Pirmoje „Namas“ laidoje moterys įsikūrė name, pasakojo savo gyvenimo istorijas ir bandė pažinti viena kitą. Antroje laidoje, vedėjos Gerdos Žemaitės skatinamos ir drąsinamos, jos dar plačiau atvėrė savo širdis ir didžiausius skaudulius. Jų pasakojimai – pribloškiantys.
Atvira kalbėjo ir pasakojosi visos namo gyventojos, išskyrus Iloną. Ji į užduodamus klausimus atsakydavo tik mįslinga šypsena ir juoku. „Namo“ dalyvės apibūdino Iloną kaip tyliausią ir uždariausią iš jų visų. Tačiau įžvalgesnės suprato, kad jos nenoras kalbėti slepia itin skaudžią patirtį.
Nuo pat pirmųjų Ilonos gyvenimo dienų ją lydėjo skurdas. Trūko ne tik skanesnio kąsnelio ar gražesnio drabužėlio, bet labiausiai ji stokojo meilės. Moterį nuo mažumės lydėjo tik riksmai, barniai ir kumščiai.
„Aš mačiau gyvenimą tiktai juodą. Kai buvau antroje klasėje motina liepė pačiai užsidirbti duoną. Ėjau karvių melžti už pavalgymą. Va taip ir užaugau. Mama nemylėjo nei manęs, nei brolio, tik tėtis, kuris yra jau po žemėm“, – apie savo vaikystę kalbėjo Ilona.
Paprašyta įvardinta, kokia didžiausia problema yra jos gyvenime, ji nedvejodama atsakė – „motina“.
Klausantis Ilonos pasakojimo moterys sunkiai tvardė ašaras. Sunku suvokti, kad tikra motina gali šitaip nemylėti savo vaikų.
Tačiau tėvų nemeilė puikiai pažįstama kitai projekto dalyvei – Editai. Ją, vos pagimdžiusi, motina paliko. Laimei mergytę įsivaikino šeima, kuri apgaubė ją rūpesčiu ir meile. Tačiau nuoskauda liko ir visą gyvenimą moteris bando nusikratyti girtuoklių vaiko etiketės. „Alkoholikų genai“ – tai, ką Edita girdėjo itin dažnai ir kas ją žeidžia iki sielos gelmių.
Būdama keturiolikos metų Edita sužinojo, kad ją auginę įtėviai nėra jos tikrieji tėvai. Tai buvo didelis smūgis paauglei. Vis tik, vėliau įvykęs susitikimas su biologine motina nesukėlė jai jokių emocijų. Tai buvo tiesiog svetimas, nepažįstamas žmogus.
Dar vienas likimo smūgis Editai – sunki liga, kuri privertė stabtelėti ir apmastyti, kas svarbiausia gyvenime. Dabar moteris dėkoja savo įtėviams, kad nepabūgo alkoholikų genų ir ją užaugino.
Kad ir koks skausmingas atvirumas būtų – jis visuomet suartina. Edita išliejusi širdį Gražinai, itin susidraugavo su ja. Jos tapo geriausiomis draugėmis.
Atvirai ir nuoširdžiai pasipasakojusios, pažvelgusios į save, išliejusios daug ašarų, moterys suprato, kad yra ne vienos su savo nelaimėmis. Ir įvyko mažas stebuklas – užgimė pasitikėjimas viena kita ir žinojimas, kad dėl savo praeities, kokia ji bebūtų, čia, name, nebūsi smerkiama ir įžeidinėjama. Supratimas, palaikymas, meilė – tai, ko taip trūko visoms šioms moteris, tai , ko jos ieškojo visą savo gyvenimą. Ir tai jos rado čia. Kai atveri širdį ir sulauki supratimo – palengvėja. Atsikračiusi purvo, siela ima sveikti. Nors ir labai skausmingi ir ar nedrąsūs, bet vis tik, tai pirmieji žingsniai į kitokį gyvenimą.
„Namas“ – šiandien 19.30 val. tik per TV3!
