Su naujienų portalu tv3.lt ji dalijasi savo patirtimi ir studijų metu įgytomis žiniomis apie tai, kodėl sveikatos pokyčiai prasideda ne nuo papildų, o nuo kasdienių įpročių, bei pasakoja, kaip šias praktikas perkėlė į moterims skirtą platformą.
Sveikatos mokslai pakeitė požiūrį į kasdienybę
Viktorija sako, kad studijos tapo lūžio tašku, leidusiu kitaip suprasti sveikatą ir žmogaus kūną.
„Iš tikrųjų pasikeitė labai daug dalykų. Aš šia sritimi domėjausi dar prieš pradėdama oficialiai studijuoti, bet kai jau gauni mokslinius pagrindimus ir tikslius protokolus, kurie yra patikrinti praktikoje ir naudojami labai stiprių gydytojų, funkcinės medicinos ekspertai, buvę gydytojai.“
Pasak specialistės, tada viskas susidėlioja visai kitaip.
„Tai protokolai, kurie yra praėję praktiką, veikiantys ir patikrinti, o juos taiko gydytojai, turintys dešimtmečius patirties. Dalis jų – ilgaamžę praktiką turintys funkcinės medicinos ekspertai, buvę tradicinės medicinos gydytojai, kurie perėjo į funkcinę mediciną ir pradėjo dirbti su priežastimis, o ne vien simptomais“, – pasakoja ji.
Anot V. Macijauskienės, gautos žinios pirmiausia buvo taikomos sau, vėliau – šeimos nariams.
„Tai nebuvo kažkoks diegimas ar staigus keitimas – ir anksčiau nebuvo labai nepalankių įpročių. Tiesiog pradedi biochemiškai suprasti, kaip veikia kūnas, kaip veikia sistema, ir kaip galima padėti sau ar kitam. Mokaisi, stebi save ir viskas labai švelniai pereina į kasdienybę.“
Pasak jos, ilgainiui keičiasi ne tik kasdieniai įpročiai, bet ir pats santykis su savo kūnu.
„Tu gyveni, stengiesi, stebi savo kūną ir žinai, kad kai kur gali žiūrėti lanksčiau, ramiau, sąmoningiau“, – sako V. Macijauskienė.
Kodėl negalima peršokti bazinių dalykų
V. Macijauskienė sako, kad sveikatos srityje šiandien itin daug madingų sprendimų, tačiau ne visi jie turi realų pagrindą.
„Sveikatos pasaulyje yra labai daug madingų dietų, papildų, kurie nuolatos reklamuojami. Todėl visada kyla klausimas, kaip atskirti, kas yra iš tiesų moksliškai pagrįsta informacija, o kas – tik laikina mada“, – sako ji.
Pasak specialistės, jos stiprybė – kritinis požiūris ir gebėjimas vertinti, kada papildai iš tiesų reikalingi, o kada jie tampa tik greitu sprendimu.
„Mano atveju stiprioji pusė yra tai, kad aš labai kritiškai žiūriu, nes turiu žinias, kokius papildus, kuriuo atveju, kokios formos, kokios kombinacijos yra reikalingos, kokie stipriausi prekiniai ženklai, kada reikia, o kada – ne. Viso to interviu metu nepapasakosi, nes tai yra mano paskaitų dalis su rekomendacijomis pagal skirtingas temas“, – paaiškina ji.
Tačiau, anot Viktorijos, net ir turint žinių apie papildus, žmogus negali peršokti pamatinių kūno poreikių.
„Labai dažnai matau paviršutinišką požiūrį – išgeri vieną ar kitą papildą, pasitelki biohakingo įrankį, bet nepaliesti patys svarbiausi dalykai. Visų pirma reikia balanso, reikia suprasti parasimpatinę sistemą, suprasti, kas konkrečiai tavo gyvenime kelia stresą, kas sukelia oksidacinį stresą ir kas tiesiogiai veda į uždegiminius procesus bei lėtines ligas“, – sako ji.
Specialistė pabrėžia, kad tik supratus šiuos dalykus, sveikata ima keistis nuo paprastų, kasdienių žingsnių.
„Tada prasideda labai paprasti klausimai: koks tavo miego ritmas, koks tavo maisto pasirinkimas, kiek ingredientų tame maiste, kaip jie kaupiasi kūne, kaip veikia kepenys, kasa, tulžis, ar subalansuotas insulino ir gliukozės santykis. Visi šie dalykai labai stipriai veikia ilgalaikę sveikatą ir uždegiminius faktorius“, – aiškina ji.
Pasak jos, didžiausią žalą organizmui daro ne vienkartinis, o nuolatinis stresas, kuris dažnai tampa nematomu kasdienybės fonu.
„Tai nėra greitas stresas, tai lėtinis stresas, kurį gali sukelti alkoholis, rūkymas, darbas, kurio nemėgsti, įtempti santykiai, aplinka, kurioje gyveni. Prie to prisideda ir toksinai – kvapai, buitinės priemonės, spalvoti, kvepiantys dalykai, kuriuos naudojame kasdien“, – sako V. Macijauskienė.
Anot jos, toksinų krūvis ilgainiui gali pasireikšti labai netikėtais simptomais.
„Žmogus kartais net nesusimąsto, kodėl atsiranda depresinės būklės, atminties sutrikimai, smegenų rūkas. Tai gali būti daugybės faktorių sankaupa, netgi kavos vartojimas, jeigu esi jautresnis – tai taip pat gali būti didelis toksinis krūvis“, – pasakoja ji.
Specialistė pabrėžia, kad funkcinė medicina pirmiausia siekia grąžinti kūną į pusiausvyrą.
„Man patinka, kad funkcinė medicina grįžta atgal į kūną ir pirmiausia stengiasi grąžinti homeostazę. Labai dažnai žmonės turi maistinių medžiagų deficitą – valgo daug, bet maistas neturtingas medžiagomis arba jos nepasisavinamos. Tada kūnas pradeda badauti ląsteliniu lygmeniu ir viskas ima lėtėti“, – aiškina ji.
Pasak V. Macijauskienės, tokiais atvejais nukenčia visa sistema – nuo hormonų iki energijos lygio.
„Lėtėja skydliaukės veikla, prastėja geležies pasisavinimas, sutrinka deguonies paskirstymas, ir žmogus tiesiog negali būti geriausia savo versija – dirbti, kurti, gyventi pilnavertiškai. Todėl funkcinė medicina prasideda nuo pamatų – mineralų, miego, streso, balanso – o tik paskui ateina visa kita“, – sako ji.
Ji taip pat priduria, kad lėtinių uždegimų mažinimas dažnai tampa pirmuoju žingsniu geresnės savijautos link. Pasak specialistės, tai gali padėti pasiekti aiškesnį mąstymą, didesnį energijos lygį ir bendrą organizmo būklės pagerėjimą. Funkcinėje medicinoje, anot jos, itin svarbu taikyti uždegimą mažinančios mitybos principus.
Pirmas žingsnis
V. Macijauskienė sako, kad keičiant gyvenimo būdą svarbiausia suprasti, kad papildai be gyvenimo būdo peržiūros ir pokyčių yra tik trumpalaikis kelias į pagerėjusią savijautą.
„Jeigu žmogus pasiruošęs keisti gyvenimo būdą, labai svarbu pradėti nuo bazių. Vieniems tai gali būti daroma po truputį, žingsnis po žingsnio, bet dažniausiai pirmoji problema, su kuria susiduria žmonės, yra miego trūkumas ir miego sutrikimai“, – sako ji.
Pasak specialistės, prastas miegas dažnai susijęs su per dideliu simpatinės nervų sistemos aktyvumu.
„Žmonės negali paleisti minčių, vėlai žiūri į ekranus, melatoninas nesigamina tinkamai ir nėra atstatančio miego. O kai nėra atstatančio miego – nesvarbu, ar trūksta valandų, ar gylio – ryte kūnas jau reaguoja kitaip: kitaip veikia alkio ir sotumo hormonai, atsiranda stipresnis cukraus potraukis“, – aiškina ji.
Pasak specialistės Viktorijos, miego sutrikimus gali lemti ne tik nervų sistemos aktyvumas, bet ir organizmo biocheminiai procesai.
„Miego sutrikimai nebūtinai susiję tik su simpatinės nervų sistemos aktyvumu. Viena iš priežasčių gali būti žarnyno sveikata – jei žarnyno veikla sutrikusi, organizmas negamina pakankamo kiekio serotonino. Serotoninas yra melatonino pirmtakas, todėl jo trūkumas gali turėti įtakos miego kokybei.
Taip pat viena iš paslėptų miego sutrikimų priežasčių gali būti histamino netoleravimas. Dažnai manoma, kad histaminas pasireiškia tik odos problemomis ar paraudimu, tačiau iš tiesų histamino perteklius organizme neretai gali sukelti miego sutrikimų“, – aiškina ji.
Anot Viktorijos, būtent todėl diena dažnai prasideda kava ir saldumynais, o tai tik dar labiau išbalansuoja organizmą.
„Tada automatiškai norisi kavos, kažko saldaus, nes tai greitas energijos šaltinis. O nuo to prasideda nuotaikų šuoliai, stiprūs energijos svyravimai, ir galiausiai tampa labai sunku rinktis teisingą maistą ar tinkamą poilsį“, – sako ji.
Specialistė pabrėžia, kad kavos vartojimas taip pat gali turėti įtakos miego kokybei. Pasak jos, dalis žmonių net ankstyvo rytinio kavos puodelio negali išgerti, nes tai gali sutrikdyti jų miegą. Tuo metu kiti, nors jų yra mažiau, kavą gali vartoti net ir antroje dienos pusėje ir nejaučia jokio neigiamo poveikio. Specialistė pažymi, kad tai yra individualus organizmo atsakas, susijęs su kofeino toleravimu.
„Kartais žmogui reikia pradėti nuo to, kad suprastų, kodėl jis nemiega – ar tai stresas, ar ekranai, ar ritmo nebuvimas. Kitiems svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip jie valgo – ar bėgdami, ar automobilyje, ar kalbėdami su kitais, nes virškinimas reikalauja buvimo su savo kūnu“, – aiškina ji.
Pasak jos, tik būnant parasimpatinėje nervų sistemoje organizmas gali tinkamai virškinti ir pasisavinti maistines medžiagas.
„Kai valgai ramiai, lėčiau kramtai, aktyvuojasi seilių ir skrandžio rūgšties išsiskyrimas, virškinimas tampa efektyvesnis ir tu nebejauti sunkumo po valgio, o energijos pasikrovimą. Būtent taip gaminasi serotoninas, įvairūs vitaminai, neuromediatoriai, kurie reikalingi gerai savijautai ir motyvacijai“, – savo įžvalgomis dalijasi V. Macijauskienė.
Anot specialistės, daugelis žmonių šiandien praradę valgymo ritualus, nors kūnas labai mėgsta ritmą.
„Reikia grąžinti ritualus – skirti laiką pusryčiams, vakarienei, mažinti užkandžiavimą. Kūnas labai mėgsta ritmą, o tai jau vienas iš pagrindinių dalykų, nuo ko prasideda sveikata“, – pabrėžia ji.
Kalbėdama apie mitybą, Viktorija sako, kad svarbu mažinti uždegiminius produktus.
„Pirmas žingsnis – pašalinti perdirbtus produktus, bandeles, transriebalus, omega-6 riebalus iš įvairių aliejų. Iš aliejų geriausi yra alyvuogių ir avokadų, o visas kitas omega-6 šaltinius reikėtų riboti, nes jie skatina uždegiminius procesus“, – aiškina ji.
Pasak specialistės, kiekvieno žmogaus kelias yra individualus, tačiau svarbiausia – atkurti dialogą su savo kūnu.
„Svarbu ir dialogas su kūnu ir refleksija: kaip aš jaučiuosi pavalgęs, kaip jaučiuosi ryte. Ar galiu bent penkias minutes pastovėti prie lango ir gauti natūralios šviesos, kad susireguliuotų paros ritmas ir vakare melatoninas pradėtų gamintis tinkamai“, – sako ji.
V. Macijauskienė pabrėžia, kad be kasdienių įpročių svarbu ir reguliariai sekti organizmo rodiklius.
„Labai svarbu tikrinti vitaminų, geležies, skydliaukės rodiklius. Praktikoje matau, kad žmonės sako: „vitaminą D tikrinau prieš dvejus metus“, bet tai turi būti nuolatinis procesas. Reikia sekti savo rodiklius ir žinoti, kur yra deficitai“, – teigia ji.
Erdvė, sukurta realiam moters gyvenimui
V. Macijauskienė sako, kad jos sukurta platforma „Inner“ gimė iš realių kasdienio gyvenimo poreikių ir noro padėti moterims keisti įpročius be spaudimo.
„Tai yra nuostabi erdvė, kurioje kiekvieną mėnesį kuriamos naujos praktikos moterims. Aš pati turiu tris vaikus, dirbu, gyvenu intensyvų gyvenimą, todėl viską kuriu taip, kad būtų galima gyventi pilnai, bet maksimaliai efektyviai. Iš esmės aš kuriu tai, ko pati pasigendu – kaip atliepti realius kasdienius poreikius“, – sako ji.
Pasak specialistės, platformoje ypatingas dėmesys skiriamas mitybai, kad sveikas maistas nebūtų nei nuobodus, nei sudėtingas.
„Dažnai atrodo, kad sveikas maistas yra blankus ir neskanus, todėl aš noriu sulaužyti šitą mitą. Žiūriu į tai labai kūrybiškai – kuriu receptus, remiuosi tarptautinių natūropatų patirtimi, juos adaptuoju, jungiu skirtingas praktikas. Kiekvieną mėnesį platformoje atsiranda naujų receptų – priešuždegiminių, be pridėtinio cukraus, palaikančių hormonų balansą“, – pasakoja ji.
Anot V. Macijauskienės, receptai kuriami su aiškiu tikslu – ne tik skoniui, bet ir organizmo būklei.
„Aš pati kuriu desertus, kokteilius, patiekalus, kurių niekur kitur nepamatysi, nes žinau, kokius ingredientus reikia dėti ir kokį tikslą galima pasiekti“, – sako ji.
Specialistė pabrėžia, kad didelė platformos dalis skirta moterų hormoninei sistemai.
„Moterys dažnai pamiršta, kokia jautri yra hormonų sistema. Mes turime keturias ciklo fazes, ir kiekvieną savaitę jaučiamės skirtingai. Platformoje mokau, kaip keičiasi estrogeno ir progesterono santykis, kokios treniruotės ir kokie produktai yra palankiausi skirtingais ciklo etapais“, – aiškina ji.
Pasak jos, per intensyvios treniruotės neretai dar labiau išbalansuoja moters organizmą.
„Moterys nori būti geriausios formos, bet intensyvios treniruotės kelia kortizolį, didina stresą ir galiausiai gali griauti hormonų sistemą. Todėl platformoje yra trumpos, bet palaikančios treniruotės, kurios padeda nervų sistemai, skydliaukei ir bendrai savijautai“, – sako V. Macijauskienė.
Anot specialistės, platformoje daug dėmesio skiriama ir nervų sistemos reguliavimui.
„Yra kvėpavimo pratimai, moksliškai pagrįstos meditacijos iki dešimties minučių, kurios padeda pereiti iš simpatinės į parasimpatinę nervų sistemą. Matau atsiliepimus – moterys laukia ryto, kad galėtų įsijungti praktiką, kuri nuteikia visai dienai“, – dalijasi ji.
Ji pabrėžia, kad svarbi dalis – refleksija ir darbas su mintimis.
„Yra užrašų praktikos, kurios padeda paleisti mintis, sumažinti vidinę įtampą, mažinti uždegiminius procesus ir padeda ilgalaikei sveikatai“, – sako ji.
Viktorija teigia, kad platforma kuriama moterims, kurios neturi galimybių lankyti sporto klubų ar skirti daug laiko sau.
„Ji skirta toms, kurios augina vaikus, gyvena ribotomis sąlygomis, keliauja ar tiesiog neturi laiko. Aš noriu parodyti, kad palaikymas gali būti šalia – sukurtas su meile, rūpesčiu ir supratimu apie tikrą moters gyvenimą“, – sako ji.
Pasak specialistės, būtent todėl platforma nuolat plečiama ir papildoma naujomis idėjomis.
„Moterys yra skirtinguose etapuose, jų galimybės skirtingos, bet visoms reikia palaikymo. Aš šitoje platformoje gyvenu, ji man labai brangi, ir aš labai jaučiu tą meilę, kai apie tai kalbu“, – sako V. Macijauskienė.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
