„Nuo pastarojo albumo daug visko įvyko“, – sako Rūta MUR, savo patirtis pavertusi keturiolika kūrinių.
Kelias dainas jį nešiojosi savyje jau nuo 2019-ųjų, tik nerado joms vietos.
„Karantinų metu išgyvenau tragišką kūrybos stagnaciją. 2021-ųjų rudenį supratau, kad viskas – jau reikia griebti save ir išvažiavau penkioms dienoms į Palangos „Oldman’ą”, – pasakoja Rūta MUR.
Įsikūrusi gyvenamoje patalpoje virš restorano, ji sukūrė visą albumą. „Pagrindus jau daugmaž buvau pasiklojusi. Palangoje penkias paras non-stop dirbau, o tada, savo vadybininko Lauro Lučiūno paskatinta, nuėjau pas muzikos prodiuserį Jokūbą Tulabą, – prisimena atlikėja. – Lig šiol maniau, kad viską galiu pati ir tiksliai žinau, kaip mano muzika turi skambėti. Pas Jokūbą atėjau kaip ežiukas – su savo labai aiškiomis ribomis, neleidžianti kištis. Taip buvo pirmą, antrą dieną… Tačiau po truputį pradėjau jį įsileisti. Jokūbas buvo labai kantrus, švelnus ir pagarbus mano ir mano muzikos atžvilgiu.”
Rūta MUR neslepia: ji nėra atvira bet kokiems eksperimentams, net šiek tiek baugino, kad kitas žmogus gali išbarstyti tai, ką ji po smiltį sunešė į savo dainas Palangoje.
„Bet taip pat aš esu atvira pasiūlymams, kuriuos apsvarstysiu ir galbūt…, – nusišypso atlikėja. – Džiaugiuosi, kad mano ir Jokūbo skoniai sutapo. Ėmė burtis komanda, kokios neturėjau visus tuos 6 metus, kai kuriu muziką. Pagaliau jaučiuosi radusi savo žmones, kurie man padės eiti šiuo keliu toliau.”
O kelyje – daug įvairių emocinių stotelių. „Albumą net esu suskirsčiusi į tam tikras dalis: apatija, vienatvė, desperacija, viltis ir svajojimas. Asmeniniame gyvenime pastaruosius trejus metus vyko visiškas „rollercoaster‘is“, – kalba Rūta MUR. – Albumą pavadinau „Prime Time“: neseniai man sukako 30 metų ir jaučiu, kad tik dabar mano gyvenimas prasidėjo. Jau praėjusią vasarą pajutau, kad gyvenu taip, kaip noriu. Viliuosi, kad atėjo metas patirti savąjį „prime time” – geriausią laiką – visose gyvenimo srityse, nes nuo 20 iki 30 metų teko įveikti daug sunkių epizodų, įskaitant sudėtingas savęs paieškas, visų kompleksų perlipimą, kažkokį perdėtą drovumą, susikaustymą. Dabar mano širdis atsivėrė. Galbūt išties gyvenu geriausią savo laiką?“ – svarsto Rūta MUR.
Albumo viršelyje ji, vilkinti baltus drabužius, sėdi ant balto žirgo. „Mąstau: dažniausiai žmonės laukia riterio ant balto žirgo, bet aš jaučiuosi taip, lyg ir būčiau tas riteris ant balto žirgo, tik nematau, pas ką joti“, – sako atlikėja.
