„Mano vaikystė nebuvo labai gera. Mano tėtis, kuris dabar yra miręs, mušdavo mamą. Mama susirado kitą vyrą. Kai paaugau, pradėjau bėgti iš pamokų. Vėliau, profesinėje mokykloje, mokėsi mūrininko- betonuotojo-dailidės amato. Tada išsilaikiau teises, susiradau draugę, kuri pasakė, kad nori į Ispaniją. Tai aš ir pagalvojau, kad neblogai ten būtų nuvykti“, – pasakoja Gytis.
Tad 20-metis Gytis su drauge išvyko į Ispaniją, rado darbą, ten ir įsikūrė. Dirbo Gytis nelegaliai. Susitaupęs pinigų automobiliui, jį nusipirko, tačiau pasidžiaugti spėjo tik pusantrų metų.
Lemtingą avarijos dieną vyras sako turėjęs nedidelį vairavimo stažą – trejų metų, tačiau sako vairuodavęs atsakingai ir neviršydavęs greičio.
Avarija iš atminties išsitrynė
„Buvo beveik Kūčių vakaras, darbe įteikė mums visiems kalėdines dovanas, pasėdėjome, arbatos išgėrėme. Tada parvežiau namo draugą ir iki mano namų buvo likę keturi kilometrai ir tada įvyko tas nelemtas atsitikimas. Aš važiavau, važiavau, ir staiga – viskas, nieko nebeprisimenu. Tik žinau, kad kaktomuša susidūriau su kitu automobiliu. Atsibudau ligoninėje“, – kalba Gytis.
Vyras komoje išbuvo 10 dienų. Per tą laiką Gytis sako ir su Dievu pasikalbėjęs:
„ Aišku, buvau ir danguj, šnekėjau su Dievu, pavadinau jį daktaru, nes ji buvo visas baltai apsirengęs. Buvo didelė patalpa ir daug žmonių joje. Aš to daktaro paklausiau: daktare, ko tie žmonės neina grynu oru pakvėpuoti? Jis sako: kad jiems durys neprasidaro. Aš atsikėliau iš tos lovos, nuėjau prie durų, išėjau į šviesą ir tada pabudau iš komos“, – pasakoja vyras.
Gytis iš komos pabudęs pamatė, kad dalies jo kojos nėra ir jis visai nesuprato, kas atsitiko. Vyras sako, kad jam mėnesį niekas nesakė, kad jis avariją padarė, o, kad yra du žuvusieji jis sužinojo tik po pusės metų, nes jam to sakyti neleido gydytojai, kadangi jam pačiam teko atsisėsti į invalido vežimėlį.
„Dabar žinau, kas nutiko, tik iš dokumentų, kuriuos man davė, kurie rodo, kad aš esu kaltas. Yra pabraižytas brėžinukas, kad automobiliai liko stovėti eismo juostoje ir kad mano automobilis išvažiavo į priešingą eismo juostą. Aš važiavau vienas, o kitame automobilyje buvo keturi žmonės, iš kurių du – moteris ir vyras – žuvo. Gal aš ir galėjau išvažiuoti į priešpriešinę juostą, aš nežinau, nes iki avarijos aš nieko neprisimenu“, – kalba Gytis.
Reabilitacija ir skola
Gytis ligoninėje iš viso išbuvo apie 20 dienų, vėliau Ispanijoje pabuvo dar apie pusė mėnesio, o tada tėvai jo atvažiavo parsivežti į Lietuvą tolimesniam gydymui. Čia vyrui, prie invalidumo, atėjo ir dar viena „dovanėlė“ milžiniška skola iš draudimo – 200 tūkst. eurų.
„Aš Ispanijoje buvau apsidraudęs, bet draudimas jau buvo pasibaigęs. Ispanijoje dirbau nelegaliai. Už mano gydymą ten tada sumokėjo draudimas, o po to regresine tvarka ir prisiteisė iš manęs tą sumą, kad jiems žalą atlyginčiau. Į tuos 200 tūkst. eurų susideda viskas: ir mano avarija, ir mano gydymas, ir tų žmonių, kurie važiavo kitame automobilyje“, – pasakoja panevėžietis.
Be to, po avarijos vyras susirgo traumine epilepsija, jis nebevairuoja automobilio. Šeimyninis gyvenimas iš pradžių klostėsi – su savo mylimąja, su kuria išvažiavo į Ispaniją, Gytis po avarijos susituokė, jiems gimė dukrytė, tačiau vėliau moteris jį paliko dėl kito.
Didžiausia baimė
„Dabar su tuo visu krūviu sunku gyventi, ypač vakarais. Šiuo metu didžiausia mano baimė – kad dukrytei skola nepereitų. Tokios sumos neįmanoma surinkti, kad ir kokią sumą uždirbčiau“, – susikrimtęs laidoje „TV Pagalba“ pasakojo vyras.
Gytis sakė, kad skola iš pradžių po truputį mažėdavo, nes jis mokėdavo po 20 proc. savo invalidumo pašalpos, bet dabar, kai reikia mokėti alimentus dukrytei, vyras nebegali leisti sau ir to.
Laimei, Gyčiui išlaikyti butą padeda mam, kuri ir pavalgydina. „Jeigu ne mama, manęs ir gyvo nebūtų turbūt“, -sako jis.
Gytis prašo visų Lietuvos žmonių padėti jam sumokėti skolą. Norėdami jam padėti, apsilankykite TV pagalbos profilyje socialiniame tinkle „Facebook“.
