Renginio metu naujienų portalui lrytas.lt M. Petruškevičius patvirtino, kad kartu su juo pasirodė mylimasis prancūzas. Jis teigė, kad į renginį atvykti neplanavo, tačiau sutapus datoms jiedu apdovanojimuose pasirodė.
Po žinia apie Manto Petruškevičiaus mylimąjį – aibė komentarų
Visai netrukus po teksto apie M. Petruškevičiaus ir jo mylimojo pasirodymą M.A.M.A. apdovanojimuose išpublikavimo, pasipylė gausybė lietuvių komentarų. Nemaža jų dalis buvo persmelkti kritikos, rodantys, kad tautiečiai nesupranta dviejų vyrų meilės.
„Na, ir kam čia tos reklamos? Na, sėdėkit tyliai ir birbinkitės abu“, – buvo rašoma viename iš komentarų.
„Šitie renginiai – pasityčiojimas iš natūralios šeimos“, – buvo piktinamasi kitame komentare.
„Kur pasaulis ritasi?“ – retoriškai klausiama trečiame.
„Ir būtinai reikia visiems žinoti?“ – buvo stebimasi ketvirtame.
Kodėl Mantas Petruškevičius sulaukė neigiamų reakcijų?
Siekiant išsiaiškinti, kur slypi homofobinių apraiškų šaknys, naujienų portalas tv3.lt susisiekė su psichologu, psichoterapeutu, portalo psichika.eu įkūrėju Edvardu Šidlausku.
Specialistas paaiškino, kodėl lietuviai taip jautriai reaguoja į tos pačios lyties porų santykius bei atskleidė, ką tai rodo apie mus pačius.
„Mano psichologinė interpretacija būtų tokia, kad visa ši tema sukasi apie konkurenciją. Visuomenės grupės sukasi apie valdžios ir statuso resursus, o homoseksualų bendruomenė pretenduoja į lygybę.
Nors, iš principo, atrodytų, kad tai demokratiškai ir teoriškai pagrįsta idėja, bet praktiškai gyvenime pranašesnė skaičiumi grupė ignoruoja, nemėgsta, pyksta ant mažesnių grupių.
Didesnės grupės neretai į mažesnes žiūri kaip į mažus naminius šunelius, kurie daug loja, bet įkąsti negali. Ne visi, bet radikalesni homofobai reaguoja aštriai, manau, dėl to, kad yra, jų nuomone, nepagrįstai reikalaujama lygybės, nors nėra susitarta dėl kažkokių esminių momentų“, – įžvalgomis dalijosi psichologas.
E. Šidlauskas taip pat atkreipė dėmesį į dar vieną niuansą – lietuvių kultūros lygį. Anot jo, šiuo metu jis yra žemumose, tad nieko nuostabaus, jog tautiečiai gali nemokėti parodyti pagarbos artimajam, vietai, kurioje gyvenama, ar kitai nuomonei.
Anot jo, lietuviai pasižymi itin silpnu pakantumu kitiems, tad leidžia sau be užuolankų, net agresyviai reaguoti į tai, kas jiems nepatinka.
„Jeigu atkreiptumėte dėmesį, tai tradicinė frazė, nukreipta prieš LGBT judėjimą, yra „ko jūs lendate, išsišokate? Tyliai būkite, niekas jūsų neužkabins.“ Tai visada yra nurodinėjimas, rodantis, kad yra tam tikra hierarchinė pozicija“, – paaiškino jis.
Komentarai apie kitus parodo mūsų pačių veidus
Vėliau pokalbio metu E. Šidlauskas perėjo prie gilinimosi į problemą iš kitos pusės – žvelgiant ne iš grupės, o iš individo perspektyvos.
Jis pasakojo, kad kiekvienas, kuris renkasi pakomentuoti, išreikšti savo aršią kritiką, „apdrėbti purvais“ kitą, neretai susiduria su asmenine stipria vidine cenzūra.
„Aštrus vidinis kritikas gali viduje virsti tikru pragaru žmogui, o taip pat atsispindėti ir išoriškai. Žmogus kritikuoja iš tiesų ne gėjus, politikus ar dar ką, bet jis turi problemų viduje dėl savojo kritiko.
Žmogus nelaimingas, išlieja savo liūdesį, geriau pasijunta, kai žemina kitus. Jis gauna dopamino, jaučiasi geresnis už kitus, tai šiek tiek atgniaužia vidinio kritiko gniaužtus“, – reiškinį aiškino specialistas.
E. Šidlauskas tikino, kad nors toks problemos sprendimas žmogui gali atrodyti teisingas, patikimas, vis tik iš tiesų jis naudos neduoda nei jam, nei kitiems. Psichologas pokalbio metu pasidalijo savo palinkėjimu su šiais žmonėmis:
„Čia nebrandus problemos sprendimas, nes juk viso svieto nesulyginsi, kur kas lengviau yra susitaikyti su savimi. Palinkėčiau to kiekvienam, nes tai vertingas dalykas, asmenybės augimo pradžia.“
Dialogas – išeitis siekiant geriau suprasti vieniems kitus
Pasiteiravus E. Šidlausko, kokios priemonės galėtų padėti geriau žmones supažindinti su šia tema, jis teigė, kad tai – tarpusavio pokalbis.
Anot jo, kadangi problema kyla iš konkuravimo dėl galios pozicijos, vertėtų ne parodyti, kad viena ar kita pusė yra teisi, o prisiminti klasikinės psichologijos siūlomą modelį.
„Klasikinė psichologija siūlo konflikto sprendimą, kuris ateina per interesų derinimą. Aš klausčiau tos puolančios grupės, kokie jų interesai, ko jie nori.
Dažnas homofobiškai nusiteikusių asmenų argumentas yra tas, kad jie nenorėtų, kad tokia pora augintų vaikus, nes tai galimai pavojinga jų raidai.
Čia yra daug vietos diskusijai, tad galima gilintis. Galbūt jei vyrai augintų berniukus, tai labiau gąsdintų žmones, bet jei augins mergaites, baimė bus mažesnė. Galima gilintis į tuos momentus, kurie gąsdina“, – nurodė pašnekovas.
Jis taip pat priminė žodžio „homofobas“ sandarą. Anot jo, šiame žodyje yra užkoduotas žodis „fobija“, reiškiantis baimę.
„Fobija yra baimė, tad agresija kyla iš baimės. Reikia kalbėti apie tai, įrodyti, kad nebus to, apie ką jie galvoja. Visa tai reikėtų daryti per dialogą, o ne atkakliai žeriant faktus, mėginant įtikinti, kad žmonės nėra teisūs. Jie jausis tik dar labiau pažeidžiami ir puls“, – paaiškino jis.
Nuaidėjo jubiliejiniai M.A.M.A. apdovanojimai
Šiemet M.A.M.A. apdovanojimuose netrūko ir naujovių – pristatytos net dvi naujos nominacijos: „Metų metalo muzikos grupė“ ir „Metų džiazas“.
Kaip pasakojo asociacijos pirmininkas, ši mintis buvo brandinama jau seniai.
„Ta mintis jau seniai brendo, daug metų vyko kalbos, kad jau reikėtų. Labai džiaugiuosi, kad tai pavyko padaryti“, – kalbėdamas apie džiazo nominaciją dalijosi M. Tyla.
Kalbėdamas apie metalo muzikos grupės nominacijos atsiradimą, M. Tyla teigė, kad įkvėpimas kilo iš šios pakraipos muzikantų kūrinių kokybės.
„Buvo pastebėta labai daug kokybiškų grupių, kurios užkariauja ne tik Lietuvos gerbėjus, bet ir važiuoja pasirodyti į kitas šalis. Pasirašomi kontraktai su sunkiosios muzikos atstovais – tai labai paskatino parodyti šį žanrą ir Lietuvoje“, – sakė M. Tyla.
Viskas ir dar daugiau: Muzikos apdovanojimai M.A.M.A. | tv3.lt
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
