Pokalbio metu M. Kalnietis atvirai papasakojo apie nepertraukiamą perėjimą prie naujos veiklos, Lietuvos futbolo kultūrą, vadovavimo ypatumus, tarptautinę patirtį bei iššūkius ugdant jaunąją kartą
Perėjimas iš krepšinio į futbolą – be jokios pertraukos
Daugeliui sporto gerbėjų netikėta buvo tai, kad M. Kalnietis naujų pareigų imtis nusprendė iškart po krepšinio karjeros pabaigos. Kalbėdamas apie sprendimą nesidaryti poilsio pertraukos, M. Kalnietis pabrėžė norą kuo greičiau nusimesti traumų naštą ir pasinerti į naujus iššūkius.
Kalbėdamas apie komandos valdymo specifiką, jis pažymėjo, kad krepšinio ir futbolo organizacijų valdymas turi itin daug bendro.
„Paatostogauti gali ir dirbdamas. Paskutiniai sezonai, kadangi žaidžiau su trauma, buvo labai sunkūs psichologiškai... Norėjosi tik kuo greičiau nusimesti nuo galvos tą naštą, o nauja veikla greitai įtraukia, tad tiesiog nėra kada ilsėtis ar apie tai galvoti.
Jei būčiau sumanęs tapti futbolo treneriu, tai būtų buvęs šokiruojantis sprendimas. Tačiau kalbant apie komandinį sportą – bent 90 proc. ar net daugiau komandos valdymo principų yra labai panašūs“, – kalbėjo M. Kalnietis.
Be to, M. Kalnietis atskleidė, kad sprendimui įtakos turėjo ir noras likti gimtajame Kaune. Trenerio profesija pareikalautų nuolatinio kraustymosi iš vienos šalies į kitą, o klubo prezidento pareigos leidžia stabiliai gyventi namuose.
Lietuvos futbolo renesansas, rinkodara ir socialiniai tinklai
Atsakydamas į klausimą apie pastebimą futbolo populiarėjimą Lietuvoje, M. Kalnietis neslėpė, kad šiuo metu didelė dalis sėkmės yra susijusi su aktyvesne komunikacija bei rinkodara.
„Dabar apie futbolą kyla daugiau triukšmo ir susidomėjimo, nes į priekį judantys klubai yra labiau matomi rinkodaroje bei komunikacijoje. Galbūt mes stebiname ne tiek savo rezultatais, kiek atsiradusiu dėmesiu, kurio anksčiau nebuvo. Šis pirmasis žingsnis – geras, tačiau dabar turime tobulinti ir patį futbolą, auginti žaidėjus, kad turėtume daugiau vietinio jaunimo“, – dalijosi jis.
Tuo pačiu jis pripažino, kad pats būdamas žaidėju nemėgdavo filmuotis vaizdo įrašuose ar daryti interviu, tačiau dabar turėjo išmokti į tai pažvelgti iš organizacijos vadovo perspektyvos:
„Aišku, kad nepatiko... Vengdavai ir neturėdavai socialinių tinklų, kad ramiau gyventum. Ir paskui, kai peršokau į kitas roges ir pamačiau, kaip to reikia, teko truputį iš kitos pusės pažiūrėti.“
Taip pat M. Kalnietis su šypsena užsiminė, kad nuvažiavus į mažesnius Lietuvos miestelius iš žiūrovų vis dar tenka išgirsti juokelių apie tai, jog jis pataikė ne į tą sporto aikštelę:
„Jeigu iš linksmesnių istorijų – dažnai nuvažiuoji į kokį mažesnį Lietuvos miestelį, kur žaidžiame futbolo rungtynes, ir sulauki juokelių, kad ne į tą aikštę atvažiavai. Sako: Krepšinio aikštelė juk šalia, ką tu čia veiki?“
Vaikų skaičius futbole ir autoritetų pavyzdžio trūkumas
Laidoje buvo paliesta ir itin svarbi tema – vaikų sporto ugdymas Lietuvoje. M. Kalnietis atskleidė įdomų faktą: šiuo metu futbolą lankančių vaikų skaičius Lietuvoje jau lenkia krepšinio treniruotes.
Vis dėlto didžiausia problema išlieka meistriškumo ugdymas bei įkvepiančių pavyzdžių trūkumas.
„Šiandien futbolą lankančių vaikų Lietuvoje yra daugiau nei krepšinį... Tačiau kyla kita problema – nelabai kas iš jų išauga. Todėl turėtume atkreipti dėmesį į vaikų ugdymą bei trenerius: būtent šioje srityje mums reikia stipriai pasistūmėti į priekį“, – atskleidė M. Kalnietis.
„Vaikams labai svarbūs geri pavyzdžiai, o futbole to ypač trūksta. Kai aš pats augau, turėjome tokias legendas kaip Sabonis ar Marčiulionis – jie įkvėpė ir rodė pavyzdį. Šiandien futbole to trūksta, todėl vaikai tiesiog neturi su kuo savęs tapatinti“, – tęsė jis.
Vadovavimo ypatumai
M. Kalnietis pasakojo, kad perėjus iš krepšinio į futbolą organizacinis mastas gerokai išaugo – krepšinio komandoje būdavo 12 žaidėjų, o futbolo klubo sudėtyje yra beveik 30 futbolininkų. Kalbėdamas apie savo vadovavimo stilių ir buvusios krepšininko patirties pritaikymą, jis pabrėžė emocinio pulso jautimo svarbą:
„Anksčiau mano komandoje buvo 12 žaidėjų, o dabar jų yra beveik 30. Apimtys keičiasi, todėl reikia rasti tinkamus ir teisingus sprendimus. Šioje vietoje labai padeda situacijos jautimas. Kaip sakau, suprasti, ko komandai tuo metu reikia – mano stiprioji pusė.
Per rungtynių pertraukas dalyvauju beveik visada, bet žodį tariu labai retai, nes ši dalis yra trenerio darbas ir į tokius dalykus nesikišu. Ypač svarbūs mentakumo ir psichoemociniai dalykai, nes pasitikintis savimi žaidėjas yra vienoks, o praradęs pasitikėjimą – kur kas prastesnė savo versija.
Kasdienėje veikloje stengiuosi palaikyti ryšį, kad kiekvienas – tiek futbolininkai, tiek treneriai, tiek bet kuris kitas pas mus dirbantis žmogus – jaustųsi reikalingas ir naudingas... Tačiau būna momentų, kai kažkas netenkina – tuomet neapsieiname ir be nemalonių ar aštresnių pokalbių.“
Daugiau „Power Hit Radio“ laidų pokalbių klausykite ČIA.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
