Agnė atvirai papasakojo apie tai laidoje „Pasikalbėkim“ su Renata Šakalyte-Jakovleva. Tai – pirmas jos atviras interviu prieš kameras ne tik apie santykius su politiku, bet ir apie stereotipus, sunkumus IT srityje, bei pastangas prisitaikyti prie visuomenės dėmesio.
„Aš nebuvau viešas asmuo, mano veiklos susijusios su informacinėmis technologijomis. Aš visą savo laiką leidau tokioje aplinkoje, kur žiniasklaidai nebuvo įdomu, sėdėjau prie kompiuterio, kartais pajuokauju, kad Matas mane ištraukė iš serverinės ir pristatė visuomenei. Tas užgriuvęs dėmesys man buvo labai neįprasta“, – atviravo A. Turskienė.
Iš technologijų pasaulio – į eterio sūkurį
Agnė pripažįsta, kad išėjimas į viešumą nebuvo lengvas. Tarsi reikėjo per vieną naktį tapti ne tik profesionalia IT specialiste, bet ir žinomu žmogumi, gebančiu atlaikyti spaudimą:
„Prie to prisitaikyti nėra lengva, kai viskas taip greitai vyksta. Bet aš vadovaujuosi principu gyvenime, kad išlieka tik tie, kurie geba prisitaikyti. Supratau, kad turiu eiti ir kalbėti, duoti interviu, nors kartais girdžiu net smerkiančius pasisakymus – kodėl ji čia tiek kalba?
Aš net keletą grasinančių žinučių gavau, kur buvo rašoma: „dink iš eterio, nes kiek tavęs ir Mato čia gali būti?“ Tik žinot, pasakysiu atvirai, tai mane dar labiau užmotyvavo ir į laidas eiti, ir interviu duoti.“
Agnė laidos metu pasakojo, kad jos ir Mato pažintis užsimezgė ne per atsitiktinumą ar draugų ratą, o per darbą – bendri projektai, renginiai ir diskusijos apie dirbtinį intelektą pamažu suvedė jų kelius.
Matas, pasak jos, į šias temas žvelgia daugiau iš profesinės, politinės pusės – jam rūpi technologijų vaidmuo valstybės saugumo ir kibernetinio stabilumo srityse. Tuo tarpu Agnė į viską žvelgia iš technologinės, inžinerinės perspektyvos – ji ta, kuri gilinasi į sistemų veikimą, programinį pagrindą, techninius iššūkius.
Nors abu kalbėjo apie tuos pačius dalykus, jų požiūriai ne visada sutapdavo – ypač kalbant apie dirbtinio intelekto įtaką ateičiai. Agnė prisipažįsta visada buvusi optimistė – tikėjusi, kad šios technologijos atneš daugiau gėrio nei žalos. Matas atvirkščiai – skeptiškesnis, dažnai primindavęs apie galimas rizikas ir socialines pasekmes.
Laikui bėgant, kai dirbtinis intelektas ėmė vis stipriau keisti darbo rinką, įpročius ir net kasdienybę, Agnė ėmė svarstyti, kad galbūt būtent skeptiškas Mato požiūris buvo arčiau realybės. Ir vis dėlto – ji džiaugiasi, kad jų pažintį nulėmė ne paviršutiniški dalykai, o intelektualus ryšys: bendros temos, idėjų mainai ir noras suprasti tai, kas neišvengiamai keičia pasaulį.
Santykiai ir šeimos pažintis – ne išimtis nuo stereotipų
Agnė atvirai kalbėjo apie pažintį su Matu, tačiau dar nuoširdžiau – apie pirmąjį susitikimą su jo mama, Seimo nare Aušra Maldeikiene. Iš pradžių žinojo ne Matą, o būtent ją.
„Aš tikrai žinojau Aušrą. Ir aš buvau skaičiusi jos knygas. Ta Mato pavardė taip suskambėjo ir aš galvoju – ar gali būti, kad čia kažkas bendro? Ir kai mes pradėjome pirmuosius mūsų dialogus, supratau, kad taip – čia yra. To tokio atvirumo ir aukšto intelekto žmonių kaip Aušra nedaug, tai persiduoda iš kartos į kartą. Supratau iš karto“, – teigė Agnė.
Ir nors viešumoje Aušra gali atrodyti griežta, Agnę nuramino Matas:
„Matas mane nuramino, kad Aušra gyvenime yra kitoks žmogus, nei viešojoje erdvėje – šeimoje ji šiltas ir palaikantis žmogus. Pripažinsiu, kad pirmojo susitikimo metu gavau keletą klausimų apie ekonominį savo suvokimo lygį, bet kaip bebūtų – atlaikiau pirmus etapus ir mes gerai sutariam.“
Viešumas atsineša ne tik palaikymą, bet ir kritiką. Po raudonojo kilimo pasirodymo internete pradėjo plisti komentarai apie išvaizdą, vertinimai pagal stereotipus.
„Staiga kažkam parūpo, ką tu veiki gyvenime – ar tu tik graži? Kad jam per geras kąsnelis, kažkokie lygiai, vertinimai, kokia moteris šalia Mato turėtų būti, arba koks vyras šalia tavęs turėtų būti. Tokie žemiau plintuso komentarai“, – pastebėjo Renata.
Agnė atsakė į visą tai viešu įrašu:
„Tai buvo mano emocinis susikaupimas ir išsiveržimas per tą tekstą. Sudėliojau taškus ant „i“ ir aiškiai pasakiau, kad man niekas nenurodinės, kokį aš vyrą turiu pasirinkti.
Ir kad tie stereotipai, kurie yra formuojami mūsų vaikams, jaunoms mergaitėms – kad prie jos turi būti būtinai turtingas, sėkmingas vyras – rinktis žmogų reikia pagal vidinius dalykus. Ir tai ilgalaikėje perspektyvoje – aš manau, kad tai svarbu jaunimui girdėti.“
Stereotipas: „Graži – vadinasi negali būti protinga“
Kalbėdama apie stereotipus, kurie dažnai lydi moteris, Agnė nevengia aštresnių temų. Ji dažnai susiduria su nuomone, kad patrauklios, išvaizdą prižiūrinčios moterys negali būti rimtai vertinamos – ypač technologijų pasaulyje, kur vis dar gilūs lyčių stereotipai. Vis dėlto ji pabrėžia, kad problema slypi ne tik išvaizdoje, o plačiau – visuomenės požiūryje į moteris apskritai.
„Labai dažnai su tuo susiduriu, bet tai dažnai, manau, nėra tiesiogiai susiję su mano išvaizda, bet susiję su tuo, kad aš esu moteris“, – atvirauja Agnė.
Jos nuomone, visuomenėje vis dar gajus įsitikinimas, kad jei moteris atrodo gerai, tai jos intelektas ar kompetencijos – kažkur antrame plane. Ji neslepia, kad šis stereotipas ypač ryškus tarp jaunesnių moterų, kurios anksti susiduria su dideliu dėmesiu.
Agnė pastebi pavojingą tendenciją – kai jaunos merginos, sulaukusios daug dėmesio nuo pat paauglystės, renkasi, kaip su tuo elgtis.
„Ir tai yra klausimas – kaip jos susitvarko su tuo dėmesiu. Dažniausiai atsitinka, kad jos pasuka lengvesniu keliu, nes atrodo kaip lengvas kelias prasimušti į gyvenimą“, – sako ji.
Dalis tokių moterų nusprendžia naudotis tuo, ką turi išvaizdos prasme – tikėdamosi, kad pakaks sutikti pasiturintį partnerį, kuris padengs visas gyvenimo sąskaitas.
Tačiau tokia strategija, pasak Agnės, dažnai veda į aklavietę. „Jos nusprendžia, kad jei gali turėti pasiturintį vyrą, kuris viską nupirks – tada joms nereikia išsilavinimo. Ir tada taip prasideda... Ir galiausiai jos atsiduria ties ta riba, kai tu – kaip gražus objektas – tampi nebereikalingas.“
Būtent tada, kai baigiasi grožio kapitalas, o kito pagrindo po kojomis nėra, atsiveria realios, skaudžios pasekmės: vienišumas, nesaugumas, netektys, galimybės, kurios buvo praleistos.
Naujo kelio pradžia – nelengva
Agnė neslepia: dabar jos gyvenime – sunkus etapas. Ji pardavė savo verslą ir visa galva nėrė į IT pasaulį. Bet kelias, nors ir pasirinktas iš idėjos, pasirodė ne toks rožėmis klotas, kaip kartais piešiamas.
Agnės gyvenimo kelias, nors ir atrodo įspūdingas, nebuvo nusėtas vien pergalėmis ar palengvinimais. Atvirkščiai – kiekvienas jos žingsnis buvo pagrįstas sunkiu darbu, nuoseklumu ir neišblėstančia vidine motyvacija. Verslininkystė jai nebuvo laikina avantiūra ar atsitiktinis pasirinkimas – tai buvo ilgametė, kryptinga veikla, pradėta dar vos sulaukus pilnametystės.
Agnės gyvenimo kelias, nors ir atrodo įspūdingas, nebuvo nusėtas vien pergalėmis ar palengvinimais. Atvirkščiai – kiekvienas jos žingsnis buvo pagrįstas sunkiu darbu, nuoseklumu ir neišblėstančia vidine motyvacija. Verslininkystė jai nebuvo laikina avantiūra ar atsitiktinis pasirinkimas – tai buvo ilgametė, kryptinga veikla, pradėta dar vos sulaukus pilnametystės.
Agnės gyvenimo kelias, nors ir atrodo įspūdingas, nebuvo nusėtas vien pergalėmis ar palengvinimais. Atvirkščiai – kiekvienas jos žingsnis buvo pagrįstas sunkiu darbu, nuoseklumu ir neišblėstančia vidine motyvacija. Verslininkystė jai nebuvo laikina avantiūra ar atsitiktinis pasirinkimas – tai buvo ilgametė, kryptinga veikla, pradėta dar vos sulaukus pilnametystės.
„Aš verslą savo pardaviau prieš du metus, nes nuo 17 aš savo verslą turėjau. Aš su švietimu užsiėmiau – suaugusiųjų švietimu – ir čia buvo daugiau nei 10 metų“, – pasakoja ji.
Tai buvo pagrindinė jos profesinė kryptis, į kurią ji investavo viską: laiką, energiją, žinias. Paraleliai studijavusi, ji ne tik augo kaip verslininkė, bet ir nuolat ieškojo naujų galimybių augti – ypač technologijų srityje.
Galiausiai atėjo momentas, kai ji pajuto, kad turi eiti nauju keliu. „Po daug metų investavimo į save aš nusprendžiau, kad viskas – dabar parduodu tą verslą ir visiškai nersiu stačia galva į tą sritį, kuri visiems atrodo perspektyvi“, – prisimena ji sprendimą visiškai persiorientuoti į IT sritį.
Tai buvo sąmoningas ir drąsus žingsnis – ne iš bejėgystės, bet iš troškimo kurti save iš naujo. Tačiau romantizuotas visuomenės požiūris į IT karjerą netrukus susidūrė su realybe.
„Aišku, susidūriau su kai kuriais aspektais, kur man realybė pasirodė kitokia nei buvo visuomenėj formuojama“, – atvirai pripažįsta Agnė.
Savo kailiu patyrusi, kaip sunku yra patekti į visiškai naują industriją, ji kalba apie tą tylų, nematomą etapą, kurio dažnai nemato socialinių tinklų sekėjai: ilgus mėnesius nežinomybės, atmetimų, neatsakytų laiškų ir vidinių abejonių:
„Esmė ta, kad aš daugiau nei pusę metų ieškojau darbo. Ir labai nesėkmingai.“
Agnė nesistengia puošti ar slėpti tikrovės. Priešingai – jos tikslas yra parodyti, jog net ir itin motyvuotas, kvalifikuotas žmogus gali susidurti su sunkumais.
„Norėčiau kalbėti, kokia esu sėkminga moteris ir kaip man viskas sekasi. Bet turbūt savęs neapkęsčiau, jei kurčiau tobulą gyvenimo „influencerių“ stereotipą, kad visas gyvenimas lengvai einasi.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
