Tinklalaidėje „Pokalbiai apie pinigus“, kurią veda PROFITUS rinkodaros vadovė, finansinės edukacijos entuziastė ir lektorė Miglė Juškevičiūtė, M. Kuzminskas pastebėjo, kad daugelio profesijų atstovų finansinė padėtis gerėja kartu su amžiumi ir sukaupta patirtimi. Tuo metu sporte dažnai nutinka priešingai – didžiausi atlyginimai pasiekiami karjeros pradžioje ar jos pike, o vėliau pajamos mažėja.
„Yra šioks toks paradoksas. Dauguma žmonių, kurie dirba savo darbą, visko siekia palaipsniui. Jeigu esi medikas ar advokatas, kyla tavo amžius, kyla tavo lygis, kyla atlyginimas – viskas atrodo harmoningai. Sporto pasaulyje dažnai viskas yra atvirkščiai. Kai esi jaunas, jeigu tau pasiseka, uždirbi didelius pinigus. O kai kyla tavo sąmoningumas ir amžius, atlyginimas krenta. Dažnai šie dalykai prasilenkia.
Ne visiems pavyksta su tuo sėkmingai susidoroti. Tai priklauso ir nuo šeimos, ir nuo paties noro domėtis finansais, nes pinigai labai greitai išeina. Krepšininko karjera aukštesniu lygiu dažniausiai trunka iki 35-erių. Jeigu per tą laiką nepavyko susikurti kapitalo ir tvirto pagrindo po kojomis, vėliau į darbo rinką ateini tarsi visiškas nulis – neturi darbo patirties. Duok Dieve, jeigu turi išsilavinimą, bet ne visiems pavyksta jį įgyti“, – laidoje kalbėjo M. Kuzminskas.
Pirmoji investicija į verslą baigėsi liūdnai
Paklaustas, kaip atskirti tikrą verslo ar investavimo galimybę nuo pasiūlymo, kuriuo siekiama pasinaudoti, krepšininkas neslėpė, kad atsakymą dažniausiai tenka atrasti per asmeninę patirtį. Mindaugas atskleidė, kad pirmosios jo investicijos baigėsi liūdnai.
„Pirmosios mano investicijos ir buvo tokios, kai kažkas iš šalia esančių žmonių pasiūlo idėją, o skaičiukai atrodo labai gražiai. Su vienu verslu taip ir nutiko – pasiūlė investuoti, o tuo metu man tai buvo labai dideli pinigai. Įdėjau 15 tūkst. eurų, kai dar buvo litai – maždaug 50 tūkst. litų. Per tris mėnesius viskas labai greitai sudegė.
Mane užkabino tai, kad pasiūlymą pateikė žmogus iš gana artimos aplinkos, kuris atrodė esantis sėkmingas verslininkas. Taigi tuo metu pasitikėjau ir investavau“, – prisiminė krepšininkas.
Dar viena finansinė pamoka M. Kuzminską pasiekė gerokai anksčiau – dar paauglystėje. Kaip pasakojo jis, tuomet močiutė pardavė mišką ir dalį gautų pinigų padalijo šeimos nariams. Mindaugui atiteko suma, kurią jis nusprendė investuoti.
„Dar buvau nepilnametis, kai močiutė pardavė mišką ir visiems anūkams padalijo tam tikras sumas. Aš gavau 5 tūkst. litų. Su tėčiu nuėjome į vieną banką, atidarėme man investicinę vertybinių popierių sąskaitą ir nusipirkau „BRIC“ fondą. Tuo metu man tai atrodė labai gera idėja. Tada atėjo 2008 metų krizė. Pamenu, kad iš tų 5 tūkst. litų liko gal 1700 ar kažkas panašaus“, – pasakojo jis.
Vis dėlto sprendimas pirmuosius gautus pinigus investuoti, o ne išleisti pramogoms, nebuvo atsitiktinis. M. Kuzminskas mano, kad didelę įtaką tam padarė šeimos aplinka ir tėčio požiūris į pinigus.
„Čia turbūt komplimentai turėtų būti skirti tėčiui. Jis buvo gana verslus žmogus. Gyvenome tokioje šeimoje, kurioje niekada nieko netrūko, bet tikrai nebuvome tie, kurie galėdavo skraidyti atostogauti. Dažniausiai važiuodavome prie jūros, gyvendavome pas giminaičius. Į restoranus eidavome nebent per gimtadienius.
Tėtis man visada duodavo galimybę užsidirbti. Pavyzdžiui, važiuodavome grybauti, nors vaikui tikrai nesinori keltis 6.30 val. ryto ir eiti rinkti grybų. Tuo metu jis man mokėdavo po keturis centus už grybą. Pamenu, jau visi buvo sulipę į mašiną, o aš buvau suskaičiavęs, kad turiu 99 grybus ir uždirbau 3 litus 96 centus. Vis dar ieškojau vieno gero grybo, kad būtų apvali suma. Klausiu tėčio: „Gal dar šungrybis tiks?“ Jis atsakė: „Tiks, greičiau važiuojam“, – juokėsi krepšininkas.
Prakalbo apie šeimą ir sūnų
Panašius principus M. Kuzminskas stengiasi perduoti ir savo penkiamečiui sūnui. Laidos svečias atskleidė, kad pirmąja finansinio ugdymo pamoka berniukui tapo depozitinių butelių rinkimas ir jų pridavimas.
„Dabar pradėjome nuo depozitinių butelių kolekcionavimo ir jų pridavimo. Kol kas jam tai teikia labai didelį malonumą. Jis dar ne itin supranta pinigų vertę. Pavyzdžiui, susirinkome butelius, nuvažiavome, pridavėme, o jis gavo tris eurus – dvi eurų monetas ir vieną kitą monetą. Tada sako: „Noriu sausainio.“ Sakau: „Gerai, nusipirk už savo pinigėlius.“ Jis nusipirko ir gavo grąžą centais – po dešimt, po penkis. Jam tas monetų kiekis atrodė daug didesnis už jų vertę.
Dabar jau matau, kad per maždaug pusmetį jis šiek tiek daugiau suprato. Praėjusį kartą, kai pridavėme butelius, jis paprašė čiulpinuko. Pasakiau, kad galime nusipirkti už jo pinigus, o jis atsakė: „Ne, tėti, tu nupirk, aš įdėsiu į taupyklę.“ Tai jau truputėlį pagauna. Man buvo labai malonu tai išgirsti. Nežinau, kiek pavyks jam šiuos dalykus įskiepyti, bet manau, kad viskas ir prasideda nuo mažų dienų“, – įsitikinęs M. Kuzminskas.
Krepšininkas pripažįsta, kad galimybė savo vaikams suteikti daugiau, nei patys turėjo vaikystėje, yra džiugi, tačiau kartu reikalauja ir sąmoningų sprendimų. Pasak jo, net jei šeima gali sau leisti nupirkti vaikui norimą daiktą, ne visada verta tai daryti.
„Dabar esame laimingi, kad savo vaikams galime duoti turbūt viską, ko jie nori, ir suteikti tokią vaikystę, kokios patys neturėjome, bent jau iš finansinės pusės. Tačiau kartu tai gana sudėtinga. Net ir galėdamas negali suteikti vaikui visko, ko jis nori tuo konkrečiu momentu.
Kartais viduje kyla keistas pojūtis, kai vaikas tavęs kažko prašo, o tu tikrai gali tai nupirkti, bet sąmoningai neperki vien tam, kad jis suprastų – ne viskas taip lengvai ateina“, – atviravo jis.
Kaip pastebėjo laidos vedėja, profesionalaus krepšininko karjera dažnai reikalauja, kad prie sportininko gyvenimo derintųsi ir jo šeima. Tiesa, M. Kuzminskas pabrėžė, kad kartais ir patys krepšininkai turi derintis prie šeimos.
„Tikrai ne kartą teko atsisakyti pasiūlymų, ypač gimus vaikui. Ir ačiū Dievui, kad turėjau pakankamai sėkmingą karjerą ir galėjau sau leisti tokius pasirinkimus. Jeigu finansinė padėtis būtų buvusi kitokia, galbūt būčiau priėmęs pasiūlymą.
Pavyzdžiui, turėjau dvigubai didesnį pasiūlymą iš Vidurio Azijos šalies, kur galbūt saugumas jau nebebūtų toks geras ir šeimai nebūtų taip patogu. Vis dėlto jo atsisakiau, nes Atėnuose, kur tuo metu žaidžiau, šeimai buvo daug geriau. Tačiau tokį sprendimą galėjau priimti tik todėl, kad turėjau tam finansines galimybes. Nežinau, kaip būčiau pasielgęs, jeigu situacija būtų buvusi visiškai kitokia“, – sakė krepšininkas.
O ar M. Kuzminskas jau žino, kuo norėtųsi užsiimti baigęs profesionalaus krepšininko karjerą?
„Visų pirma noriu būti veiklus ir likti prie krepšinio. Tikrai nenoriu būti treneriu. Mane domina agento arba skauto darbas, kai reikia stebėti jaunus žaidėjus, daug bendrauti, nes man tai patinka. Norėčiau, kad grafikas būtų laisvas. Jeigu pavyktų tapti agentu, nenorėčiau turėti labai daug žaidėjų. Pirmiausia tam, kad galėčiau jiems skirti pakankamai dėmesio, o antra – kad ir pats turėčiau laiko sau.
Per savo karjerą pastebėjau, kad kai esi pike, parašęs agentui gauni atsakymą per dešimt sekundžių. Kai karjera eina į pabaigą, kontraktai mažėja, pas jį atsiranda svarbesnių žaidėjų ir jau gali būti, kad atsakymo tą dieną nesulauksi. Tada tenka dar kartą priminti apie save.
Tai normalu, bet pats nenorėčiau taip dirbti. Geriau turėti mažiau žaidėjų, galbūt uždirbti mažiau pinigų, bet turėti daugiau laisvės ir galėti skirti jiems daugiau dėmesio. Kol kas toks mano planas, bet nežinau, ar būtent tokiu keliu pasuksiu“, – svarstė M. Kuzminskas.
Visą laidą galite žiūrėti čia:
