meilę. Nekantriai laukiu savo pasirodymų Lietuvoje gruodžio 3 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje ir gruodžio 4 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje, kai koncertuosime su puikiu meksikiečių tenoru Hector Sandoval šventiniuose Gala koncertuose. Tikiu, kad ir Lietuvoje klasikinės muzikos poreikis bei tradicijos bus perduodamos iš kartos į kartą, kaip yra nuo amžių senojoje Europoje – Vokietijoje, Austrijoje ar Italijoje. Ten ši vidinį pasaulį puoselėjanti tradicija paveldima, beje, kaip ir šeimos turtas.
