Naujienų portalui tv3.lt pašnekovas sutiko papasakoti, kokie vėjai jį atpūtė į Lietuvą, kas labiausiai nustebino šalyje, atskleidė šokiravusią lietuvių savybę bei nurodė, ką lietuviams verta pamatyti jo gimtojoje Turkijoje.
„Lietuvoje gyvenu jau septynerius metus. Man 32-eji, esu iš Turkijos sostinės Ankaros. Šiuo metu dirbu turinio kūrėju, bendradarbiauju su įvairiais prekių ženklais. Taip pat turiu savo rinkodaros agentūrą, kurioje padedu verslams administruoti jų socialinių tinklų paskyras“, – prisistato jis.
Pirmas Lietuvos įspūdis nustebino
Turinio kūrėjas šiuo metu gyvena Vilniuje, tačiau pirmą kartą Lietuvoje aplankė... Rokiškį. Pasak jo, apsilankymas minėtame mieste jį labai nustebino.
„Pirmą kartą į Lietuvą atvykau maždaug prieš dešimt metų. Tuo metu atvykau tik trumpam – dviem naktims. Nusileidau Rygoje ir iš ten atvykau į Rokiškį. Dalyvavau Erasmus projekte.
Prieš tai apie Lietuvą beveik nieko nežinojau. Mano žinios apsiribojo tuo, kad tai šalta, žiemiška šalis. Todėl atvykęs labai nustebau. Pirmiausia į akis krito tai, kaip viskas tvarkinga, švaru ir žalia.
Esu aplankęs daugiau nei 40 šalių, dažniausiai didmiesčius, bet Rokiškis man paliko didelį įspūdį. Ne kiekvienas Europos miestas yra toks švarus, tvarkingas ir apsuptas žalumos“, – kalbėjo Ibra.
Vėliau jis pamatė ir sostinę. Miestas sužavėjo taip stipriai, kad jau tada gimė mintis kraustytis į Lietuvą.
„Po apsilankymo Rokiškyje nusprendžiau pamatyti ir sostinę. Atvykęs į Vilnių supratau, kad tai – labai jaukus, kompaktiškas miestas. Kadangi užaugau Ankaroje, kur gyvena apie 7 milijonus žmonių, esu pripratęs prie spūsčių, chaoso ir didelio tempo. Vilniuje aplinka pasirodė daug ramesnė ir patogiau pasiekiama. Būtent tada pirmą kartą pagalvojau, kad galbūt norėčiau čia gyventi“, – šyptelėjo jis.
Po kelerių metų turkas taip ir padarė – Turkiją iškeitė į gyvenimą Lietuvoje. Paklaustas, kokios yra pagrindinės šio sprendimo priežastys, Ibra įvardijo kelias svarbiausias.
„Viena pagrindinių priežasčių buvo tai, kad Lietuva yra nedidelė šalis. Čia labai patogu keliauti, o Vilnius yra miestas, kuriame daug ką galima pasiekti pėsčiomis. Nereikia valandą ar dvi važiuoti per miestą, kad pasiektum reikiamą vietą.
Kitas dalykas – žaluma. Ankaroje, jei nori pabūti gamtoje, dažnai tenka važiuoti daugiau nei valandą. Tuo tarpu Vilniuje beveik nesvarbu, kur gyveni – per 5–15 minučių pėsčiomis gali pasiekti parką, mišką ar kitą žaliąją erdvę“, – teigė vyras.
Neatsistebi viena lietuvių savybe
Gyvendamas čia ne vienerius metus jis pastebėjo, kad jo tautiečiai ir lietuviai – smarkiai skiriasi. Anot atvykėlio, viena lietuvių savybė jį stebina iki šiol.
„Lietuviai labai tiesmuki. Net yra posakis apie tai, kad nereikia „vynioti žodžių į vatą“. Man atrodo, kad lietuviai būtent taip ir bendrauja – jie sako tai, ką galvoja.
Turkijoje esame šiek tiek kitokie. Dažnai stengiamės viską pasakyti švelniau, diplomatiškiau. Tačiau ilgainiui supratau, kad tiesioginis bendravimas turi ir daug privalumų. Žinai, ką žmogus iš tikrųjų galvoja, nereikia spėlioti ar ieškoti paslėptų prasmių“, – dalijosi turinio kūrėjas.
Dar vienas skirtumas, susijęs su bendravimu – tai, kaip žmonės formuoja draugystes. Verslininkas neslėpė, kad tai apsunkina draugų ir ryšių paieškas.
„Kitas skirtumas – draugystės. Turkijoje labai lengva susipažinti su naujais žmonėmis. Kartais užtenka vos kelių minučių pokalbio kavinėje ir jau gali užsimegzti draugystė.
Lietuvoje tai vyksta lėčiau. Žmonės dažniausiai turi mažesnį draugų ratą ir nėra linkę jo dažnai plėsti. Dėl to pradžioje gali atrodyti, kad lietuviai yra santūresni ar uždaresni, tampa sunkiau užmegzti draugystes“, – atviravo turkas.
Ibra sakė pastebėjęs ir dar vieną aspektą – lietuviai nemėgsta spontaniškumo.
„Dar vienas kultūrinis skirtumas susijęs su planavimu. Turkijoje viskas vyksta spontaniškai. Jei noriu su kuo nors susitikti, parašau žinutę ir susitinkame tą pačią dieną arba kitą dieną.
Lietuvoje dažnai išgirstu: „Galime susitikti po trijų savaičių“ arba „Po mėnesio, penktadienį, penktą valandą vakaro“. Tai buvo vienas iš kultūrinių skirtumų, prie kurių teko priprasti“, – sakė vyras.
Papasakojo, su kokiais sunkumais susiduria
Ne paslaptis, kad išvykę gyventi į kitą šalį žmonės susiduria su įvairiais sunkumais. Vienas jų gyvenant Lietuvoje, pašnekovo nuomone, yra sunki kalba.
„Pirmasis ir didžiausias iššūkis neabejotinai yra kalba. Palyginti su kitomis Europos kalbomis, tokiomis kaip ispanų, prancūzų, vokiečių ar italų, lietuvių kalba yra tikrai sudėtinga.
Tai ne tik mano nuomonė. Kas dvi savaites organizuoju užsieniečių susitikimus Vilniuje, todėl nuolat bendrauju su žmonėmis iš įvairių šalių. Daugelis jų sutinka, kad lietuvių kalba yra vienas sunkiausių dalykų integruojantis į gyvenimą Lietuvoje“, – nurodė vyras.
Turkas šyptelėjo kalbėdamas ir apie jam iš pradžių neįprastus lietuviškus orus.
„Kalbant apie kitus sunkumus, žinoma, būtų galima pajuokauti, kad gyvenimą palengvintų geresni orai, tačiau to, deja, niekas negali kontroliuoti“, – juokėsi pašnekovas.
Gyvendamas čia vyras ne tik mezga ryšius, stengiasi prisitaikyti prie kitokio gyvenimo ir žmonių, bet ir plėtoja verslą. Metęs samdomą darbą jis sukūrė savo rinkodaros agentūrą bei kuria turinį socialiniams tinklams.
„Penkerius metus dirbau rinkodaros vadovu vienoje įmonėje. Tuo pačiu metu jau kūriau turinį socialiniams tinklams ir ilgainiui supratau, kad noriu tam skirti daugiau laiko. Sprendimas palikti stabilų darbą nebuvo lengvas. Kaip ir daugelyje verslų, buvo ir pakilimų, ir nuosmukių.
Maždaug prieš dvejus metus nusprendžiau visu etatu užsiimti turinio kūrimu. Tuo pačiu įkūriau ir savo rinkodaros agentūrą. Šiandien padedu verslams administruoti jų socialinių tinklų paskyras. Kadangi pats daug metų kuriu turinį ir gerai suprantu šią sritį, nusprendžiau koncentruotis į tai, ką moku geriausiai“, – pasakojo Ibra.
Padeda kitiems užsieniečiams
Be šių veiklų jis taip pat dalyvauja iniciatyvose, padedančiose užsieniečiams sklandžiau įsilieti į gyvenimą Lietuvoje.
„Bendradarbiauju su „Exams.lt“. Tai platforma, skirta užsieniečiams, besiruošiantiems lietuvių kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos egzaminams.
Pastebėjau, kad daugeliui užsieniečių trūksta aiškios informacijos apie tai, ko tikėtis egzaminų metu. Kalbėdamasis su įvairių šalių žmonėmis supratau, kad jie dažnai nežino nei egzamino struktūros, nei užduočių pobūdžio.
Todėl kartu su „Exams.lt“ padedame žmonėms pasiruošti kalbėjimo, skaitymo, klausymo ir rašymo dalims. Taip pat teikiame informaciją apie Konstitucijos egzaminą. Kadangi šie egzaminai tampa vis aktualesni ir kai kuriais atvejais yra privalomi, matome didelį tokios pagalbos poreikį“, – dėstė turkas.
Neseniai Ibra pristatė ir naujieną, skirtą visiems, siekiantiems mokytis lietuvių kalbos. Tai – pirma tokia platforma.
„Neseniai pristačiau ir pirmąją dirbtiniu intelektu paremtą lietuvių kalbos kalbėjimo praktikos platformą „Speaklyst.com“. Net ir pats, gyvendamas Lietuvoje jau septynerius metus, susidūriau su problema, kad nėra pakankamai galimybių reguliariai praktikuoti kalbėjimą lietuviškai.
Parduotuvėse vis dažniau naudojamos savitarnos kasos, vaistinėse ar kitose vietose bendravimas būna labai trumpas. Dėl to daugeliui užsieniečių trūksta realių situacijų, kuriose galėtų lavinti kalbėjimo įgūdžius“, – kalbėjo jis.
Patarė, ką pamatyti Turkijoje
O kalbant apie jo gimtąją Turkiją, pašnekovas atskleidė, ką verta atostogų metu ten pamatyti lietuviams. Nors populiariąją Antaliją jis vadina puikiu pasirinkimu, taip pat ragina nepamiršti ir kitų miestų.
„Aš pats, gyvendamas Lietuvoje, ne kartą vykau į Alaniją ar Antaliją būtent tokių atostogų. Man tai taip pat patinka – gali atsipalaiduoti, mėgautis saule, jūra ir maistu. Tačiau Turkija yra kur kas daugiau nei vien Antalijos regionas.
Jei žmonės mėgsta vasaros atostogas prie jūros, rekomenduočiau išbandyti ir kitus miestus bei regionus. Pavyzdžiui, vienas mano mėgstamiausių miestų yra Izmiras. Ten galima rasti nuostabių paplūdimių, kurortų ir visai kitokią atmosferą nei Antalijoje“, – atskleidė Ibra.
Vyras taip pat patarė leistis į kelionę Turkijos gamtoje bei pasinerti į mėgavimąsi skirtingais kraštovaizdžiais.
„Turkija nėra vien tik pajūris. Tai labai didelė šalis, suskirstyta į septynis regionus, ir kiekvienas jų yra visiškai skirtingas. Pavyzdžiui, Juodosios jūros regione gausu miškų, kalnų ir ežerų. Jei parodyčiau šio regiono nuotraukas, kai kurie žmonės net nepatikėtų, kad tai Turkija. Jie galvotų, jog tai kokia nors egzotiška Azijos šalis.
Kitose šalies dalyse galima aplankyti istorinius ir gamtos objektus, tokius kaip Kapadokija, Pamukalė ar Nemruto kalnas su garsiosiomis statulomis. Kiekvienas miestas turi ką nors unikalaus“, – pažymėjo atvykėlis.
Štai ko pataria saugotis
Tiesa, Turkijoje yra ir keli dalykai, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį turistams. Vienas tokių – pavežėjimo kainos, kurios atvykėliams gali būti nesąžiningos.
„Pirmiausia – taksi. Manau, tai ne tik Turkijos, bet ir daugelio pasaulio šalių problema. Vis dėlto turistams rekomenduočiau būti atsargiems ir naudotis programėlėmis, nes taip išvengiama galimų nesusipratimų dėl kainų“, – patarė turinio kūrėjas.
Verslininkas pasidalijo ir dar vienu svarbiu patarimu – nebijoti derėtis, nes tai Turkijoje yra visiškai normalu.
„Antras dalykas – derybos. Turkijoje derybų kultūra yra labai stipri. Vietiniai gyventojai derasi beveik visur, todėl tai yra visiškai įprasta kasdienio gyvenimo dalis. Jei prekė kainuoja 100 eurų, žmonės dažnai bando kainą sumažinti iki 80 ar 90 eurų. Tai natūralu ir nieko nestebina.
Turistinėse vietose kai kurie pardavėjai gali pasiūlyti didesnes kainas vien dėl to, kad mato, jog esate turistas. Mano pagrindinis patarimas – nebijoti derėtis. Tai Turkijos kultūros dalis, ir daugeliu atvejų pardavėjai to tikisi“, – sakė turkas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Labiausiai čionai jį traukia kvailos ir pigios bobos, kurios turi EU pasą. Tokių pilna- jau ir su pilvais, ir dar be pilvų, bet su lydinčiaisiais, ir tų, kurios jau su juodais ir pusiau juodais benkartais valkiojasi, bet lydinčiųjų jau nėra.
