„Konfliktas tuose kraštuose tęsiasi jau daug metų ir apie tai girdime tik nuotrupas. Projektas „ARTscape. Izraelis“ leis pažvelgti giliau, išvysti, kuo gyvena šiame karštame taške atsidūrę žmonės. Kviečiu nepraleisti progos nemokamai susipažinti su išskirtinėmis ir galbūt net sugebėsiančiomis pakeisti požiūrį juostomis iš Izraelio," - į pirmąjį kino seansą šį vakarą kviečia festivalio „Kino pavasaris“ direktorė Vida Ramaškienė.
„ARTscape“ projektui bendradarbiaujant su Izraelio nacionaliniu kino fondu atrinkti penki skirtingi filmai Izraelio ir Palestinos amžinojo konflikto tema. Anot garsios kino kritikės Amy Kronish, prieš įkuriant Izraelio valstybę, vietinės produkcijos filmuose arabai buvo vaizduojami kaip egzotiniai ir laukiniai padarai, jodinėjantys ant asilų - visiška priešingybė moderniems žydų pionieriams. Tačiau 1990-aisiais, kai ėmė keistis politinės realijos, pradėti kurti filmai, kritiškiau žvelgiantys į konfliktą, o arabai imti vaizduoti kaip individai.
Tačiau ne vienas toks Izraelio režisieriaus pastatytas filmas susilaukė nemažai kritikos iš vietos valdžios. Vienas tokių šį vakarą, 17 val. ir pradės „ARTscape. Izraelis“ programą. Režisieriaus Danielio Wachsmanno drama „Rytų vėjas“ (Hamsin, 1982) nukelia į Galilėjos regioną, kur gyvena jaunas ūkininkas žydas. Jo ūkyje dirba jaunas arabas, kuris ūkininkui - kaip brolis, su kuriuo jie užaugo. Kad arabo tėvas išvengtų pažeminimo dėl planuojamos iš jo atimti žemės, žydas pasiūlo ją perpirkti, o pelną, kurį iš jos gaus, dalintis pusiau. Anot paties režisieriaus, toks filmas labiau reikalingas Izraelio visuomenei, turinčiai stiprius etninius ir politinius nusistatymus prieš arabus. Šios juostos stiprybė glūdi tame, kad D.Wachsmannas neleidžia simpatizuoti nė vienam personažui. Nėra nei herojaus, nei „blogiuko" – visi jie žmonės, ne savo noru tapę konflikto aukomis.
Rytoj, rugpjūčio 7 dieną, 17 val. bus rodoma „Oskarui“ nominuota Uri Barbasho juosta “Už sienų" (Meáhorei Hasoragim,1984). Veiksmas vyksta sustiprintos apsaugos kalėjime, kur kali ir žydai, ir arabai. Jų grupuotės nuolat konfliktuoja, tačiau susivienija bado streikui, kai arabai neteisingai apkaltinami žydo žmogžudyste. Tai nėra politinė drama, o labiau filmas apie žmogiškumą ir savigarbą, kuri visgi gali egzistuoti ir kalėjimo sąlygomis.
Režisieriaus Rafio Bukai drama „Avanti popolo" (Avanti popolo, 1986) bus rodoma rugpjūčio 8 dieną, 17 val. Nuo pat Izraelio įkūrimo, žydai kovojo su kaimynais arabais ir tik po Šešių dienų karo 1967 m., kai izraeliečiai valdė situaciją, filmuose pradėtas analizuoti priešo žmogiškumas. Apie tai pasakoja ir filmas „Avanti popolo“. 1967- ųjų karo pabaigoje du egiptiečiai kariai bando pasislėpti dykumoje, tačiau susiduria su Izraelio patruliais. Tačiau susidūrimas baigiasi ne apsišaudymu, o kartu traukiama italų revoliucine daina „Avanti popolo“. Šiuo filmu režisierius bando tapatintis su arabais ir įžvelgti žmogiškumą po „priešo“ kauke.
Režisierius Eranas Riklis jau žinomas lietuvių žiūrovams, nes prieš porą metų buvo rodyta jo juosta „Citrinmedis“. Rugpjūčio 9 dieną, 17 val. kino mėgėjai kviečiami susipažinti su ankstesniais metais jo sukurta komiška drama „Sirijos nuotaka" (Ha'kalah Ha'surit, 2004). Veiksmas nukelia į prie Izraelio ir Sirijos pasienio patikros punkto esantį kaimelį. Vietovės abiejose pusėse taip retai apgyvendintos, kad izraeliečiai su kaimynais sirais pabendrauja pūsdami ragus. Čia gyvena ir būsima nuotaka Mona. Ji ruošiasi kelionei į Siriją pas televizijos žvaigždę Talelį, už kurio turėtų ištekėti, nors jo nėra net mačiusi. Ją slegia ne tik nežinomybė dėl būsimo vyro, bet ir tai, kad peržengusi sieną, ji niekuomet nebegalės grįžti į Izraelį, pas šavo šeimą. O dar kiekviename žingsnyje ją fiksuojantis fotografas palygina santuoką su melionu: nežinai, kas viduje, kol jo neperpjauni...
Rugpjūčio 10 dieną, 16 val. 40 min. „ARTscape. Izraelis“ programą pabaigs „Oskarui“ nominuota ir „Auksine kamera“ Kanuose apdovanota režisierių Yarono Shani ir Scandaro Copti kriminalinė drama „Ajami" (Ajami, 2009). Filmo pavadinimas – tai Jaffos rajono dalis Tel Avive, kur viename prie kito prilipusiuose daugiabučiuose gyvena žydai, palestiniečiai, musulmonai ir krikščionys. Tačiau politikos tema šiame filme lieka antrame plane, nes „Ajami" labiau primena Martino Scorseze'ės „Bjaurias gatves", tik tiek, kad veiksmas vyksta multietninėje ir multikultūrinėje aplinkoje. O žiaurius ir net kruvinus kasdienius nusikaltimus išprovokuoja ne etniniai skirtumai, o skurdas. Filmas apjungia penkias dalis, pasakojančias skirtingų žmonių gyvenimus, kurie kartais persipina ir tos pačios situacijos perteikiamos iš skirtingų požiūrių taškų.
Jau nuo šiandien, 17 valandos, projektas „ARTscape. Izraelis“ kviečia penkis vakarus praleisti „Skalvijos" kino centre, kur bus rodomi išskirtiniai filmai, pasakojantys apie Izraelio ir Palestinos konfliktą ir jo aplinkoje gyvenančius žmones.
„Ajami" (nuotr. Organizatorių)
